Žvejai dar tiki valdžią pasielgsiant protingai

„Mus palaiko visuomenė ir Neringoje, ir čia, Klaipėdoje, todėl manau, kad valdžia neturėtų padaryti durnystės. Tiek šimtmečių žvejota. O dabar žvejų dar ir sumažėjo, nes daugelis išėjo iš verslo. Mūsų, žvejų verslininkų, beliko saujelė, kitaip sakant, paveldas. Norima sunaikinti paskutinius? Tai protu nesuvokiama“, - piktinosi Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila.

Priminsime, kad Žuvininkystės įstatymo pataisų projektą Seime įregistravo Seimo Aplinkos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė. Siūloma drausti verslinę žvejybą Kuršių mariose, vidaus vandens telkiniuose, penkiuose Baltijos jūros priekrantės žvejybos baruose, jūroje iki 300 metrų atstumu nuo kranto.

Žvejai visas viltis deda į Seimo Kaimo reikalų komitetą, į jo pirmininką Viktorą Pranckietį. „Kai jis pradėjo dirbti Kaimo reikalų komitete, įsižiebė viltis. Gal kažkiek žvejybos ir bus uždrausta, bet ne visose Kuršių mariose ir Klaipėdoje žvejybos baruose“, - sakė A. Bargaila.

Tarp meškeriotojų daugiau rinkėjų?

„Atlikti tyrimai nerodo, kad sumažėjo žuvų ištekliai. Nėra netgi preteksto uždrausti žvejybą. Manau, pirmiausia visai Lietuvos visuomenei turi būti pristatytas mokslinis darbas, apibūdinantis šiandieninę žuvų išteklių būklę, o tik tada keliamas toks klausimas“, - kalbėjo A. Bargaila.

Pasak jo, galbūt priimant tokią įstatymo pataisą norima nutiesti žalią gatvę meškeriotojams, kurių labai daug ir kurių balsus per rinkimus norėtų turėti daugelis partijų. Kreipimesi į valdžią rašoma, kad Lietuvoje yra 300 tūkst. žvejų mėgėjų ir jie sudaro 7 proc. šalies gyventojų. Informacija, kiek žvejai mėgėjai sugauna žuvų ir kokių, neteikiama. Mokslininkai spėja, kad žvejai mėgėjai per metus sugauna nuo 1 700 iki 3 000 tonų žuvų. Per pirmą 2020-ųjų ketvirtį jie sužvejojo apie 4,5 tonos lašišų. A. Bargailos teigimu, tai meškeriotojai neturi jokio teisinio reglamentavimo, o ne verslinė žvejyba.

„Kodėl žvejai verslininkai nebuvo liečiami prieš 15 ir daugiau metų? Galbūt todėl, kad dar buvo įmonės “Jūra„ likučiai, labai daug žvejų verslininkų, tai yra rinkėjų balsų. O dabar nieko nebeliko, keli žvejybos laivai Baltijos ir tolimose jūrose. Susidaro toks įspūdis, kas pas mus vis dar tebėra tarybinių laikų valdymo sistema: vieniems uždrausti, kitiems - leisti“, - teigė Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos pirmininkas Mindaugas Rimeikis.

Gerinamos sąlygos kitos šalies žvejams?

Minėtame rašte bandoma atkreipti valdžios dėmesį į tai, kad nutraukusi verslinę žvejybą Kuršių mariose Lietuva geranoriškai ir neatlygintinai perleis jai skirtus sugauti karšių, starkių, stintų kiekius Rusijos Federacijai pagal 1999 metų susitarimą.

„Kad ir kaip būtų, tokiais draudimais pagerinsime rusų žvejybos sąlygas. Mūsų žvejai nežvejos, o mūsų žmonės važiuos pirkti Kuršių mariose sugaunamų žuvų iš rusų? Kodėl mes turime pirkti žuvis brangiau ir vežti į Klaipėdą, Palangą, Šventąją, jeigu jų patys galime pasigauti? Didžiąją dalį priekrantėje sugautų žuvų mes parduodavome poilsiautojams. Manau, tuo, kodėl norima sudaryti geresnes verslo sąlygas tuose pačiuose vandenyse rusams nei lietuviams, turėtų pasidomėti Lietuvos saugumo departamentas. Čia kažkas ne taip“, - svarstė A. Bargaila.

„Imi galvoti, gal kartais iš tikrųjų vykdoma diversija prieš Lietuvos valstybę“, - pritaria M. Rimeikis.

Gaudyklės liks padžiautos?

A. Bargailos teigimu, žvejybos barai Baltijos jūroje nuo 17 baro einant Karklės link yra žuvingiausios vietos, geriausios neršti, ir stintų čia atplaukia labai daug. Daugiausia žuvų iš Baltijos jūros keliauja į Kuršių marias šituo keliu iki pat Rusijos sienos mariose. Jeigu bus pritarta tokiam draudimui prie uosto vartų, teks panaikinti 8 žvejybos įmones.

