Kadangi uostas yra visos Lietuvos strateginis objektas, uostamiesčio gyventojai kasmet vis tikisi iš šalies valdžios kokios nors kompensacijos už uosto sukeliamus nepatogumus: dulkes, triukšmą, smarvę. Ši žadėti žada, bet pažadus tesi ne visada.

Jau vienuoliktus metus Klaipėdos mero pareigas einantis V. Grubliauskas sako, kad šiuo metu mūsų miesto ir Susisiekimo ministerijos santykiai yra glaudžiausi ir efektyviausi per visą tą laikotarpį, o miesto ir uosto tebėra permainingi.

„Daugiausia kritikos uostas iš miesto gyventojų sulaukia dėl aplinkosaugos problemų. Tačiau didžiausias teršėjas vis dėlto yra žmogus. Reikia suprasti, kad uostas dirba ne sau, o tam, kad vyktų prekyba, kuri reikalinga žmogui, mieste gyvenančiam vartotojui. Didelė dalis drabužių, kuriais rengiamės, maisto ir dar daug kitų dalykų atkeliauja per uostą.

Viskuo kaltiname uostą, tačiau patys vartojimo nenorime atsisakyti. Imkime ir nuspręskime, kad mes, klaipėdiečiai, nebevalgome apelsinų, tik čia užaugintus obuolius. Mes esame iniciatoriai, nes mums visko reikia. Reikia ir prekių, užsisakomų internetu, kurių dalis irgi atgabenama konteineriuose per uostą“, - „Vakarų ekspresui“ sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Ar uostas mieste, ar miestas uoste?

„Sakoma, kad uostas - višta, dedanti auksinius kiaušinius. Bet dedant auksinį kiaušinį šiek patrypiamas darželis, t. y. Klaipėdos miesto teritorija, o kiaušinis nurieda į Vilnių, ten išlukštenamas, ir tik jo likučiai vėl atridenami atgal“, - sako uostamiesčio meras V. Grubliauskas.

Uosto ir miesto interesų sąlyčio taškų buvo ir visada bus daug. Uostui jo interesai svarbiau, lygiai taip pat miestui - jo. Pasak mero, tiek miesto uostui, tiek uosto miestui keliami lūkesčiai yra gerokai didesni nei realybė. Miestas norėtų, kad uostas būtų mieste, o uostas - priešingai.

"Nors tas klausimas keliamas jau seniai, aš nelabai suvokiu jo esmės, nes miestas ir uostas yra tarpusavyje labai susiję, tai nedaloma visuma. Viskas yra tiek persipynę, kad nesuprantu, kodėl keliamas toks klausimas, kurio negali būti.

Uostas - tam tikra speciali, režiminė, muitinės ir kitų tarnybų prižiūrima teritorija, kurioje gali būti vykdoma tik tam tikra veikla, kuri negalima kitose miesto vietose.

Už tvoros vykdoma veikla pagal specialią tvarką. Uosto direkcija yra paskirta valdyti šią valstybės teritoriją. Bet joje dirba miesto žmonės.

Negalima sakyti, kad uoste viskas vyksta be miesto žinios. Jame statomos infrastruktūra ir suprastruktūra yra derinamos su miestu. Tiek uostas, tiek miestas vienas iš kito gauna milžiniškos naudos. Vien dėl to, kad yra uostas, atsiranda daug kitos papildomos veiklos. Manau, žmonės, kurie kelia klausimus, kiek uostas reikalingas, yra pasinėrę į nepasitenkinimo viskuo kultą", - kalbėjo A. Latakas.

Direkcijos vadovas priešpriešos neįžvelgia

Mero manymu, harmonijos į miesto ir uosto bendradarbiavimo procesą neįnešė karštos ilgos diskusijos dėl išorinio uosto reikalingumo, dėl visų uosto bendrojo plano tvirtinimo peripetijų.

„Esu miesto ir uosto bendradarbiavimo šalininkas, linkęs nebesidairyti į istoriją, o žiūrėti į ateitį. Šios Vyriausybės pastangomis išorinio uosto projektas padėtas, tikiuosi, giliai stalčiuose ir artimiausiu metu prie jo nebus grįžtama.

