Vėl grąžinama Pakrančių apsaugos rinktinė

„Baltijos jūra nėra ta, kurioje vyktų dideli kriminaliniai įvykiai. Dažniausiai mes vykstame išsiaiškinti situacijos, kai laivuose nebūna įjungta automatinė identifikavimo sistema. Šiuo metu Rusijos laivai yra sankcionuojami. Jie negali įplaukti į mūsų uostus. Buvo atvejis, kai atvyko laivas “Bystraja„ (“Greitoji„), plaukiojantis su Antigvos ir Barbudos vėliava, bet teko jo neįleisti“, - „Vakarų ekspresui“ pasakojo Neringos pasienio užkardos vadas pulkininkas leitenantas Artūras Čebatavičius.

Didžiausia pasieniečių bėda

Pasak Neringos užkardos vado, didžiausios pasieniečių bėdos - trūksta personalo, galinčio dirbti laivuose. "Norint valdyti katerius, užtenka baigti kursus, bet jūriniams laivams reikalingi tam tikri gebėjimai, Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos išsilavinimas. Jų įgulų nariai yra ne tik jūrininkai, bet visų pirma pasieniečiai.

Norėdami prisikviesti pas mus dirbti žmones, mes negalime konkuruoti su privačiomis kompanijomis atlyginimų atžvilgiu ir pan. Bet būna asmenų, kurie, atlikę praktiką, supranta, kad nenori plaukti kažkur toli, jų išeitis - ateiti pas mus. Mes suteikiame tam tikras socialines garantijas, laivai nauji, sąlygos tikrai yra gana geros. Yra galimybė vykti į tarptautines misijas. Tokia mūsų pagrindinė problema, o visa kita išgydoma", - atsakė į klausimą A. Čebatavičius.

Vadas - iš spec. paskirties komandos

Valstybės sienos apsaugos tarnyboje (VSAT) yra Specialiosios paskirties skyrius, kuris turi tris komandas - Pagėgių, Varėnos ir Vilniaus.

Pagėgių specialiosios paskirties komanda prieš metus gavo naują greitaeigį katerį. Jis bus naudojamas ir „Frontex“ misijose.

Konkursą laimėjęs pulkininkas leitenantas A. Čebatavičius Neringos pasienio užkardai vadovauja šiek tiek daugiau nei metus. Jis daug metų buvo specialiosios paskirties komandoje, o kai Pakrančių apsaugos rinktinė buvo prijungta prie Pagėgių pasienio rinktinės, porą metų dirbo Uosto pasienio užkardoje.

Tokių komandų pareigūnai dalyvauja specialiosios paskirties operacijose, t. y. tokiose, kurios nėra būdingos užkardai. Jie gali dirbti su kriminaline žvalgyba, sulaikyti pavojingus asmenis, vykdyti slaptus stebėjimus, kovoti su kontrabandininkais ir t. t. Jų kaip užkardos pasieniečių veikla nėra apribota tam tikros teritorijos.

PAR turės tris užkardas

Lietuva turi vidinę sieną su Latvija ir Lenkija ir išorinę sieną su Baltarusija ir Rusija. VSAT pavaldi Vidaus reikalų ministerijai. Jai priklauso trys rinktinės - Vilniaus, Varėnos ir Pagėgių. Pastaroji yra didžiausia, turi 13 užkardų.

Lankydamiesi vienos iš tų 13 užkardų - Neringos pasienio užkardos, kurios pagrindinė būstinė yra Nidoje, turinčios daug laivų, stacionariame stebėjimo centre Kopgalyje, be kitų dalykų, pasidomėjome, kaip ruošiamasi atkurti Klaipėdoje atskirą Pakrančių apsaugos rinktinę (PAR).

Nuo kitų metų sausio 1 d. Neringos, Uosto ir Palangos pasienio užkardos, galima sakyti, visos jūrinės užkardos, sudarys atskirą atkurtą PAR. Jos būstinė bus Gintaro g. 1, pastate, kuriame ir anksčiau buvo įsikūrusi PAR.

Kol pastatas remontuojamas, atkurtos PAR laikinos patalpos bus Uosto užkardoje, Gintaro g. 1 pagalbinėse patalpose, Karklės atraminiame punkte.

„Turėsime kol kas susispausti, kol bus suremontuotas mūsų pagrindinis pastatas. Darbai turėtų prasidėti dar šį mėnesį“, - sakė Neringos pasienio užkardos vadas

Dėmesio centre - marios ir teritorinė jūra

Pagrindinė Neringos užkardos užduotis - valstybės sienos apsauga. Nuo kitų užkardų ji skiriasi tuo, kad saugo sieną su Rusijos Federacija Kuršių mariose ir teritorinę jūrą Baltijos jūroje. Dar ši užkarda kontroliuoja Kuršių nerijoje 1 km 700 m sausumos ruožą nuo vieno kranto iki kito, kuris ribojasi su Rusijos Federacija.