„Draudimas žvejoti iki 300 metrų - baisus dalykas. Mes tai buvome įrodę anos kadencijos Seimo Kaimo reikalų komiteto nariams. Dabar reikės įrodinėti iš naujo“, - teigė A. Bargaila.

Anot jo, įvedus draudimą žvejoti 300 metrų ruože nuo kranto gaudyklėmis nebus galima gaudyti žuvų, nes jos statomos maždaug 2,5 metro gylyje. Daug žvejų prisipirko žvejybos priemonių - gaudyklių, investuotos milijoninės lėšos. Pasižadėta 5 metus jomis žvejoti. Jeigu žvejyba bus uždrausta, visos gaudyklės, nupirktos už ES pinigus, bus padžiautos? Ar Lietuvos valstybė grąžins tuos pinigus ES?

"Penki barai dar nieko, bet už 300 metrų nuo kranto, nuo pietinio molo iki Rusijos sienos, gylis yra 5,2-6,8 metro.

Tokį projektą gali pateikti tik žmogus, nesuprantantis, ką daro. Gylis nuo šiaurinio molo Girulių link yra 1,8-2 metrai, bet ten didžiulės srovės, o toliau - 2-4 m gylis. Prie Šventosios už 300 m nuo kranto norint pastatyti gaudyklę kai kur reikėtų ją statyti jau 13 metrų gylyje", - sakė M. Rimeikis.

Panaikindama žvejybą laivais, kurių ilgis mažesnis nei 12 metrų, Lietuva neteks Europos Sąjungos (ES) paramos šiai veiklai, jau nekalbant apie tai, kad bus sunaikintas tokios žvejybos Lietuvoje paveldas.

Beje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija tikisi gauti ES finansavimą ir įrengti žvejų valčių nuleidimo ir žuvų iškrovimo vietą prie Kukuliškių. „Jeigu žvejų neliks, kam tai bus reikalinga?“ - klausia A. Bargaila. Ar Savivaldybė jau turėtų atšaukti projektavimo darbus?

Čiupt už vadžių - vėl iš pradžių

M. Rimeikis sako, kad priekrantės žvejai sutiktų oriai trauktis iš verslo, jeigu jiems būtų išmokėta normali, o ne 10-20 tūkst. eurų, kompensacija. „Simonas Gentvilas jau buvo pateikęs planą, kaip turėtų būti kompensuojama žvejams už pasitraukimą iš verslo. Bet čiupt už vadžių - vėl iš pradžių. Dabar norima priverstiniu būdu, t. y. draudimu, patraukti žmones iš verslo be jokių kompensacijų, be nieko“, - aiškino jis.

Jo teigimu, tik žvejų verslininkų, žvejojančių Baltijos jūros priekrantėje, tolimose jūrose dėka Lietuva gavo apie 170 milijonų eurų europinių pinigų, o priekrantės žvejams iki šiol nesukurta jokios infrastruktūros. „Gamtinius reikalus turi bėgti atlikti į kopas. Žvejai, kurie Lietuvai padarė tiek daug gerų dalykų, siekia, kad nebūtų išmesti iš verslo kaip musės iš barščių. Manau, Lietuva per 30 metų taip ir nesugebėjo administruoti šito verslo, nes jį kuravo jo neišmanantys valdininkai. Visiems tik rūpėjo gauti europinių pinigų“, - teigė M. Rimeikis.

Jis prisiminė ir tokius kuriozinius dalykus, kai žvejai nusipirko modernius laivelius, bet po kurio laiko buvo priversti juos supjaustyti, nes negavo kvotų. O kai supjaustė, tada jau Lietuvos valdžia leido žvejoti ir kvotų davė. Neseniai žvejams buvo pasakyta, kad selektyvus verslas yra gaudyklės. Žmonės, gavę ES paramą, jų nusipirko mokėdami 30-70 tūkst. eurų, o dabar norima neleisti jomis gaudyti.

M. Rimeikis siūlo visiems sėsti prie bendro stalo ir aptarti situaciją. Ne visi žmonės nori mėgėjiškos žvejybos, yra norinčiųjų ir su vėjo aitvarais paskraidyti, paplaukioti burlentėmis. Visiems turi atsirasti vietos. Anot jo, politikai turėtų ne eskaluoti konfliktą tarp žvejų verslininkų ir mėgėjų, o dėti ant stalo normalų projektą. Iniciatorė turėtų būti žuvininkystė politiką Lietuvoje formuojanti Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). Ji turi pasikviesti į diskusiją ir Aplinkos ministeriją, ir visus socialinius partnerius. „Turėtų būti parengtas normalus planas ir neliečiamas 15-20 metų, kad visi galėtų normaliai dirbti. O dabar kiekviena atėjusi nauja valdžia pradeda viską kaitalioti“, - kalbėjo M. Rimeikis.