Tai konstruktyvus ir dalykiškas požiūris. Nenorėčiau, kad mes vis diskutuotumėme, ar uostas mieste, ar miestas uoste. Visi turime suvokti, kad gyvename uostamiestyje, privalome sugyventi draugiškai, ir vieni, ir kiti būti pasiruošę tam tikriems kompromisams labai gerbdami vieni kitų teises ir pareigas“, - mano V. Grubliauskas.

"Priešpriešos tarp uosto ir miesto nematau. Taip mano tik tie žmonės, kurie viskuo nepatenkinti. Reikia suprasti, kad uostas yra labai didelis ir todėl labiau matomas. Bet mieste yra daugybė kitų įmonių, kurios susiduria su tomis pačiomis problemomis, tik jos mažesnės ir mažiau matomos.

Mūsų santykiai su miestu labai normalūs ir dalykiški: tiek su meru, tiek su Savivaldybės darbuotojais.

Kai kuriais klausimais gal mūsų nuomonės ir nesutampa, bet tai natūralu, ieškome bendro sprendimo", - teigia Uosto direkcijos vadovas.

Tik įsikišus ministrui

Vyresnio amžiaus klaipėdiečiai tikriausiai prisimena tuos laikus, kai Jūrininkų prospektui nutiesti buvo skiriamos daugiamilijoninės uosto lėšos. Dabar uostas miestui, pasak mero, skiria gerokai mažesnes sumas.

„Pastaruoju metu, nepaisant to, kad miestas vykdo daug investicinių projektų, kurie yra svarbūs ir uostui, miestui skiriama suma, deja, nedidėja. Net ir dėl tų pinigų, kurie suplanuoti, reikia grumtis už kiekvieną eurą.

Tik įsikišus susisiekimo ministrui M. Skuodžiui, pavyko suderinti uosto ir miesto bendradarbiavimo sutartį, kurioje miestui numatytas trimetis finansavimas po 1,5 mln. eurų kasmet su galimybe panaudoti lėšas tam pačiam objektui vėliau, jeigu jos nebuvo panaudotos dėl objektyvių priežasčių.

Pagal šiandien galiojantį reglamentavimą tas lėšas uostas skiria miestui jo ir uosto bendrai infrastruktūrai palaikyti, prižiūrėti, kurti.

Buvo diskutuojama dėl sumos. Uostas buvo linkęs kalbėti tik apie milijoną eurų ir tik metams. Kelis kartus teko važiuoti dėl šio klausimo susitikti su ministru ir kalbėtis su juo, kai buvo atvykęs į Klaipėdą, Palangą.

Atrodytų, kad pavyko pasiekti miestui lyg ir naudingesnį rezultatą. Ministras patvirtino uosto strateginės veiklos planą, kuriame yra nurodyta 1,5 mln. eurų suma. Tačiau šiuo rezultatu uostas džiaugsis nė kiek ne mažiau nei miestas, kalbu apie Baltijos prospekto estakadą", - aiškino V. Grubliauskas.

Sutartis pasikeitė

Tačiau minėta sutartis, dvi savaites keliavusi Uosto direkcijos koridoriais ir derinta, buvo šiek tiek pakeista. Pasak mero, tie pakeitimai miestui labai svarbūs ir kelia tam tikrų klausimų.

„Tikiuosi, vis dėlto rasime sutarimą, kad visi būtų laimingi. Miesto ir uosto bendradarbiavimo sutarties pasirašymas šiemet vyksta gana komplikuotai. Norėtųsi daugiau susikalbėjimo. Miestas deda visas pastangas, kad kiek įmanoma greičiau būtų sutvarkytos Baltijos pr. sankryžos, kad nestrigtų finansavimas. Uostas yra vienas iš mūsų partnerių ir labai svarbių finansavimo šaltinių.

Norėtųsi daugiau lankstumo. Atrodytų, reikia suderini vieną sutartį Vilniuje su ministerijos vadovais, bet kai ji grįžta miestui pasirašyti, būna jau nebe visai tokia pati. Laiko nėra, o sutartį vėl reikia perderinti. Uosto atstovai turi suprasti, kad visi gyvename tame pačiame mieste ir jo rūpesčiai turi būti visiems vienodai svarbūs. Turime ieškoti būdų, kaip vieni kitiems padėti“, - „Vakarų ekspresui“ sakė meras.

