Tranzitas sumažėjo, bet Lietuva išliko tranzito šalimi

V. Šileika džiaugiasi, kad praradimai šiemet bus nedideli, bet mano, kad kiti metai gali būti kur kas sudėtingesni nei šie: prognozuojama nemažai iššūkių, susijusių su artėjančia recesija.

„Prognozės šių metų pradžioje, prasidėjus karui Ukrainoje, buvo gana niūrios, nuotaikos nelinksmos. Laimei, jos neišsipildė ir metus baigsime gana neblogai. Žinoma, nebus krovos augimo, o kritimas, jeigu ir bus, tai nedidelis. Tuo mes ir džiaugiamės“, - „Vakarų ekspresui“ sakė KKT vadovas.

Jo teigimu, esant tokiai situacijai bendrovę gelbėjo tiek krovinių, tiek rinkų diversifikacija. Nebuvo taip, kad didžiąją dalį krovinių sudarytų tranzitas iš Rytų šalių.

„Tranzito srautas sumažėjo, bet tikrai negalėčiau teigti, kad Lietuva tapo nebetranzitine valstybe, nors mažėja ir pervežimų geležinkeliu, krenta ir uosto krova, tranzitinių krovinių tikrai mažiau“, - teigia V. Šileika. Pasak jo, dar važiuoja krovinių srautai iš Kazachstano, Uzbekijos, kiek leidžia pralaidumas. Nors ir nedaug, bet atvyksta krovinių ir iš Ukrainos. „Dabar funkcionuoja geležinkelis į Vakarų Europą. Mes girdime apie tuos traukinius, kurie leidžiami iš Lietuvos į Duisburgą ir kitur, taigi tranzito dar yra“, - kalbėjo KKT vadovas.

Atnaujino techniką

KKT valdo du terminalus: konteinerių ir ro-ro bei generalinių krovinių. Reikšmingiausias šių metų įvykis konteinerių terminale - tuščių konteinerių iškėlimas iš pagrindinės aikštelės į naujas teritorijas, o ro-ro ir generalinių krovinių - kompanijos „TT-Line“ keltų plaukimų pagausėjimas nuo trijų iki 5 kartų per savaitę.

Šiemet pasirašyta sutartis dėl automatinių KKT vartų projektavimo. „Kol kas dar turime pirmą etapą. Darome išankstinę registracijos sistemą, o paskui pradėsime ir tuos pagrindinius darbus, kurie siejasi su automatinių vartų įrengimu. Bet tai jau kitų metų projektas“, - sakė V. Šileika.

Nepaisydamas sunkmečio, KKT įsigijo du naujus „Liebherr“ kranus. Vienas Klaipėdą pasiekė dar prieš Kalėdas, o kitas bus atgabentas kitų metų gegužę.

Šiemet atsigabenti ir du hidrauliniai elektriniai kranai, kurie buvo užsakyti pagaminti Suomijoje. Su jais jau dirbama.

KKT vadovo svajonė - paprašyti Kalėdų Senelio, kad padovanotų bendrovei daugiau vietos.

SITUACIJA. Krovinių Centriniame Klaipėdos terminale sumažėjo iki 20 proc.

Atlyginimus didino du kartus

Paklaustas, ar KKT trūksta darbuotojų ir ar jie atsivežami iš kitų šalių, V. Šileika atsakė, kad darbuotojų kol kas netrūksta, iš kitų šalių jie neįsivežami. Jų šiuo metu per abu terminalus turima apie 270. Tarp jų yra keli ukrainiečiai, bet jie turi nuolatinius leidimus gyventi Lietuvoje.

Atlyginimai darbuotojams šiemet kelti du kartus. Ir kitais metais, pasak V. Šileikos, jeigu niekas nepasikeis, jeigu dramatiškai nekris krovinių srautai, planuojama peržiūrėti darbuotojų atlyginimus.

Pasak vadovo, kasmet stengiamasi, kad Kūčių naktį ir pirmą Kalėdų dieną darbuotojai praleistų namuose. Jeigu tik įmanoma, terminalai uždaromi 12 ar 24 valandoms.

2023-ieji bus sudėtingesni

Pasak V. Šileikos, Vakarų Europoje recesija jau pasireiškia tam tikrais požymiais. Tai gali atsiliepti ir visai transporto sistemai, kartu ir uostui.

"Sunku dabar prognozuoti, kokia bus įtaka - didelė ar maža. Daug geopolitinių neapibrėžtumų: tai ir besitęsiantis karas, ir dabar sunkiai prognozuojamas energetikos išteklių kainų augimas. Manau, kad ateinantys metai anaiptol nebus tokie paprasti. Mes į juos žvelgiame gana atsargiai. Būtų labai gerai, jeigu išliktų bent koks stabilumas ir būtų galima išlaikyti tuos krovinių srautus, kurie buvo šiais metais, - sakė V. Šileika.

- Mano norai paprasti: norisi palinkėti, kad visi mes - ir darbuotojai, ir jų šeimos - kitais metais būtume sveiki ir laimingi. Reikia visiems suremti pečius ir laikytis."

PROGNOZĖS. Šių metų niūrios prognozės KKT neišsipildė, bendrovei metai nebuvo labai blogi. Prognozuojama, kad kiti metai bus sudėtingesni.

Krovinių nuosmukis - 20 procentų

Šiemet iš UAB Centrinio Klaipėdos terminalo (CKT) pradėjo plaukti du didžiuliai neseniai pastatyti naujos kartos AB „DFDS Seaways“ keltai. Tai buvo labai reikšmingas įvykis, kuriam jau seniai ruoštasi - pailgintas pirsas. Tačiau terminalo generalinis direktorius Karolis Grigalauskas sako, kad bendrovei šie besibaigiantieji metai buvo liūdni - krovinių terminale sumažėjo iki 20 procentų.

CKT vadovas apgailestauja, kad naujus laivus visiškai užpildyti kroviniais iki šių metų pabaigos taip ir nepavyko. Tai lėmė bendra geopolitinė situacija. Vienos kompanijos Klaipėdos uoste augo, kai kurios apskritai sustabdė veiklą, o kitos pajuto žymų krovinių sumažėjimą. Tarp jų pateko ir CKT.

Be naujos kartos keltų atplaukimo, dar vienas reikšmingas įvykis šiai bendrovei - saulės jėgainės paleidimas. Tai ketinta padaryti šiemet gruodį prieš pat Kalėdas. Saulės kolektoriai sudėti ant CKT krovinių patikros ir įvažiavimo vartų stogo. Dalis lėšų šiai saulės jėgainei buvo gauta iš Europos Sąjungos fondų.

„Norime savo reikmėms su šia jėgaine pasigaminti iki 10 proc. elektros energijos. Kas mūsų laukia kitais metais, sunku prognozuoti, matyt, gausime šių metų palikimą. Kol kas nematome šviesos tunelio gale, t. y. kad situacija turėtų gerėti. Indikacijų, kad daugės krovinių, šiuo metu nėra“, - sako K. Grigalauskas.

Nepaisant sunkmečio ir to, kad krovinių srautai krito, CKT numatytą investicijų programą įgyvendino.

Vitos JUREVIČIENĖS ir redakcijos archyvo nuotr.