Stebimas kiekvienas Lietuvos teritorinės jūros metras

Dėl padidėjusio grėsmių Baltijos jūroje lygio spalio 27-29 d. į Klaipėdos uostą užsuko du NATO laivai. Padėtis šioje jūroje nuolatos aptariama su NATO partneriais. Keičiamasi informacija apie įtartinus laivus.

Esant tokiai gana sudėtingai geopoliteinei situacijai klaipėdiečių akys vis labiau krypsta į uostamiestyje dislokuotas Karines jūrų pajėgas. Ne vienam kyla klausimas - ar jos pasirengusios, o svarbiausia, ar turi priemonių ir ar gali apsaugoti po vandeniu esančius šaliai svarbius objektus?

Šimtu procentu apsaugoti negali

Pernai daug diskusijų kėlė Baltijos jūroje susprogdintas dujotiekis „Nord Stream“. Iš viso keturi sprogimai Švedijos ir Danijos ekonominėse zonose Baltijos jūroje pažeidė abu dujotiekius, nutiestus iš Rusijos į Vokietiją.

Šiemet spalio pradžioje didžiulį nerimą sukėlė tai, kad buvo pažeistas dujotiekis tarp Suomijos ir Estijos. Pranešta, kad jis stojo ne dėl avarijos, o dėl poveikio iš išorės. Buvo sugadintas ir komunikacijų kabelis. Niekas negali garantuoti, kad išpuoliai sprogdinant objektus po vandeniu nepasikartos.

"Daug dėmesio yra skiriama kritinės infrastruktūros (povandeniniai elektros kabeliai, optiniai, telekomunikacijų kabeliai, Būtingės naftos terminalas ir kt. - aut. past.) ir svarbių objektų po vandeniu apsaugai, valstybės saugumui, visų galimų diversinių ar kitų hibridinių atakų atgrasymui.

Tačiau povandeninė aplinka yra neaprėpiamai didelė. Mes dedama daug pastangų, kad ji būtų kiek įmanoma saugesnė, bet šimtaprocentinio saugumo užtikrinti negalime. To padaryti neįstengtų nė viena valstybė pasaulyje. Juk turime policiją, bet nusikaltimai vis tiek daromi.

Mes stengiamės kiek įmanoma labiau sumažinti riziką.

Galiu nuraminti Klaipėdos gyventojus - mes matome viską, kas vyksta mūsų teritorinėje jūroje ir už jos ribų, šalies išskirtinėje ekonominėje zonoje.

Stebimas kiekvienas mums priklausantis metras Baltijos jūroje", - teigia KJP vadas G. Premeneckas.

KJP uždaviniai

KJP uždavinys - stebėti teritorinę jūrą ir išskirtinę ekonominę zoną, uosto ir priekrantės gynyba, antiteroristinės operacijos. Pasak G. Premenecko, ir taikos metu valstybei strategiškai svarbių objektų apsauga būtina pasirūpinta, pvz., Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo tanklaivį „Independence“ saugo Viešojo saugumo tarnyba. Taigi bet kas priplaukti prie to laivo ir padėti sprogmenį negalėtų.

Pasak jūrų kapitono G. Premenecko, tai, kad KJP laivas arba budi jūroje, arba stovi flotilėje pasirengęs per valandą išplaukti, budi ir narų grupė, specialiai skirta grėsmėms užkardyti, nėra susiję su dabartine situacija Baltijos jūroje.

KJP turi narų išminuotojų grupes, seklių vandenų narų komandą. Taikos metu Karinės jūrų pajėgos į pagalbą ateina tik paprašius kitoms institucijoms.

Po incidento Baltijos jūroje laivo „Independence“ apsauga dar labiau sustiprinta. Kur kas daugiau dėmesio skiriama šiuo metu ir uosto saugumui. Jis yra ne tik Lietuvos vartai į pasaulį, strateginis šalies ekonominis objektas, bet ir vieta, kurioje susirenka NATO laivai ir t. t. Taigi jis ir sąjungininkams yra svarbus objektas. Būtingės naftos terminalo prieigos taip pat stebimos. Trumpai tariant, atliekamas kompleksinis objektų po vandeniu stebėjimas.

Jūros stebėjimo postai yra išsidėstę išilgai Baltijos jūros pakrantės. Radarais šimtu procentų padengiamas visas Lietuvos teritorinės jūros plotas.