Žuvų užteks ir vieniems, ir kitiems

„Manau, kad verslinė žvejyba galima tiek priekrantėje, tiek Kuršių mariose, bet ji turi būti reguliuojama griežčiau negu iki šiol, t. y. protingiau. Jeigu abi tos žvejybos bus normaliai reguliuojamos, išteklių turėtų ir tiems, ir tiems užtekti“ ,- sako Antanas Kontautas, Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto tyrėjas ir miesto Tarybos narys.

Pasak jo, blogai, kad iki šiol žuvys gaudomos neršto metu. To neturėtų daryti tiek žvejai verslininkai, tiek mėgėjai.

ŽŪM poziciją išsakys vėliau

„Mes savo žvejus visada giname ir ginsime, bet įstatymai yra Seimo narių, o ne mūsų prerogatyva“, - sako ŽŪM Žuvininkystės skyriaus vyriausiasis specialistas Tomas Keršys. Jis yra dviejų ministerijų - Žemės ūkio ir Aplinkos - sukurtos tarpinstitucinės darbo grupės, tarp kurios narių yra ir mokslininkų, narys. „Darbą pradėjome gal prieš porą mėnesių. Mūsų paprašyta parengti Žuvininkystės įstatymo pakeitimo projektą. Mes nagrinėjame, kokios yra galimybės uždrausti ar riboti verslinę žvejybą. Pataisa, įregistruota A. Gedvilienės iniciatyva, nėra mūsų grupės siūlymas“, - teigė T. Keršys

„Žvejų nerimas pagrįstas, tačiau kol dar nėra viešai paskelbtos darbo grupės išvados, nenorėčiau komentuoti. Tiek Žemės ūkio, tiek Aplinkos ministerija teiks savo pasiūlymus dėl įstatymo projekto, o galutinį žodį tars Seimas. Mūsų ministerija savo oficialią poziciją išsakys Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje. Šie posėdžiai yra transliuojami nuotoliniu būdu, juos gali stebėti ir partneriai ir pasisakyti“, - sakė ŽŪM Žuvininkystės skyriaus vedėjas Justas Poviliūnas, minėtos grupės pirmininko pavaduotojas.

Vietoj verslinės - amatinė žvejyba

„Ministras laikosi nuostatos, kad verslinę žvejybą reikia riboti paliekant tik etnografinę“, - sakė aplinkos ministro Simono Gentvilo patarėjas Marijus Gailius.

"Bendra ministerijos pozicija, palyginti su siūlomomis įstatymo pataisomis, nėra tokia radikali. Tačiau toks šis verslas, koks yra šiandien, bet kuriuo atveju gyvuoti negali, nes jis nekuria pridėtinės vertės. Verslas negali naudoti valstybės išteklius ir neduoti jai naudos.

Ribojimui pritaria ir mokslininkai. Jie mano, kad žuvų ištekliai nėra tokie blogi, jog reikėtų visiškai viską uždrausti. Kalbu apie Kuršių marias ir vidaus vandenis. Priekrantės žvejybos kvotas reguliuojame ne mes, o ES, tai jau Žemės ūkio ministerijos reikalai", - sakė Marius Čepulis, aplinkos ministro patarėjas gyvūnų gerovei ir bioįvairovei, kuruojantis žvejybą.

Pasak jo, reikia žiūrėti, kuriuose ežeruose galima palikti verslinę žvejybą kaip paveldą, bet tikrai ne visuose. Būtina išspręsti priegaudos, kuria neretai naudojasi kai kurie verslininkai, klausimus. Anot M. Čepulio, galbūt reikėtų visiškai uždrausti ungurių žvejybą, nes ji visiškai neturi prasmės, kadangi jie Lietuvoje veisiami ir paskui gaudomi. Polderiuose drausti žvejybą nebūtų prasmės, nes paliktos žuvys vis tiek uždustų. Kuršių mariose galbūt reikėtų palikti verslininkams tam tikrus žvejybos barus.

„Turėtų išnykti pavadinimas “verslinė žvejyba„ ir atsirasti sąvoka “amatinė žvejyba„, kuri būtų reguliuojama leistinu sugauti žuvų kiekiu. Anksčiau skaičiuodavome tonas, dabar galėtų būti keliasdešimt kilogramų. Žvejai amatininkai galėtų patenkinti poreikį: užsidirbtų patys ir aprūpintų žmones šviežiomis žuvimis“, - sakė M. Čepulis.

Jo teigimu, verslinės žvejybos ribojimai bus bet kuriuo atveju, jie jau seniai bręsta, tai visi pripažįsta. Pagrindinis klausimas, dėl kurio diskutuojama, - visiškas uždraudimas. „Reikia protingai viską apmąstyti. Manau, tikrai gali vykti dialogas. Gerų pasiūlymų gavome tiek iš verslininkų, tiek iš mėgėjų. Pavyzdžiui, patys verslininkai siūlo uždrausti žvejybą Kuršių mariose žuvų neršto metu“, - sakė M. Čepulis.