Sudie, mylimas kapitone

Niekada nebuvo šovusi į galvą mintis, kad kada nors teks atsisveikinti su šiuo puikiu jūrininku, žmogumi, mokytoju, sudėtingo ir be galo svarbaus laikmečio liudytoju ir kad bus taip sunku pasakyti sudie. Jeigu reikėtų vienu asmeniu apibūdinti Lietuvos jūrininkus - pasirinkčiau Sigitą Šilerį. Deja, kapitone, taip ir nespėjome išgerti puodelio kavos, nors seniai ruošėmės tai padaryti.

Kapitonas Sigitas Šileris kartkartėmis vis paskambindavo į redakciją ir sakydavo negalintis tylėti, kai tokie dalykai Lietuvoje vyksta. Juokaudavome, kad Šileris vėl lipa ant statinės ir vėl prašo žodžio. Interviu su juo visada būdavo labai skaitomi, nes kapitonas kalbėdavo apie tai, dėl ko jam skaudėdavo širdį.

Paprašęs žodžio, sakė: „Negalima taip elgtis su uostu“, atkreipdavo dėmesį ir į blogus, ir į gerus dalykus. Buvo iškalbingas. 2020-aisiais, kai visi buvome sutrikę, ramino: „Išgyvenome socializmą, išgyvensime ir koronavirusą.“

Sigitas Šileris buvo pirmas 2014 metais apdovanotas kapitono Liudviko Stulpino medaliu. Šis apdovanojimas skiriamas tik už ypatingus nuopelnus Lietuvos vandens transportui ir jūrų pramonei. Medalio steigėja - Susisiekimo ministerija.

Be šmaikštaus kapitono Sigito Šilerio žodžio sunku įsivaizduoti diplomų įteikimo šventę Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje: jis visada rėždavo gražią kalbą ir sulaukdavo gausių būsimų jūrininkų plojimų. Kapitonas sakydavo jiems: „Nemylėkite jūros, mylėkite moteris.“ Nepykdavo, kai vadindavome jį aštrialiežuviu, sakydavo - nieko nepadarysi, tai man duota. Jis niekada neieškodavo žodžio kišenėje, niekada nestokojo puikaus humoro jausmo.

Sigitas Šileris plaukė į jūrą, parašė knygą „Kodėl anksti pražyla kapitonai“, buvo „Baltijos“ žvejų kolūkio pirmininkas,dirbo įvairiose uosto įmonėse, buvusioje Lietuvos saugios laivybos administracijoje, daug prisidėjo prie to, kad Lietuvos jūrininkų diplomai būtų pripažįstami visame pasaulyje. Tai, ką jis yra nuveikęs per gyvenimą, išvardinti labai sunku. Jo gyvenimui ir veiklai aprašyti neužtektų ir kelių knygų.

Šiemet rugsėjo 21 d. kapitonui Sigitui Šileriui sukako 86 metai. Pastaraisiais mėnesiais jis sirgo. Laidotuvių, pasak jo anūkės Dagnės, jis nenorėjo. Jo palaikai antradienį bus sudeginti, o atsisveikinti su juo bus galima trečiadienį nuo 14 val. Joniškės gatvėje esančių laidojimo namų didžiojoje salėje.