Valtininkų uostelis šiuolaikiniams laivams nepritaikytas

Vadinamajame Klaipėdos Šanchajuje pietinėje miesto dalyje vaizdas jau kiek gražesnis, bet problemų dar apstu. „Nėra gylio, pilna dumblo, visko primėtyta į upelį, jį reikia valyti. Mes daužome laivus. O juk čia galėtų būti labai gražus Klaipėdos kampelis“, - sako valtininkai.

Didžiausia bėda - Smeltalės upelyje seklu. Už tilto, marių pusėje, kažkada, pasak garažų ir mažųjų laivų eksploatavimo bendrijos „Smiltelė“ valdybos pirmininko Beno Šimkaus, buvo apie 5 m gylis, o dabar bėra tik 90 cm.

Upės valymo darbų žada imtis Savivaldybė, bet mažai kas tuo betiki. Esą jau mažiausiai 30 metų žadama sutvarkyti tą apleistą miesto kampelį, bet nieko nedaroma.

„Labai norėtųsi Savivaldybę paskubinti, kad valymą pas mus pradėtų kuo greičiau. Mes neturime kur laivelių statyti“, - sako bendrijos „Smiltelė“ valdybos pirmininkas.

Beje, mums, kai vaikščiojome po uostelį, nesusidarė įspūdis, kad tų laivelių tiek jau daug, kad netilptų, mat koks 50 jų buvo išplaukę į marias.

Nepasidalina vietų

Už europinius pinigus pastatyta prieplaukėlė, kaip sakoma, už devynių užraktų, t. y. už tvoros, kurios varteliai rakinami. B. Šimkus teigė, kad ji dar neatiduota naudoti, neapdrausta, bet žmonės esą švartuojasi, ir viskas. Taigi galima sakyti ji jau eksploatuojama.

Valtininkai jau skundžiasi, kad prie tos prieplaukėlės esą gali švartuotis tik pirmininkui artimi žmonės. Šis aiškina, kad jie patys nesutaria tarpusavyje, varžosi, nes trūksta vietų: vienas užsiima vietą, kitas atėjęs nori jį išmesti. Paklaustas, kas turi teisę švartuotis naujoje prieplaukoje, B. Šimkus paaiškino, kad tie, prieš kurių sandėliukus ji yra.

Pirmininkas sakė pats turi du nedidelius kateriukus, vienas 4, kitas beveik 5 metrų ilgio, ir garažą, bet vietos kur juos statyti čia neturi. Jis, kaip ir jo draugai, laivelius laiko ant priekabos prie namų. Atvažiuoja į uostelį nusileidžia slipu arba važiuoja kitur, pavyzdžiui, į Dreverną.

Už ES pinigus brangiau

Naujai pontoninei prieplaukai gauta apie 100 tūkst. eurų europinių pinigų per Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupę, kuriai penkerius metus vadovavo Arvydas Žiogas. Per tiek laiko spėta paramą skirti tik dviem projektams, vienas jų - minėta prieplaukėlė. Paskui Nacionalinė mokėjimo agentūra sutartį su ta grupe nutraukė. Klaipėdai skirtus apie 2 mln. eurų Žemės ūkio ministerija perskirstė kitoms grupėms.

Valtininkai, nenorėję viešinti savo pavardžių, abejoja, kad tokia prieplaukėlė, prie kurios dirbo savi statybininkai, gali kainuoti 100 tūkst. eurų.

Pirmininkas sako, kad prieplaukėlės ateityje jau bus statomos už savo pinigus. „Statydamas Nacionalinės mokėjimo agentūros skirtais pinigais turi naudoti nurodytų markių medžiagas, turi važiuoti įlaidų, pavyzdžiui, į Liuksemburgą. Viskas yra įsprausta į tam tikrus rėmus ir todėl viskas brangiau kainuoja. Jeigu statysime savo pinigais, tai įlaidų gausime ir Klaipėdoje, ir pastatysime prieplaukėlę nė kiek ne blogesnę, nors kainuos per pusę pigiau“, - aiškino B. Šimkus.

Prieplaukėlę, kurioje yra 24 vietos laiveliams švartuoti, planuota baigti pernai, bet ir šiemet ji dar oficialiai neperduota naudoti. Statybos labai užsitęsė todėl, kad sutriko prekių tiekimas, trukdė ir visokie draudimai dėl pendemijos.

Be to, per tą laiką labai sukilo kainos - vos ne tris kratus pabrango metalas ir cementas. Pirmininkas džiaugiasi, kad jiems pavyko „sutilpti“ į tas pačias kainas, niekur nepermokėta, nes spėta padaryti susitarimus.

„Esant tokiam sunkiam laikotarpiui dėl kovido, dėl tarptautinės politikos siūbavimų, mums dar labai sekėsi pasistatyti tą prieplaukėlę“, - tikino jis.

