4 objektams reikalingas politinis sprendimas

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus ne kartą yra sakęs, kad būtų labai gerai, jeigu tiek miesto, tiek uosto bendrojo plano rengimas vyktų kartu. Tačiau Uosto direkcija savąjį jau pradėjo rengti, o miestas - dar ne. Konkursą rengti Klaipėdos uosto bendrąjį planą (BP) laimėjo trijų bendrovių konsorciumas - UAB "Sweco Lietuva", UAB "Kelprojektas" ir UAB "Urbanistika". Bendrojo plano sprendiniai rengiami 15 metų, o koncepcija - 25 metų laikotarpiui.

Uosto BP rengiamas pagal uosto naudotojų pateiktą informaciją Uosto direkcijai. BP apims 1993 metų Vyriausybės nutarimu nustatytą daugiau kaip 32 tūkst. ha plotą. Pasak A. Vaitkaus, BP uostui leis vystytis žymiai greičiau ateityje. Uosto visuomenė, užsiimanti verslu, turės aiškią perspektyvą. Bendrasis planas leis matyti tolimą ateitį - beveik iki 2030 metų.

Nori daugiau žemės

Klaipėdos miesto vicemerės Juditos Simonavičiūtės teigimu, žemę valdo pati valstybė. Savivaldybei ji kol kas nėra patikėjusi valdyti žemės. Uostas turi įstatymą, t. y. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymą, ir jis turi žymiai daugiau žemės, kurią valdo tiesiogiai, o Savivaldybė - tik kelis lopinėlius. Beje, uosto rezervinės teritorijos yra miesto teritorijos, kol nėra priskirtos uostui.

A. Vaitkus akcentuoja uosto poreikį formuoti naujas teritorijas. Iš vakarinės pusės uostas yra įrėmintas gani arti esančios Kuršių nerijos, iš pietinės - saugomos teritorijos "Natura 2000", iš rytinės - Klaipėdos miesto teritorijos. Todėl jo plėtros galimybės labai ribotos.

Naujus žemės plotus formuoti ketinama ne tik šiaurinėje, bet ir pietinėje uosto dalyje, kurioje drastiškai trūksta plotų konteineriams sandėliuoti. Uosto direkcijos vadovo manymu, šioje uosto dalyje galėtų būti kraunamos tokios krovinių rūšys, kurios nebūtų patrauklios arti gyvenamųjų rajonų.

"Naujų teritorijų atsiradimas sudaro tiesioginę galimybę sulaukti naujų krovinių srautų, uždirbti pajamų, mokėti mokesčius. Tai didelis pajamų šaltinis ir Klaipėdos miestui, ir Klaipėdos regionui, ir valstybei", - tikina A. Vaitkus.

Padės tas pats planuotojas?

Dabar galiojančio Klaipėdos miesto bendrojo plano monitoringą atliko UAB "Sweco Lietuva". Jos specialistai įvardino 4 vietas, dėl kurių turi būti priimtas politinis sprendimas - t. y. Klaipėdos trečiosios vandenvietės iškeldinimas, viešųjų erdvių išlaikymas prie Kuršių marių, išorinis uostas ir tiltas į Neringą. Juos specialistai įvardino kaip kertinius uostą ir miestą jungiančius dalykus.

Į klausimą, kaip bus pasiektas politinis susitarimas šiais klausimais, dėl kurių miestas gali nukentėti, o uostas gaus papildomus plotus, papildomas teritorijas, A. Vaitkus atsakė: "Visi klausimai, kurie šiandien yra susieti su planavimo dokumentais, su krovinių srautais, bus aptariami su miesto vadovais ir toliau. Teritorijų, kurios yra miesto dispozicijoje, panaudojimas be diskusijos su miestu neįsivaizduojamas."

Paklaustas, ar nebus interesų konflikto, kad tos pačios "Sweco Lietuva" specialistai dirba ir su Savivaldybės, ir su uosto projektais, ir kas gali garantuoti, kurią pusę jie palaikys labiau, ar uosto, turinčio daugiau pinigų, ar miesto, turinčio jų mažiau, A. Vaitkus atsakė: "Su kompanija "Sweco Lietuva" ne kartą diskutavome šia tema. Kokių nors priešpriešų iki šio momento neįžiūrime. Netgi džiaugiamės, nes tas pats rangovas pravers, kai reikės derinti uosto ir miesto bendruosius planus. Gal jis kaip tik mums padės siekiant per labai trumpą laiką parengti uosto bendrąjį planą."