Stebi laivus kabelio zonoje

Po dujotiekio tarp Suomijos ir Estijos pažeidimo į jūrą buvo išsiųstas KJP laivas. „Mes skiriame papildomo dėmesio ir pajėgumų elektros linijos kabelio “NordBalt", jungiančio Švediją ir Lietuvą, monitoringui. Stebime laivus su užsienio valstybių vėliavomis, o ypač su vienos valstybės vėliava. Vien mūsų zonoje kabelio ilgis yra 100 kilometrų. Nėra galimybės jį nuolatos stebėti narams ar techninėmis priemonėmis - povandeninės erdvės labai didelės.

Bet mes stebime laivų plaukiojimą kabelio saugumo zonoje. Esant tam tikrai indikacijai, galėtume imtis veiksmų, patikrinti laivą. Mes turime to kabelio povandeninę nuotrauką, darytą teritoriją išžvalgant mūsų priešmininiams laivams. Jeigu darydami kasdieninę kabelio apžvalgą pamatytume, kad atsirado naujas objektukas po vandeniu, siųstume narus pažiūrėti. Vyksta nuolatinis darbas. Kabelis Lietuvos atsakomybės zonoje yra saugus, o jo stebėjimas dabar yra sustiprintas", - kalbėjo KJP vadas.

Sistema narams aptikti

Praėjusį penktadienį KJP Karo laivų flotilėje vyko mokomasis praktinis seminaras, kuriame KJP pristatė naujausias savo priemones, leidžiančias stebėti povandeninę kritinę struktūrą.

Seminaro metu KJP su partneriais iš Lietuvos kariuomenės - Karo policijos, Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės, sąjungininkais iš Portugalijos karinio laivyno fuzilierių bataliono, kitų Vidaus reikalų ministerijos statutinių organizacijų - policijos, Viešojo saugumo tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovais aptarė, kaip būtų galima planuoti bendrus veiksmus ateityje, gerinti tarpusavio koordinaciją, vystyti tam tikrus pajėgumus, kokios jų tendencijos rinkoje.

Seminaro metu buvo galima aplankyti KJP karo laivus, parodyta jų turima įranga - įvairūs sonarai, radarai ir kt.

Įdomiausia buvo KJP demonstracija, kaip veikia povandeninio stebėjimo ir aptikimo sistema „Sentinel“, kuri plačiai naudojama visame pasaulyje. Ji skirta aptikti povandeninėms grėsmėms, dažniausiai - narams. Sistema ne tik aptinka objektą po vandeniu, bet ir jį identifikuoja. Jos sonaras mato 360 laipsnių spinduliu, vieno kilometro atstumu fiksuoja visus narus ar kitus povandeninius objektus, kurie juda aplink jį. Krante gaunama informacija matoma kompiuterio monitoriuje.

Šita nauja sistema bus naudojama Klaipėdos uoste tiek saugant kritinės infrastruktūros objektus, tiek atplaukusius sąjungininkų laivus.

Nauja tarnyba

„Povandeninio stebėjimo ir aptikimo sistema naudojama ir daugelyje užsienio šalių, ji labai patikima. Mes ją gavome prieš kelis mėnesius ir tikimės, kad artimiausiu metu jau naudosimės ja vykdydami įvairias užduotis. Sistema gali dirbti iki 50 metrų gylyje. Mūsų uostas nėra toks gilus. Tokios sistemos užduotims vykdyti mums daugiau nei užtenka“, - aiškino Uosto ir priekrantės gynybos tarnybos vadas komandoras Mindaugas Andrulis.

Uosto ir priekrantės gynybos tarnyba yra nauja, sukurta 2022 metų rugpjūčio 1 dieną. Tarnybą sudaro dvi pėstininkų kuopos, skirtos infrastruktūrai apsaugoti iš kranto pusės, povandeninių veiksmų komanda, seklių vandenų komanda - pajėgos, skirtos patruliuoti Kuršių mariose, uoste. Galbūt ateityje priklausomai nuo grėsmių, nuo geopolitinės situacijos bus ir kranto gynybos būrys.

Kol kas minėta tarnyba yra nedidelė - joje tik 150 karių. Ateityje ji bus didesnė.

Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.