2010-ieji uostui žada būti geri

Uosto direkcijos atstovų manymu, visai galimas daiktas, kad 2010-aisiais Lietuvos uostas vėl taps lyderiu tarp kaimyninių uostų. Gera žinia baigiantis metams - ES skyrė 0,5 mln. eurų Klaipėdos išorinio uosto galimybių studijai ir poveikio aplinkai vertinimui, neatmetė nė vienos Uosto direkcijos pateiktos paraiškos.

Prieš pat Naujuosius metus Klaipėdos uostas grįžo į Baltijos šalių uostų konkurentų trejetuką, ketvirtoje vietoje palikdamas Ventspilį. Pagal krovos apimtis per 11 šių metų mėnesių dabar pirmauja Talinas (28,5 mln. t), antroje vietoje Ryga (27,2 mln. t), o Lietuvos uostas - trečioje (25 mln. t). Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros direktoriaus Artūro Drungilo, ar Klaipėdos uostas kitais metais taps lyderiu ar ne, parodys gyvenimas, tačiau daroma viskas ir tikima, kad taip nutiks.

Sausio 1 d. baigiama Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos reorganizacija. Dalis jos darbuotojų, kuriems buvo pranešta, kad bus atleisti, jau susirado kitus darbus. Gera žinia Uosto direkcijos darbuotojams - 2010 m. liepos 1 d. atlyginimai bus peržiūrėti. Metams baigiantis uosto vadovas Eugenijus Gentvilas prasitarė, jog kadangi šie metai nebuvo tokie blogi, kaip prognozuota, o kiti irgi žada būti neblogi, jis pradėjęs tikėti, kad atlyginimus bus galima jau šiek tiek padidinti.

Prognozuojami 4 proc.

A. Drungilo manymu, šių metų gruodis turėtų būti sėkmingesnis nei pernykštis ir 2009-aisiais Lietuvos uoste bus perkrauta apie 27,4 mln. tonų krovinių, t. y. keliasdešimčia tūkstančių tonų daugiau nei užpernai ir 9 proc. mažiau nei pernai. Prognozuota, kad krova šiemet smuks 12 proc. Užvakar jau buvo pasiekta 27 mln. t. Kitais metais, rinkodaros direktoriaus manymu, krova turėtų didėti 4 proc. ir viršyti 28 mln. t. Pasak jo, sausis turėtų būti neblogas, nes vien trąšų žadama perkrauti 200 tūkst. t.

Šie metai prasidėjo liūdnai - krova mažėjo palyginti su pernai metais net 18 procentų. Krovinių apimtis Klaipėdos uoste pradėjo augti nuo metų vidurio. Lapkritį ji pasiekė rekordines šių metų aukštumas - perkrauta 2,53 mln. t, t. y. 5,4 proc. daugiau, palyginti su pernai metų lapkričiu. Per 11 šių metų mėnesių Klaipėdos uoste perkrauta 25,04 mln. t jūrinių krovinių, t. y. 9,6 proc., arba 2,66 mln. t, mažiau nei per atitinkamą 2008 m. laikotarpį. 2008-ieji Klaipėdos uostui buvo rekordiniai - perkrauta beveik 30 mln. t krovinių. Pernai jų, palyginti su 2007-aisiais, daugėjo per 9 proc., o šiemet mažėjo 9 proc.

Geri signalai

Uosto direkcijos rinkodaros direktorius A. Drungilas: "Kitais metais krovos kritimo uoste, tikėtina, nebebus, o jos augimas galėtų sudaryti iki 4 proc.

Pasak A. Drungilo, ypač džiugino lapkričio krova, ir ne todėl, kad buvo pasiektas rekordas, bet todėl, kad pradėjo augti plataus vartojimo ir industrinių prekių, tokių kaip metalai, apimtis. Tai rodo, kad gamyba ir vartojimas pradeda atsigauti tiek Europoje, tiek pasaulyje. Rinkodaros direktoriaus manymu, tai jau tie signalai, kurie galėtų reikšti pasaulinės ekonomikos, o kartu galbūt ir Lietuvos ekonomikos atsigavimo pradžią.

Itin daug vilčių teikia ro-ro krovinių daugėjimas. Tai pastebėta jau spalį, o lapkritis šiuo požiūriu - apskritai neblogas mėnuo. Ro-ro apyvarta tonažo atžvilgiu augo 12,6 proc. Pasak A. Drungilo, ro-ro buvo pirmas krizės Lietuvoje pradžios indikatorius. Pernai, kai konteinerių krova dar sparčiai augo, ro-ro apyvarta jau buvo pradėjusi mažėti ir tai signalizavo apie vartojimo mažėjimą ir gresiančias ekonomines problemas. Šiemet, palyginti su pernai metais, ro-ro krovinių bus perkrauta mažiau 16 proc., tačiau paskutiniai metų mėnesiai - jau geras ženklas.