Nuogąstavimui nėra pagrindo

Ant uosto ir miesto sutarties generalinio direktoriaus A. Latako parašo vis dar nėra. „Tikiuosi, kad tai nėra koks nors sąmoningas partizaninis veiksmas“, - juokauja meras.

„Jeigu yra ministro parašas, mano galios baigiasi (juokiasi). Dėl to nematau jokios problemos. Ilgokai užtrukome su minėta sutartimi, nes iš pradžių ji buvo vienokia, paskui atsirado kitokia, reikėjo keisti tam tikrus veiklos plano rodiklius ir pan., bet viskas jau sutarta, belieka įforminti. Tačiau tam buvo privalu atlikti nemažai formalių procedūrų. Sutartis jau yra parengta, mūsų teisininkai ją dar kartą peržiūrėjo. Tikiuosi, kad šią savaitę ji bus pasirašyta. Dėl šios sutarties miestui nuogąstauti nėra pagrindo“, - „Vakarų ekspresui“ sakė A. Latakas.

Kuris planas viršesnis?

Pasak Klaipėdos mero V. Grubliausko, tai, kad buvo padaryta įstatymo pataisa ir leista valstybės įmonei Uosto direkcijai uosto bendrąjį planą kaip atskirą tvirtinti pačiai, taip pat šio teritorijų planavimo dokumento svarbos pakėlimas aukščiau už savivaldybės teritorijos bendrąjį planą užprogramavo tam tikrus konfliktus.

Mero manymu, tai buvo daroma todėl, kad būtų lengviau parengti uosto bendrąjį planą ir įteisinti išorinio uosto galimybę išvengiant tam tikrų derinimo su miestu procedūrų, kitaip sakant, siekiant nurodyti miestui sąlygas, pagal kurias jis turi derinti.

„Kai prasidėjo baigiamieji miesto bendrojo plano derinimo etapai, buvo labai daug įtampos, reikėjo daug pastangų įtikinėjant. Tai, kad galų gale pavyko susitarti, garbė ir šiandieninei Uosto direkcijos vadovybei, jau nekalbant apie Susisiekimo ministeriją. Dabar miestas turi savo, o uostas savo planą, nors abu gyvena toje pačioje erdvėje, bet kiekvienas pagal savo “konstitucinį„ dokumentą. Žinoma, būtų geriau vienas planas, bet yra kaip yra ir nebereikia dairytis atgal. Visiems siūlau žiūrėti į priekį. Ieškokime vieni kituose draugų ir partnerių, o ne sunkiai tarpusavyje susikalbančių oponentų“, - ragina V. Grubliauskas.

„Na, ir kas, kad uosto bendrasis planas yra viršesnis už miesto? Už visus planus viršesnis yra Lietuvos bendrasis planas. Tada eina tam tikros teritorijos, priklausančios valstybei, kuriose ji turi 100 proc. jai priklausantį turtą, ir jos pagal teritorijų planavimo įstatymus, pagal visus dokumentus yra apibrėžiamos kaip aukštesnio lygmens.

Tada eina administraciniai planai, t. y. savivaldybių, paskui specialieji, detalieji planai ir t. t. Yra nustatyta tokia tvarka, tai nėra uosto išmonė ar noras pasididžiuoti. Kiek ir kieno interesus žeidžia dabar patvirtintas uosto bendrasis planas? Taip, išorinio uosto klausimas buvo labai aštrus. Plane jis yra, bet šiandien dėl jo nediskutuojama“, - kalbėjo A. Latakas.

Miestas visą laiką nori kuo daugiau teritorijos konversijos. Uosto direkcijos vadovo manymu, neteisingai keliamas klausimas, kad uostas yra miesto centre. Jo teigimu, uostas yra jam skirtoje teritorijoje, kuri yra netoli miesto centro.

„Teritorijos konversija, t. y. uosto žemės atidavimas miestui, nuolat vyksta - miestui atiduotos piliavietės, ir buvusi “Memelio miesto„ teritorijos. Konversija ir toliau vyks, nes tai neišvengiamas dalykas. Todėl nematau tikslo laužyti ietis dėl to, kieno planas viršesnis“, - savo nuomonę išsakė Uosto direkcijos generalinis direktorius.