Šiai užkardai priklauso Nidos pasienio kontrolės punktas, kuris jau treji metai yra laikinai uždarytas. Tai padaryta dar per pandemiją, o kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje, posto uždarymas priėmus politinį sprendimą buvo pratęstas. Pasak A. Čebatavičiaus, vargu ar jis greitai bus atidarytas. Tačiau, jo teigimu, pareigūnai tame punkte yra, ten vykdomi stebėjimai, iš jo reaguojama į pažeidimus pasienio sausumoje.

Pasieniečių ausys ir akys

Kopgalyje iš stacionariame stebėjimo centre esančio bokšto stebima teritorinė jūra ir Kuršių marios. Prie krantinių stovi didieji pasieniečių laivai, kuriuos naudojant reaguojama į įvairius incidentus, atliekami gelbėjimo darbai. Yra ir angaras.

"Mūsų pagrindinės ausys ir akys - stebėjimo bokštai. Iš viso jų yra šeši. Iš jų stebima siena Kuršių mariose su Rusijos Federacija ir teritorinė jūra. Trys bokštai yra Kuršių nerijoje: po vieną Kopgalyje, Juodkrantėje ir Nidoje, o kiti trys - kitoje pusėje, žemyninėje dalyje: Rusnės saloje, Nemirsetoje ir Šventojoje.

Visi bokštai yra aprūpinti vaizdo, naktinio matymo kameromis, turinčiomis galingą vaizdo priartinimo funkciją, vadinamaisiais termovizoriais, radarais, mikrobangų antenomis, kuriomis perduodama informacija ir kt.", - pasakojo A. Čebatavičius.

Vidutinę valtį pasieniečiai gali aptikti daugiau nei už 12 jūrmylių (viena jūrmylė - 1,852 km), mažus laivelius - už 7 jūrmylių.

Turėdami šiuos bokštus pasieniečiai gali atlikti stebėjimus bet kokiomis oro sąlygomis. Jie mato kiekvieną objektą, įplaukusį į mūsų teritorinę jūrą, ir jį stebi. Bokštų galimybės yra daug didesnės negu reikia mūsų pasieniečiams. Jų atsakomybės ruožas Baltijos jūroje yra teritorinė jūra: po 12 jūrmylių iš šonų ir beveik 100 km ilgio stačiakampis. Išskirtinę ekonominę zoną stebi Karinės jūrų pajėgos, su kuriomis pasieniečiai glaudžiai bendradarbiauja ir keičiasi informacija.

Teritorinėje jūroje - tam tikros taisyklės

Teritorinėje jūroje galioja pasienio teisinis režimas. Laivai joje turi taikaus plaukimo teisę, bet privalo laikytis tam tikrų taisyklių, pvz., pastovaus greičio, negali būti nesankcionuotų sustojimų kažkur, neaiškių laivų susitikimų, žmonių įlaipinimų, išlaipinimų ir t. t. Visi laivai turi plaukti su vėliavomis ir jų buvimas teritorinėje jūroje privalo būti pagrįstas.

„Jeigu pastebime, kad laivai daro neaiškius judesius, stoja, artėja ir kt., bandome su jais susisiekti radijo ryšiu. Jeigu nepavyksta, siunčiamas arba laivas, arba kateris, priklausomai nuo poreikių, ir tada vietoje bandome aiškintis situaciją, kodėl neatsiliepia, ar yra kokios nors techninės kliūtys, ar kažkas kitkas ir t. t. Taip stebime ir Kuršių marias“, - pasakojo pulkininkas leitenantas.

Dabar Rusijos laivai yra sankcionuojami, jie negali įplaukti į Klaipėdos uostą. Ir netgi tie laivai, kurių vėliava buvo neseniai pakeista, irgi negali. Sakykime, laivas turėjo Rusijos vėliavą ir ji 2022 m. buvo pakeista į Antigvos ir Barbudos vėliavą. Pasak A. Čebatavičiaus, tą dalyką galima atsekti. Tai gali padaryti ir pasieniečiai, ir muitininkai, ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos specialistai.

A. Čebatavičius pasakojo apie laivą „Bystraja“, plaukiojusį su Antigvos ir Barbudos vėliava, kurį norėta remontuoti Klaipėdoje. Pasieniečiams kilus klausimų, paaiškėjo, kad vėliava buvo pakeista po 2022 metų vasario 24 d. (tądien prasidėjo karas Ukrainoje - aut. past.). Tad šiam laivui buvo nurodyta, kad jis turi palikti Lietuvos teritorinę jūrą per tam tikrą laiką.

„Mūsų regione tokių dalykų, kad laivų įgulos priešintųsi ar teroristai būtų pagrobę įkaitus, nėra buvę. O vykti išsiaiškinti situaciją ir atpažinti laivą tenka ne taip jau retai. Nuplaukiame, pasikalbame, nėra buvę, kad atsisakytų bendrauti“, - sakė užkardos vadas.