Šalia naujos prieplaukėlės stovi ir būdelė. Joje bus ledo generatorius. Valtininkai mano, kad ji tuščia, bet pirmininkas sako, kad generatorius jau yra, tik dar neprijungtas. Pastatėlis irgi nebaigtas, todėl neišvaizdus. Pasak B. Šimkaus, ne visi mano, kad tas ledo generatorius apskritai reikalingas. Bet jeigu ryte žmogus išplaukia į žvejybą, o grįžta tik vakare, be ledo sugautos žuvys jau būna gleivėtos.

Savivaldybė ruošiasi

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Aplinkosaugos skyriaus vedėjos Rasos Jievaitienės teigimu, skundų iš gyventojų dėl valtininkų apsileidimo, dėl netvarkos tame rajone Savivaldybė pastaruoju metu nebegauna.

Priminsime, kad Savivaldybė Smeltalės upelio valymą (gilinimą) yra padalijusi į dvi dalis: pirma dalis - akvatorija, kur yra valtininkų prieplauka, iki tilto Minijos g. Tai daliai yra atliekamas poveikio aplinkai vertinimas (PAV), bet jis dar nebaigtas.

Smeltalės upelio projekto vadovės Editos Čerbienės iš Savivaldybės administracijos Projektų skyriaus teigimu, PAV jau, galima sakyti, yra įpusėjęs, jau daug tyrimų atlikta. Pagal sutartį jis turėtų būti baigtas rengti šiemet iki spalio pabaigos. Tada dar turės būti rengiama PAV ataskaita. Planuojama, kad ji jau rugsėjį bus viešinama visuomenei.

Pasak R. Jievaitienės, tik po PAV ataskaitos bus rengiamas techninis projektas, tad valymas prasidės vėliau. 2023-iaisiais galima tikėtis tik techninio projekto, o patys valymai darbai prasidės, ko gero, 2024-aisiais.

Kita dalis upelio - nuo tilto Minijos g. iki rytinės miesto ribos - valtininkams nėra tokia aktuali. Šios dalies techninis projektas jau parengtas. Tikimasi kitąmet pradėti ir pačius valymo darbus. Šiam projektui yra numatyta skirti daugiau kaip 200 tūkst. eurų. Grandiozinių pokyčių nebus, tiesiog bus išvalyta upės vaga.

Savivaldybė jau galėtų pirkti darbus tai daliai, bet šiemet tai daryti neapsimoka. „Šiemet realiai darbus dėl žuvų neršto ir paukščių migracijos galėtume vykdyti tik du mėnesius, nuo birželio 30 d. iki rugsėjo 15 d. Patį pirkimą pradėsime jau šiemet žiemą, kad kitąmet pavasarį turėtume rangovą“, - sakė E. Čerbienė.

Laivai pasikeitė, uostas - ne

Sovietmečiu prieplauka Smeltalėje buvo statoma valtelėms, o ne jachtoms ar prabangiems 11 metrų ilgio jūriniams kateriams. Tai buvo valtelių uostas.

Bendrijos pirmininkas sako, kad vadinamieji valtininkai jau beveik nebeturi valčių, nebent dar viena kita valtis „Progres“ yra užsilikusi. Dabar uostelyje vienam bendrijos nariui yra skirti 2 metrai, ateityje norima padaryti, kad būtų bent po 3 metrus.

Plaukioti su kateriais, kol dar nėra įgyvendintas gilinimo projektas, sunku. Kai pakyla vanduo upėje, jie negali praplaukti pro tiltą - kliūna viršus. Tenka laukti, kol nuslūgs vanduo.

"Jeigu katerio grimzlė - 1,2 metro, kaip jis praplauks? Žmogus nervinasi, piktinasi, kad mes nieko nedarome, bet vanduo ne mums priklauso, mes negalime jame šeimininkauti. Čia rekreacinė zona, neįvarysi ekskavatoriaus ir nepradėsi kasti negavęs leidimo iš gamtosaugininkų.

Gal ir galėtume ko nors imtis, bet tada reikėtų kiekvienam prisidėti nemaža suma pinigų. Manau, kad teisingiausia sulaukti, kol projektą įgyvendins Savivaldybė.

Bandžiau kalbėti su tą projektą rengiančiu inžinieriumi, kad valyti upelį pradėtų nuo mūsų. Man paaiškino, kad jeigu nuo mūsų dalies pradės, tai mūsų dalis bus užnešta. Reikia pradėti nuo Taikos prospekto", - sakė B. Šimkus ir pridūrė, kad dėl tilto jachtos vis tiek negalės įplaukti į uostelį.

„Smiltelės“ pirmininkas sako, kad ateityje valtininkų uostelyje laiveliams vietų bus trečdaliu daugiau. Visur iš abiejų upės pusių bus tokios prieplaukėlės kaip ta pirmoji, pastatyta ES lėšomis, galinti priimti 24 laivelius. Jos daug vietos krante neužima apie 24 metrus, nes eina tolyn į vandenį. Prie tokios prieplaukos galima statyti iki 3 metrų pločio katerius. Žadama ateityje sutvarkyti ir apie pusantro kilometro krantinių.

Pokyčių į gera esama, bet...

B. Šimkus pirmininko pareigas pradėjo eiti nuo 2019 metų spalio 5 d. „Per trejus metus padarėme tiek, kad uostelio aplinka neatpažįstamai pasikeitė. Žinoma, vadinamojo laužyno dar liko“, - sako jis.