Miestas turi būti suinteresuotas uosto sėkme

Pasak Klaipėdos mero, buvo visokių bandymų pakeisti situaciją miesto naudai. Dar kai V. Grubliauskas nuo 2004 iki 2011 metų buvo Seimo narys, bandyta įteisinti uostamiesčio statusą, miestą įtraukti į uosto valdymą.

Ir dabar kiekvieną kadenciją grįžtama prie to klausimo. „Visiems susisiekimo ministrams esu sakęs ne vieną kartą, kad reikia ieškoti mechanizmo, kaip miestą suinteresuoti uosto sėkme.

Tada tos konfrontacijos, nesusikalbėjimo bus gerokai mažiau. Kai dabar mes gyvename pagal dvi “konstitucijas„ (bendruosius planus - aut. past.), natūralu, kad sudėtinga suderinti interesus, ypač tais klausimais, kurie kelia tam tikrų kontroversijų. Mes turime žaisti ne pagal vienodas, bet šiek tiek pagal diktuojamas taisykles.

Tačiau net tokiomis sąlygomis mes vis dėlto randame sutarimą tiek su uosto kompanijomis, tiek su uosto administracija. Sprendimus dažniausiai randame, tik tam reikia sugaišti nemažai laiko“, - sako meras.

V. Grubliauskas prisimena, kad idėja įtraukti miestą į uosto valdymą buvo gal du ar tris kartus atėjusi į Seimą, bet visada likdavo nustumta į šalį.

"Buvo siūloma miestui skirti ir tam tikrą pelno, ir rinkliavų dalį. Žinoma, tada apie akcinę bendrovę dar nebuvo kalbos. Manau, kad Uosto direkcijos kaip valstybės įmonės statuso pakeitimas būtų tas laukas, kuriame galima daryti pakeitimus.

Apie miesto galimybę tapti Uosto direkcijos akcininku kalbėjau su buvusiais susisiekimo ministrais Rimantu Sinkevičiumi, Jaroslavu Narkevičiumi. Jie piestu stojo nenorėdami įsileisti, klausdavo, kokį turtą mes atsinešime.

Vienas dalykas norėti dividendų, kitas - sąlygos, kuriomis tu ateini. Aš už tai, kad miestas turi realiai dalyvauti uosto veiklos planavimo, o galbūt ir valdymo srityje.

Bet suprantama, miesto specialistai uostininkais netaps. Su dabartiniu ministru tuo klausimu jau kalbėjau porą kartų. Jis gana geranoriškai žiūri į tai, mano, kad tokia galimybė yra, ir apie tai reikia diskutuoti. Bet sprendimą priimti turės Vyriausybė", - kalbėjo V. Grubliauskas.

Turi likti valstybės nuosavybe

A. Latako manymu, Uosto direkcijos akcijos šiuo metu yra politikavimo dalykas. "Į šitą diskusiją nenorėčiau veltis, nes nematau racionalumo ir kūrybiškumo. Buvo labai daug nuogąstavimų, kad valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos statusą keičiant į akcinę bendrovę uostas bus išparceliuotas.

Šiandien galioja Uosto įstatymas, aiškiai apibrėžiantis, kad uostas, jame esantis vanduo, žemė, įrenginiai yra 100 proc. valstybės nuosavybė. Toks jis liks ir nuo 2023 metų sausio 2 d., kai direkcija taps akcine bendrove: pasikeis tik jos statusas, bet nuosavybė liks valstybės.

Yra manančiųjų, kad tas akcijas reikia dalinti, net paleisti į biržą. Mano nuostata tokia: uostas turi 100 proc. likti valstybės nuosavybe, nes jis yra strateginis šalies objektas. Šiandien to klausimo nereikėtų net svarstyti, nes jis keliamas ne dėl naudos miestui, bet dėl noro valdyti", - savo nuomonę išsakė A. Latakas.