Daugėja

Uostas užverstas kalnais durpių briketų. Metams baigiantis sparčiai didėja durpių krova. Palyginti su pernai metais, ji išaugo trigubai. Metų pabaigoje jau buvo perkrauta 332 tūkst. t durpių, o pernai - 112 tūkst. t.

Ženkliai pradėjo augti žemės ūkio produktų vartojimas. Klaipėdos uoste jų apyvarta padidėjo 10 proc. Lietuvos uoste daugiau kraunama šaldytų produktų, didėja ir geležies bei plieno gaminių krova. Šiemet lapkritį, palyginti su pernai metų tuo pačiu mėnesiu, net 76 proc. perkrauta daugiau cheminių trąšų. Visa tai rodo, kad žmonės pradeda daugiau vartoti prekių. Pasak A. Drungilo, itin džiugina tai, kad Baltarusijos trąšų pardavėjai prognozuoja, jog kitais metais trąšų poreikis išaugs 50 proc. Kadangi trąšos sudaro gana didelę Klaipėdos uosto krovos apyvartos dalį, tai irgi geras ženklas, kad kitąmet bus pasiektas 4 proc. augimas.

Sėkmingiausiai šiemet Klaipėdos uoste dirbo buvusi UAB "Lietuviškų durpių krova", dabar "Mabre LPC" - jos krovos apyvarta šiemet padidėjo net 135 proc., UAB Krovinių terminalo - 43 proc., UAB "Vakarų krova" - 15 proc., jūrų krovinių kompanijo "Bega" - 12 proc.

Naujas krovinys

Tačiau Klaipėdos uoste mažėja ferolydinių krova. Jie į Lietuvos uostą būdavo atvežami konteineriais ir kaip birus krovinys kraunami į laivus. Šis krovinys "pabėgo" į Rygos uostą. Jame ferolydiniai kraunami į laivus konteineriuose ir dažniausiai plukdomi į Kylio uostą.

Labiausiai rinkodaros direktorius džiaugiasi tuo, kad Klaipėdos uoste atsirado naujas krovinys - asfalto granulės, per mėnesį jų buvo importuota apie 100 tūkst. t. Jas nemažais kiekiais krauna kelios uosto kompanijos - LKAB "Klaipėdos Smeltė", AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija, UAB "Vakarų krova", Malkų įlankos terminalas.

Dar vienas geras dalykas - Baltarusijos autopramonės gamintojai renkasi savo produkcijos eksportui Klaipėdos uostą, per kurį baltarusiški traktoriai ir sunkvežimiai išplukdomi į Venesuelą.

Džiugina ir tai, kad naftos produktų eksportas šiemet nesumažėjo.

Mažėja ir kitur

Itin smarkiai Klaipėdos uoste mažėja konteinerių krova. Palyginti su 2008-aisiais, šiemet konteinerių kraunama apie 35 proc. mažiau. Tai susiję su tuo, kad labai sumažėjo Lietuvos importas.

Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Eugenijaus Gentvilo, dalyvavusio Baltijos uostų sąjungos valdybos posėdyje, vykusiame Stokholme, teigimu, palyginti su kitais Baltijos šalių uostais, Lietuvoje konteinerių krovos padėtis nėra jau tokia bloga. Pavyzdžiui, Švedijos uostuose bendra konteinerių krova sumažėjo net 40 proc.

Siūloma mažinti rinkliavas

Rinkodaros direktorius džiaugiasi ir tuo, kad iš Klaipėdos į Vokietijos Zasnico uostą AB DFDS LISCO keltas "Vilnius" plauks ne kartą per savaitę, o du kartus, taigi didės Uosto direkcijos rinkliavos. Jo manymu, tai susiję su tuo, kad Uosto direkcija atsižvelgė į rinkos poreikius ir parengė rinkliavų mažinimo sistemą, kurią jau pateikė Susisiekimo ministerijai. "Net mūsų geri ketinimai jau dabar duoda rezultatų - planuojamas dar vienas reisas į Zasnicą. Tai leistų kompensuoti būsimas nuolaidas, jeigu jos patvirtinus ministerijai bus taikomos", - sako A. Drungilas.

Uosto direkcija siūlo mažinti rinkliavas laivams autovežiams, konteineriniams laivams, gabenantiems vienkartines siuntas, linijiniams ro-ro laivams, priklausomai nuo gabenamo krovinių kiekio ir užsukimų į uostą skaičiaus per savaitę. Jeigu visa tai bus padaryta, pasak rinkodaros direktoriaus, Klaipėdos uostas būtų dar patrauklesnis krovinių siuntėjams.

Be to, pasiūlyta dar daryti nuolaidų kruiziniams laivams, kitaip sakant, pakoreguotas siūlymas, pagal kurį jau šiemet buvo sumažintos rinkliavos šiems laivams. Siūloma paankstinti nuolaidas atsižvelgiant į laivų atplaukimo skaičių per metus. Kruiziniai laivai į uostą užsuka nedažnai, todėl siūloma, kad jau antrą kartą per sezoną atplaukus laivui jam būtų taikomos tam tikros rinkliavų nuolaidos. Suprantama, Uosto direkcija tikisi, kad per didėjantį laivų įplaukimų skaičių finansiniu požiūriu nenukentės. Be to, kruizinių laivų rinkliavos sudaro tik apie 2 proc. visų iš laivų gaunamų rinkliavų.