Šiemet teko perdaryti slipo vartelius, nes kai vanduo pakildavo, juos apsemdavo. Atnaujinta ir vaizdo stebėjimo sistema. Įrengtos stebėjimo kameros, fiksuojančios vaizdą 20 km atstumu ir 360 laipsnių kampu.

Beveik visi sandėliukai, pasak B. Šimkaus, renovuoti, pakeisti jų šiferiniai stogai į skardinius, vaizdas jau visai kitas. Iš 50 namelių liko sutvarkyti 10. Liko tik 3 šiferiniai stogai.

Pastatyti laiptai prie naujos prieplaukos nepatiko, teko juos perdaryti, kad būtų patogu žmonėms įlipti į laivelius ir išlipti turint omenyje ir tai, kad per potvynius pakyla vanduo.

Vandens siūbavimas Smeltalėje ties uosteliu yra apie 1,5 m. „Kai statėme prieplaukėlę, stebėjausi, kad taip aukštai nuo vandens padaryti įlaidai. Paskui žiūriu, du kartus per metus vanduo pakilo ties prieplaukos užlaidomis“, - pasakojo bendrijos pirmininkas ir pridūrė, kad per potvynį kartais vanduo tiek pakyla, kad nendrių tik viršūnės matyti.

Nepaisant teigiamų pokyčių, valtininkai pasigenda tvarkos. Teritorijoje iki šiol nėra tualeto, pasak jų, kaip kokioje Afrikoje. Per trejus metus esą nebuvo sušauktas nė vienas metinis ataskaitinis surinkimas, bendrijos nariams nežinoma, kiek yra sukaupta pinigų ir t. t., ir t. t.

Deja, ne visais klausimais pirmininko ir kai kurių bendrijos narių nuomonės sutampa. Pavyzdžiui, jis nenori pjauti nendrių, užaugusių ant sąnašų, esą tai būtų plėšikiška. Plaukti jų vietoje vis tiek nebūtų galima, ten žemės, o vaizdas būtų negražesnis. Jam labai gražu lelijos, ten, kur jų yra, gylis - 1,5 metro. Laivelių savininkai skundžiasi, kad jos apsivynioja apie sraigtus, trukdo plaukti.

Pirmininkui nesinori net žolės pjauti. Valtininkai norėjo patys ją nusipjauti, bet negavo nupirktų žoliapjovių. B. Šimkus tikino, kad jau pasamdęs žmogų ir žolė būs nupjauta.

Vaizdą gadina įrenginiai

Anot pirmininko, darbų daug, reikia ne tik žolę pjauti, bet ir šiukšles išvežti. Jis pasakojo, kad tik surenka ir išveža didžiulį konteinerį padangų, jų vėl atsiranda. Įtariama, kad jos atkeliauja iš vienos kaimynystėje esančios įmonės - per tvorą meta į valtininkų teritoriją. Be to, ir gyventojai atneša.

Jau daug vadinamųjų inžinerinių įrenginių laiveliams pakelti iškeldinta, daug jų atiduota į metalo laužą, bet dar nemažai likę. Pirmininkas sako, kad ateityje, kai bus įgyvendintas Savivaldybės projektas, nė vieno jų nebeliks.

Paklausti, ar negali patys pasitvarkyti, nuardyti tuos baisius geležinius gargarus, valtininkai atsakė: „Esame bendrijos nariai, mokame pinigus. Be to, iš karto būtume paduoti į teismą. Savininkas turi susivirinęs dėžę, tai jo turtas, ir viskas.“

B. Šimkaus patvirtino, kad už vieno tokio inžinerinio įrenginio nuardymą bendrija buvo paduota į teismą. „Ar tos dvi lazdos inžinerinis įrenginys? Ten šiferis ant stogo kreivas kabo, koks čia statinys?“ - klausė vienas pokalbininkų.

Tikslas vienas - plaukti į marias

Šiuo metu „Smiltelės“ bendrijos narių, čia savo turinčių turtą, t. y. vadinamuosius garažiukus, anot pirmininko, sandėliukus, kuriuose pasidedami varikliai ir meškerės, yra 680. Dar daugiau kaip 500 yra vadinamųjų slipo naudotojų. Visus suskaičiavus bus beveik pusantro tūkstančio žmonių. Pirmininko teigimu, yra daug norinčiųjų tapti bendrijos nariais, susidarė eilė, bet garažiukų niekas neparduoda.

Nario mokestis nebuvo padidintas - per mėnesį mokama 5,8 euro, per metus - 70 eurų.

„Visų valtininkų vienas tikslas - išplaukti į marias. Mūsų nariai yra iš visos Lietuvos. Iš Raseinių turime gal 30 žmonių. Klausiu raseiniškio, kam jis laiko tą laivelį, nes brangiai kainuoja, o per metus išplaukia du tris kartus, tai atsako, kad jam to užtenka, pasikrauna ilgam. Kitas savo laive ir miega. Tokio klausiu, ar jis namų neturi“, - pasakojo bendrijos pirmininkas.