Susisiekimo ministerijos atsakymai „Vakarų ekspresui“

1. Pagrindinis klausimas, kokia ministerijos pozicija - ar Klaipėdos uostas yra mieste, ar miestas yra uoste?

Galima pajuokauti, kad visi klaipėdiečiai prisistato, jog yra iš Klaipėdos, bet ne iš uosto. Tai atsakymas kaip ir aiškus. Visgi kalbant rimtai, Klaipėda yra uostamiestis ir šių dviejų dalykų nepriešinčiau, abi miesto dalys viena kitai vienodai svarbios, uostas generuoja naudą ir pridėtinę vertę ir miestui, ir visai valstybei.

Uostas yra vienas pagrindinių miesto darbdavių, šalies ir miesto ekonomikos stuburas. Tai turi panašumų su šalia miestų įsikūrusiomis laisvosiomis ekonominėmis zonomis ar kitais Lietuvos ekonomikai svarbiais pramonės objektais. Tikiu, kad miesto bendruomene supranta, koks uostas svarbus miestui dėl darbo vietų ir uostą aptarnaujančių verslų kūrimo, ekonominės svarbos.

Lygiai taip pat uostui svarbus tvarus ir kokybiškas miesto vystymasis, orientuotas į gyvenimo kokybę ir jaunų šeimų poreikius. Uostui lygiai taip pat, kaip ir miestui svarbu, kad Klaipėda trauktų gyventi visus, siekiančius savo gyvenimą vienaip ar kitaip sieti su jūra.

2.Kuris iš bendrųjų planų – ar uosto, ar miesto yra viršesnis?

Abu strateginiai dokumentai yra svarbūs – jie nustato uosto ir miesto vystymosi gaires ir numato reikalingas priemones joms įgyvendinti, be to, atitinka ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane suformuotas valstybės strategines kryptis.

Į šiuos teritorijos planavimo dokumentus reikia žiūrėti kaip vienas kitą papildančius. Svarbu pažymėti, kad įgyvendinant tiek vieno, tiek kito plano sprendinius, kurie turės bendrų sąlyčio taškų, neabejotinai bus vykdomos derinimo ir viešinimo procedūros, kuriose dalyvaus ir suinteresuotos institucijos, ir visuomenė.  
 
3. Kokie, jūsų manymu, yra esminiai uosto ir miesto nesutarimai? Ar miestas priešinasi uosto tikslams, kurie yra svarbūs visai šaliai?

Esminiai nesutarimai, matyt, liestų teritorijų planavimo ir uoste vykdomos veiklos bei gyventojų keliamus klausimus dėl galimų pažeidimų. Į gyventojų klausimus privalo būti atsakyta, sprendimai privalo būti surasti , galimi sprendimai su kontrolės didinimo instrumentais.

Bet nėra taip, kad bendrais klausimais nebūtų ieškoma kompromisų: vyksta diskusijos, yra tariamasi, atliekamos studijos, formuojamos strategijos ir ieškoma sprendimų, priimtinų tiek miestui, tiek uostui. Be to, tiek uostas, tiek miestas kelia ambicingus tikslus darnaus judumo, tvaraus planavimo ir žalinimo kryptimi, tad net neabejoju, jog bendrų tikslų atsiras vis daugiau ir daugiau.
 
4. Ar ministerija galėtų būti teisėja kilus nesutarimui tarp uosto ir miesto, ar ji besąlygiškai gina uosto interesus?

Nereikėtų pamiršti, kad tiek valstybė, tiek savivaldybė ar jų įmonės atstovauja viešiesiems interesams, ir stengiasi atrasti visuomenei priimtiniausią sprendimą. Kaip buvo minėta, kilus nesutarimams, visais atvejais vyksta diskusijos, ieškoma alternatyvų ir galimybių sprendimams įgyvendinti.
 
5. Kaip manote, ar Klaipėdos savivaldybė galėtų turėti AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos akcijų?

Pertvarkant Susisiekimo ministerijos valdomas valstybes įmones į akcines bendroves, nuo 2023 m. sausio 1 d. uosto direkcija taps akcine bendrove. Pagal šiuo metu įstatyme numatytą modelį, visos direkcijos akcijos nuosavybės teise priklausys valstybei. Miesto didesnį suinteresuotumą uosto ekonomine ir finansine sėkme visada vertiname palankiai.