"Darydami nuolaidas savęs labai nenuskriausime, o galbūt dar ir laimėsime. Jeigu laivai atplauks daugiau kartų, makroekonominis efektas bus daug didesnis. Pritrauksime daugiau keleivių, kurie naudosis turizmo, viešojo maitinimo, autobusų nuomos įmonių paslaugomis, pajamų gaus ir terminalas. O kroviniai Lietuvos ekonomikai dar svarbesni, nes išlaikoma daugiau darbo vietų. Kiekviena dešimtis krovinio tonų gali sukurti papildomų darbo vietų. Be to, pajamų gauna auotransporto, geležinkelio įmonės, krovos kompanijos, laivų agentavimo ir ekspedijavimo kompanijos ir t. t." - sako rinkodaros direktorius.

ES nebuvo šykšti

Dar viena gera žinia metams baigiantis ta, kad iš 96 projektų Europos Komisija (EK) atrinko 32, kuriuos ketina finansuoti iš TEN-T programos lėšų.

Tarp pastarųjų ir Uosto direkcijos paraiška finansuoti išorinio uosto galimybių studijos su poveikio aplinkai vertinimu rengimą. Šiemet gruodžio 17 d. EK atsiuntė raštišką patvirtinimą, kad šis projektas yra tinkamas minėtam daliniam finansavimui gauti. Beje, jam EK neturėjo jokių pastabų. Žinoma, tai nėra pačios statybos finansavimas, gauta pinigų parengiamiesiems darbams, t. y. projektiniams pasiūlymams parengti. "Jeigu ES skyrė pinigų parengiamiesiems darbams, tai gera dingstis teikti paraiškas ir prašyti pinigų ir techniniams projektams parengti, ir pačioms statyboms", - mano A. Drungilas.

Taigi Klaipėdos išorinio uosto galimybių studija bus finansuojama 50 proc. ES lėšomis, t. y. jai bus skirta 0,5 mln. eurų. Tai maksimali suma, kurios buvo galima tikėtis. Pasak rinkodaros direktoriaus, dėl to Lietuvos valstybė galės sutaupyti 1 mln. 700 tūkst. Lt. Žinoma, projekto kaina dar priklausys nuo konkurso.

Pasak A. Drungilo, Uosto direkcija yra užsitikrinusi, kad ES finansuos didžiuosius projektus, tokius kaip keleivių ir krovinių terminalas, Šventosios uostas, valčių prieplauka, tik dar nežino, kokia dalis lėšų jiems bus skiriama.

Rinkodaros direktoriaus teigimu, kiek Uosto direkcija pastaruoju metu teikė paraiškų ES finansavimui gauti, visos jos buvo patenkintos, nė viena nebuvo atmesta. Šiemet patvirtintas ES finansavimas dviem projektams, t. y. be išorinio uosto galimybių studijos, dar jūrų greitkelių projektas, kurį įgyvendinant Jūrų perkėlos terminale turėtų būti pastatyta hidraulinė rampa.

O kur dar tarpregioninio bendradarbiavimo projektai, kur Uosto direkcija darbuosis kartu su užsienio partneriais - tai ir dinaminės klirenso nustatymo sistemos įsigijimas, ir hidraulinės rampos techninis projektas, ir sunkiasvorių krovinių gabenimo per Klaipėdos uostą gairės. Be viso to, dar ir Klaipėdos uosto specialistai kels savo kvalifikaciją, bus keičiamasi patirtimi su kitais Vakarų Europos uostais, mokymo įstaigomis, verslo visuomene.

"Europos Sąjunga mūsų tikrai neskriaudė, buvo dosni, galime tik tuo pasidžiaugti. Mums gerai sekasi, tad ir toliau teiksime paraiškas. Tačiau dabar mūsų laukia dar vienas ne mažiau svarbus dalykas - tinkamai įgyvendinti tuos projektus, kuriems skiriama ES pinigų, kad mes nenuskriaustume Europos. Žinoma, yra kliūčių, nesusijusių su Uosto direkcija. Nemažas yra trečiųjų šalių poveikis. Yra daug institucijų, su kuriomis reikia derinti įvairius dokumentus, kad projektai būtų įgyvendinti - tai ir aplinkosauga, ir poveikio aplinkai vertinimas, ir detalieji planai, ir techninių projektų parengimo procedūrai reikalingi įvairūs derinimai, leidimai statybai ir t. t. Visose instancijose dar yra procedūriniai terminai. Bet manau, visas kliūtis mes įveiksime sėkmingai", - sako A. Drungilas.

Vidmantas MAŽIOKAS