Vidaus vandenų laivams panaikino kuro lengvatą

Akcizo lengvata nustojo galioti po to, kai Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) praktika, pateikė Akcizų įstatymo išaiškinimą.

Akcizo lengvata kurui su PVM siekia beveik 0,4 euro. Kuro kaina sudaro nemažą dalį kelionės kainos.

VšĮ „Vandens kelias“ vadovas Nerijus Šilgalis sako, kad tik antradienį sužinojo, kad nebelieka akcizo lengvatos kurui. Jis sako, kad ir taip ketverius metus „Raketos“ maršrutas Kaunas-Nida dirba nuostolingai.

„Karo padariniai pernai buvo net baisesni nei pandemijos“, - sako N. Šilgalis.

Anot jo, dabar dar viena bloga naujiena. Vien dėl lengvatos panaikinimo kelionė laivu „Raketa“ iš Kauno į Nidą pabrangs apie 10 eurų.

Jis svarsto, kad galbūt pabrangimas populiariausiu laiku penktadienį iš Kauno ir sekmadienį iš Nidos didžiulės įtakos keleivių pasirinkimui ir nepadarytų.

Praėjusio sezono metu už kelionę šiomis dinomis poilsiautojai sutiko mokėti iki 59 eurų. Tikėtina, kad vietos „Raketoje“ galėtų būti užpildytos, jei bilietas nebrangtų daugiau nei 10 eurų.

„Tačiau ketvirtadienį ir penktadienį bilietai iš Nidos kainavo 29 eurus. Šiuos reisus rinkosi poilsiautojai, kuriems bilieto kaina yra svarbus veiksnys renkantis keliavimo būdą“, - sako N. Šilgalis.

Jis dabar skaičiuoja, kad dėl panaikintų akcizų lengvatų parduodant bilietą už 29 eurus reisai nepadengtų net pagrindinių sąnaudų. Todėl geriau neplaukti.

Prieštarauja strategijai

Neringos meras Darius Jasaitis sako, kad ši naujiena buvo visiems kaip iš giedro dangaus.

„Daug metų dirbame, kad vystytume vandens transportą, kuris yra mažiau taršus. Statomas uostas Juodkrantėje, vystoma kita infrastruktūra, ir staiga viskas keičiasi“, - sako D. Jasaitis.

Jis stebisi, kad sprendimai priimami tai netikėtai, neįspėjus, nėra jokio pereinamojo laikotarpio.

„Sezonui planuojamos bilietų kainos, verslininkai svarsto pirkti naujus laivus“, - piktinasi valstybinių institucijų požiūriu į situaciją D. Jasaitis.

AB Vidaus vandenų kelių direkcijos vadovas Vladimiras Vinokurovas susidariusią situaciją vadina tiesiog makabriška.

Jis niekaip nesupranta, kaip iki šiol niekam neužkliuvo, kad Akcizų įstatymas taikomas netinkamai.

Jo žiniomis, jau rengiamos įstatymo pataisos, kurios akcizo lengvatą komerciniams laivams vidaus vandenyse sugrąžintų.

Tačiau Susisiekimo ministerija tikina, kad tokios iniciatyvos iš jų pusės nėra, nes tai Finansų ministerijos daržas.

Finansų ministerija žadėjo pateikti šiuo klausimu savo poziciją. Tačiau panašu, kad jei tokios pataisos ir atsirastų, net skubos procedūros Seime nepadėtų, kad lengvata įsigaliotų šį laivybos sezoną, kuris prasideda gegužę.

„Vakarų ekspresas“ planuoja tęsti šią temą.

Specialisto komentaras

VMI Akcizų administravimo departamento direktorius Žygintas Grekas:

Siekiant padėti mokesčių mokėtojams tinkamai vadovautis įstatymu ir susipažinti su Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) praktika, sausio 31 d. buvo parengtas Akcizų įstatymo 43 str. 1 d. 2 p. apibendrintas paaiškinimas (komentaras). Komentare išdėstytos nuostatos taikomos nuo komentaro paskelbimo dienos, baudos už ankstesnius laikotarpius nebus taikomos.

Pagal minėtas Akcizų įstatymo nuostatas, nuo akcizų atleidžiami laivų degalai, jei jie yra tiekiami laivams, plaukiojantiems Europos Sąjungos vandenyse ir teikiantiems komercines paslaugas (įskaitant žvejybą). Lengvata negalioja laivų degalus tiekiant į asmeniniams poreikiams naudojamus laivus.

Kaip tinkamai turi būti taikoma ši lengvata, pasisakė ir ESTT, savo praktikoje suformavęs būtinuosius šios akcizų lengvatos taikymo kriterijus: degalai turi būti panaudojami laivų navigacijos tikslams; navigacija turi vykti Europos Sąjungos vandenyse; laivo degalai turi būti panaudojami teikimui, t. y. veiklai, už kurią gaunamas atlygis. Taigi, ūkio subjektų vykdoma veikla, siekiant pasinaudoti lengvata, turi atitikti visus minėtus kriterijus.

Lietuvos Respublikos vidaus vandenys, kuriuose paprastai negali vykti komercinė jūrinė navigacija, įskaitant ir pačio didžiausio tonažo laivų, nelaikomi Europos Sąjungos vandenimis šios lengvatos taikymo kontekste.

Šalies teritorijoje esančios upės, ežerai, dirbtiniai vandens telkiniai, šaliai priklausanti Kuršių marių dalis (išskyrus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją) ir kiti Lietuvos Respublikos vidaus vandenys.

Svarbu atkreipti dėmesį, į tai, kad ESTT konstatavo, kad Europos Sąjungos vandenimis reikia laikyti visus vandenis, kuriuose paprastai vyksta komercinė jūrinė navigacija, apimanti visus jūrinius laivus, įskaitant ir paties didžiausio tonažo. Tokiais vandenimis Lietuvos Respublikoje galėtų būti laikoma Lietuvos teritorinė jūra, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorija ir Būtingės naftos terminalo akvatorija.