Klausimas dėl kitų subjektų ir savivaldybės dalyvavimo įmonės valdyme galėtų būti keliamas, bet ne artimiausiu metu. Ateityje visos alternatyvos dėl kitų akcininkų dalyvavimo svarstytinos, tačiau pirmiausia turi būti įgyvendintas pertvarkos procesas, įvertintas direkcijos turtas, suformuotas įstatinis kapitalas ir nustatyta akcijų vertė.

Tik po šio etapo galima būtų svarstyti kitų akcininkų prisijungimo, jų piniginio įnašo dydžio ir kitus aspektus. Tokia idėja nėra nauja ir jau anksčiau ją esu aptaręs su Klaipėdos miestu meru, bet prie jos bus galima grįžti tik po paminėtų procedūrų.

Kitaip tariant, klausimas kol kas nėra paruoštas.

6. Kadangi uostas yra strateginis Lietuvos objektas, o nepatogumus dėl jo – smarvę, dulkes, triukšmą – patiria tik klaipėdiečiai, ar jiems nepriklauso nors šiokia tokia kompensacija? Ką ministerija ketina artimiausiu metu padaryti klaipėdiečių naudai ir ką jau padarė?
 
Tiesiogiai su Klaipėdos uosto veikla yra susiję daugiau kaip 800 įmonių, sukuriama apie 60 tūkst. darbo vietų bei 6 proc. viso Lietuvoje sukuriamo BVP. Uostas kuria išskirtines sąlygas  plėstis verslui bei augti miestui.

Kiekvienas dirbantysis, kiekviena su uostu susijusi įmonė moka mokesčius, kurie galiausiai patenka tiek į Klaipėdos miesto, tiek į visos šalies biudžetą. Kasmet į valstybės biudžetą mokama uosto direkcijos pelno įmoka (dividendai) didžiąja dalimi taip pat grįžta į Klaipėdos miesto biudžetą.

Be to, finansiškai prisidedama prie miesto infrastruktūros, kuri reikalinga ir uosto, ir miesto reikmėms, gerinimo (tiek iš Kelių priežiūros ir plėtros programos, tiek iš kt. asignavimų, nepamirštant ir  uosto direkcijos tiesiogiai savivaldybei skiriamų lėšų).
 
Mano, kaip ministro  vizija, – sukurti  „žaliąjį“ (draugišką aplinkai) ir dėl to ateityje tik dar konkurencingesnį uostą, tokiu būdu prisidedant ir prie švaresnio miesto plėtojimo.

Pavyzdžiui, šiuo metu kartu su savivaldybe ir mūsų įmonėmis analizuojame alternatyvas, kaip būtų galima sunkųjį transportą iškelti iš miesto centro, taip pat girdime gyventojus ir užtikrinome bei įtvirtinome reikalingus sprendimus dėl Girulių miško išsaugojimo.

Dar vienas gražus uosto didesnio atvirumo miestui pavyzdys – Klaipėdos švyturio atvėrimo miestiečiams ir miesto svečiams iniciatyva. Tokiems tikslams reikia visų mūsų: ministerijos, savivaldybės ir įmonių (KVJUD, „Lietuvos geležinkelių“, Lietuvos automobilių kelių direkcijos) bendro darbo, sutarimo ir, žinoma, investicijų į infrastruktūrą.

Pokyčiai, susiję su infrastruktūros vystymu, deja, nėra įgyvendinami per metus ar dvejus, bet jau matome pokyčius susijusius su Baltijos pr. ir Šilutės pl. sankryža ir kt. kelių infrastruktūros objektais. Nors  Baltijos pr. rekonstrukcija ir sukelia nepatogumų, siekiant paspartinti šio projekto įgyvendinimą, ženkliai prisidedama valstybės biudžeto lėšomis, kad visi darbai būtų padaryti per kuo trumpesnį laiką.

Be jau minėtos  Klaipėdos transporto mazgo išvystymo alternatyvų analizės (tiek kelių, tiek ir geležinkelio kelynų, siekiant aplenkti miesto centrą), taip pat numatome didinti finansavimą darnaus judumo priemonėms, finansavimas sprendimams, susijusiems su elektromobilių įkrovimo stotelių plėtra.