Seną laivą keičia naujas

Naujausią pasieniečių patrulinį laivą „Gintaras Žagunis“, kurio greitis - 26 mazgai, 2022 metais pastatė Estijos bendrovė. Jis kainavo beveik 3,9 mln. eurų. ES lėšomis finansuota 90 proc., kita dalis - Lietuvos biudžeto. Laivui suteiktas 1991 m. žuvusio Lietuvos pasieniečio Gintaro Žagunio vardas. Šis laivas, be atsargų papildymo galintis įveikti daugiau nei 500 jūrmylių, įsigytas padedant agentūrai „Frontex“. Jeigu reikia persekioti pažeidėją, iš jo laivagalio nuleidžiamas denio kateris, kuris išvysto iki 35 mazgų greitį.

Laive yra naujausia navigacinė bei ryšio įranga, du radarai, integruota infraraudonųjų spindulių sistema, kita moderni įranga.

Laivas „Aleksandras Barauskas“ pastatytas 2015 metais, greitis - 33 mazgai.

Seniausias laivas yra „Madelaine“, pastatytas 1974 m., greitis - 9 mazgai. Jį mūsų pasieniečiams padovanojo švedai. Kadangi jis yra senas, jį pakeisti ir buvo pastatytas „Gintaras Žagunis“. Bet kai jis išvyks į tarptautines misijas, pasieniečiams dar pagelbės Kuršių mariose ir „Madelaine“.

Dar pasieniečiai turi kelis didesnius greitaeigius katerius „Boomeranger“, pastatytus 2006 m. ir naujesnių, kurių greitis - 40-41 mazgas, ir kelis mažesnius. Pasak Neringos užkardos vado, tai pagrindiniai darbiniai arkliukai. Vienas pats naujausias „Boomeranger“ šiuo metu yra misijoje Italijos Sicilijoje. „Už tai, kad gavome pagalbą įsigydami laivus tiek “Gintaras Žagunis„, tiek “Boomerangerius„, esame įsipareigoję “Frontex„ agentūrai atlikti tam tikrą patruliavimų skaičių tose vietose, kur dabar yra karščiausi taškai dėl neteisėtų migrantų krizės. Mūsų funkcija - išgelbėti kuo daugiau gyvybių“, - pasakojo A. Čebatavičius.

Strategiškai patogioje vietoje

Neringos užkarda ne tik saugo valstybės sieną, bet ir atlieka paieškos ir gelbėjimo darbus Kuršių mariose. Jūroje už gelbėjimo darbus ir teršalų surinkimą atsakingos yra Karinės jūrų pajėgos, už tai, kas nutinka uosto akvatorijoje - Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

„Bet mes tarpusavyje bendradarbiaujame ir galime siųsti savo pajėgas, jeigu Karinės jūrų pajėgos tuo momentu jų neturi. Jeigu mes esame arčiau įvykio vietos, tada nežiūrime, ar tai mūsų atsakomybės zona, ar ne. Mes galime siųsti savo laivus ir į Baltijos jūrą, ir į uosto akvatoriją“, - sakė A. Čebatavičius.

Neretai iš redakcijos gaunamų pranešimų matyti, kad dažnai pasieniečiai pirmi atvyksta į įvykio vietą. „Mes esame strategiškai patogioje vietoje. Kitas dalykas, galime operatyviai reaguoti, nes gauname informaciją iš Bendrojo pagalbos centro arba iš Karinių jūrų pajėgų Jūrų koordinacinio gelbėjimo centro. Mes esame pasiruošę greitai reaguoti. Pas mus, ko gero, mažiau biurokratijos, mes išvykstame per trumpesnį laiko tarpą“, - aiškino Neringos užkardos vadas.

Išgelbėta 400 žmonių

Pasieniečiai tebeturi du laivus ant oro pagalvės: „Christina“, pastatyta 2000-aisiais, „Viesulas“ - 1999 m., jų greitis - 35 mazgai. Jie buvo šiek tiek modernizuoti. Nors šie laivai jau yra garbingo amžiaus, bet yra nepakeičiami, ypač žiemos sąlygomis. Pasak A. Čebatavičius, tada jie yra pagrindiniai darbiniai arkliai, nes „eina“ ledu. Šiuo metu „Christinai“ keičiamas „sijonas“.

Pulkininkas leitenantas informavo, kad ateityje planuojama įsigyti naują laivą ant oro pagalvės. Naudojant šiuos laivus per jų eksploatavimo laikotarpį buvo išgelbėta 400 žmonių.

„Žmonės yra įdomūs. Nenustoju stebėtis, kiek tos žuvys jiems būna brangios. Yra buvę atvejų, kai ledas trūkinėja, jis jau atskilęs nuo pagrindinių lyčių ir yra nešamas Klaipėdos link, o žvejai prašo juos nukelti, kai bus prie Klaipėdos, nes labai gerai kimba“, - stebėjosi pulkininkas leitenantas.

Vitos JUREVIČIENĖS ir pasieniečių nuotr.