Trečioji vandenvietė: trūkt už vadžių - vėl iš pradžių
(2)Trečiosios vandenvietės iškėlimo galimybių studiją 2018 metais parengė UAB „Sweco Lietuva“. Tinkamos vietos ieškota 50 km spinduliu. Ši studija buvo užsakyta dėl uosto plėtros galimybių, o apie vandenvietės trukdymą įveiklinti Vilhelmo kanalą tuo metu dar nebuvo kalbama. Manoma, kad jeigu trečioji vandenvietė nebus iškelta, sujungti Vilhelmo kanalą su Kuršių mariomis nebus galima, vadinasi, ir iš Klaipėdos į jį plaukti - taip pat.
Gero varianto nėra
Trečioji vandenvietė užima didžiulę 180 ha teritoriją pietinėje uosto dalyje. Ji aprūpina geriamuoju vandeniu du trečdalius Klaipėdos miesto gyventojų ir Klaipėdos rajono gyventojus. Šalia jos yra ir uosto rezervinė teritorija, atskirta nuo kitos uosto teritorijos.
Studijos rengėjams buvo keliamas reikalavimas, kad vandens kokybė nebūtų prastesnė ir kad gyventojams vanduo nepabrangtų. Paaiškėjo, kad naujai vandenvietei naudojant požeminį vandenį vis dėlto smarkiai išaugtų geriamojo vandens kaina.
Norint imti paviršinį vandenį iš Minijos ties Lankupiais reikėtų nutiesti gana ilgą vamzdyną, tektų susidurti su aplinkosaugos klausimais. Studijoje aptartas hibridinio vandens variantas, pasak B. Joniko, būtų kaip ir realiausias, bet vandeniui pumpuoti būtų sunaudojama labai daug elektros energijos. Mėnesiui tai kainuotų 170 tūkst. eurų. Be to, šis variantas ribotų laivybą Vilhelmo kanale.
Anksčiau kalbėta apie tai, kad trečiosios vandenvietės iškėlimas gali kainuoti apie 57 mln. eurų, o dabar jis gali siekti apie 100 mln. eurų turint omenyje vandens paruošimo kaštus.
Pasak B. Joniko, „Klaipėdos vanduo“ nenori būti tas blogiukas, kuris stabdytų laivybos vystymą Vilhelmo kanale. Anot jo, nė vienas studijoje nagrinėtas variantas nėra geras. „Klaipėdos vanduo“ siūlo galbūt kiek patraukti vandenvietę ir sumažinti uosto rezervinę teritoriją.
Pasak Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko, jeigu nėra tinkamo varianto, tada reikia išplėsti žvalgybos lauką.
Klaipėdos rajono mero Broniaus Markausko manymu, tai, kad nerandama tinkamo varianto, yra blogiau nei finansinis klausimo sprendimas.
NEIŠPLAUKSI. Iš Klaipėdos uosto į Vilhelmo kanalą neišplauksi jokiu laivu.
Ministras atsakymo neturi
"Kol kas atsakymų, ką šiuo klausimu galime daryti, neturime. Yra tam tikri sprendimai, kuriems reikia gilesnės analizės. Tikslas iškelti vandenvietę lieka, uostas turi turėti atsarginę teritoriją plėtrai.
Be to, mums svarbus yra Vilhelmo kanalas ir idealiu atveju jo sujungimas su Kuršių mariomis tam, kad jis galėtų būti naudojamas ir krovininei, ir pramoginei laivybai. Konkretaus sprendimo dėl Vilhelmo kanalo ir dėl trečiosios vandenvietės nėra. Reikės pasitari, ką ir kokiu mastu galima padaryti", - sakė susisiekimo ministras.
Paklaustas, ar Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija organizuos naujos studijos rengimą, jos generalinis direktorius Algis Latakas atsakė: „Kyla keli klausimai. Jeigu teritorija kažkiek iš šiaurinės dalies būtų nukelta į pietinę, bet vanduo kaip dabar būtų imamas iš Vilhelmo kanalo, vargu ar būtų galima galvoti apie jo panaudojimą laivybai, bet būtų galima spręsti klausimą dėl teritorijos panaudojimo uosto reikmėms. Šalia trečiosios vandenvietės yra didelė rezervinė uosto teritorija, neturinti sąsajos su kita uosto teritorija.“
A. Latako manymu, Uosto direkcijos užsakymu rengiant galimybių studiją panaudoti ne visi inžineriniai sprendimai, kurie šiandien yra galimi, turint omenyje geologiją. Uosto direkcijos vadovas įsitikinęs, kad tose vietose, kur buvo atliekami tyrimai ir konstatuota, kad jose nėra pakankamai gėlo vandens, tyrimus reikėtų padaryti iš naujo naudojant šiandienines priemones. Jis mano, kad vandens poreikio Klaipėdos miestui skaičiai turi būti peržiūrėti, nes jie yra padidinti.
„Man ne visai suprantama tai, kad mes šiandien kalbame apie paviršinio vandens paėmimą geriamam vandeniui“, - sakė Uosto direkcijos vadovas.
Rašyti komentarą