Pirmoji Jūros šventė Klaipėdoje

Būtent tais metais Klaipėdoje organizuota pati pirmoji Jūros diena, pažėrusi pačių įdomiausių istorinių perlų bei leidžianti priminti, akcentuoti šios grandiozinės fiestos svarbiausią tikslą.

Debiutinis, dvi dienas trukęs renginys pranoko visus lūkesčius: 50 tūkst. svečių priėmusį mūsų uostamiestį palygino su Londonu, Venecija, jūros maldininkų židiniu su pačiais žaviausiais organizaciniais akcentais.

Jūrinis mentalitetas

1923 m. Lietuvai prijungus Klaipėdos kraštą ir tapus neužšąlančio, pramoninio uosto šeimininke atsivėrė vartai į pasaulį, ekonominę nepriklausomybę, jūros prekybos kelius. Tačiau agrarinei valstybei ir jos vadovams tai buvęs ir didžiulis iššūkis, nes lietuviai jūros tiesiog nepažinojo. Žinoma, sąlyginai, nes buvo Šventoji, kuri vis dėlto nė iš tolo negalėjo lygintis su Klaipėda.

Reikėjo kažko labai efektyvaus, grandiozinio, patrauklaus, masiško, ir taip gimė idėja 1934 m. rugpjūčio 11-12 d. organizuoti pirmąją Jūros dieną (šventę). Šiuo tikslu buvo sudarytas Jūros dienai ruošti komitetas, dirbęs kaip šveicariškas laikrodis ir apgalvojęs kiekvieną smulkmeną. Spaudoje, radijuje per kraštus liejosi propaganda ir net saviironija, tautiečius palyginant su „sausumos žiurkėmis“.

„Jūros šventė nėra pati sau tikslas. Jos pagrindinis tikslas turėtų būti visų pirma - duoti progos mūsų plačiajai visuomenei pamatyti jūrą, ją arčiau pažinti, pamilti, susigyventi su ja ir prie jos prisirišti. Jūros diena turi būti pradžia mūsų mentalinio persilaužimo. Tauta turi pradėti suprasti, kad ji nesanti daugiau vien tik kontinentinė, žemdirbių tauta, bet kartu tikra ir jūrinė tauta“, - „Lietuvos keleivyje“ rašė Jūraičio slapyvardžiu pasivadinęs žurnalistas (galimai Juozas Pronskus).

Straipsnyje akcentuojami esminiai dalykai: jūra yra viena iš mūsų tautos ir valstybės ūkio šakų, garbė, gyvybės šaltinis. Taikliai pastebėta, jog net ir mažytės tautos išgarsėjo ir suklestėjo tik jūros dėka. Priminti graikai, egiptiečiai, olandai.

„Finikiečiai, mažesnė negu mūsų tautelė, atrodytų, kad būtų negalėjusi nieku ypatingu pasireikšti. Tačiau jūra juos išauklėjo, pakilo tautoj pasiryžimas, drąsa ir jie padarė stebuklus. Tauta be jūros blaškosi it žuvis išmesta ant kranto. Netekę jūros mes turėtumėme merdėti, o gal ir visai netekti nepriklausomybės, ypač ekonominės. Deja, mes kol kas dar nesame šeimininkais mūsų jūroj. Maža turėti politinę nepriklausomybę“, - konstatavo minėtas autorius.

Sutapimas, bet 1934 m. savo 60-ies metų jubiliejų šventė ir pirmasis Lietuvos prezidentas Antanas Smetona (1874-1944), kuris pirmąją Jūros šventės dieną (šeštadienį) sakė iškilmingą kalbą prie švyturio.

„Jūros yra visi pasiilgę, visi nori prie jos. Jūra yra kultūros pradžia, lopšys. Mes turime būti laimingi, kad galime prie jūros prieiti. Jūra mums brangi, nes be jūros negalėtumėme susisiekti su visu pasauliu. Mūsų pajūris turi būti apgyvendintas, pripildytas, kad svetimas smėlis jo neužpiltų“, - cituojami prezidento žodžiai.

1934 m. plakatas (dail. Liudas Truikys). Fone matyti Lietuvos - jūrinės valstybės simbolis Baltasis švyturys. MLIM archyvas.

Specialūs nurodymai

Lietuvos Vyriausybė išties pasirūpino, kad tą Baltijos jūrą, Klaipėdą, Smiltynę išvystų kuo daugiau lietuvių.

Knygą „Lietuvos jūrinės kultūros raida 1925-2014. Jūros šventės“ (2015 m.) parašiusi Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus (MLIM) istorikė Zita Genienė pateikė tokius duomenis: 1934 m. rugpjūčio 11-12 d. į uostamiestį traukiniais atkeliavo 33 tūkst., laivais, autobusais, kitomis susisiekimo priemonėmis - apie 17 tūkst. žmonių. Susisiekimo ministerija suteikė nuolaidas kelionei geležinkeliu: III klasės bilietui taikyta net 87,5 proc. nuolaida. Visame mieste buvo raginama iškelti Lietuvos trispalves. Jau fiestos išvakarėse nebebuvo įmanoma Klaipėdoje gauti vietų viešbučiuose.

„Nakvynei buvo paruoštos patalpos visose miesto mokyklose, miesto gimnastikos salėje, aerodromo angare, tekstilės fabrike, Luizės dvare, kareivinėse. Patalpose buvo paklota šiaudų, o patalyne turėjo pasirūpinti patys šventės dalyviai. Kaip vėliau paaiškėjo, vietų nakvynei neužteko, dalis nakvojo po atviru dangumi kopose ar miesto skveruose. Smiltynėje, Melnragėje, Naujajame uoste buvo įrengtos lauko virtuvės, kur už nedidelį mokestį buvo galima papietauti. Taip pat buvo sutarta su daugeliu restoranų ir kavinių dėl nuolaidų šventės dienomis“, - rašė Z. Genienė.

Rašyta, kad Klaipėdos vandenys virto Venecijos dainuojančiais, švyturiuojančiais, laimės ir džiaugsmo kanalais. Lietuvos jūrų muziejaus archyvas.

Pirmieji svečiai į Klaipėdą ėmė plūsti dar penktadienį, rugpjūčio 10-ąją: rytiniu traukiniu iš Kauno atvyko apie 2 tūkst. žmonių, dėl ko traukinys pavėlavo 49 minutes. Šeštadienį pirmaisiais specialiais traukiniais, kurie turėjo po 60 vagonų, atvyko per 30 tūkst. žmonių. Siekiant išvengti didelio susigrūdimo grįžtant atgal, geležinkelių valdyba aikštėje priešais stotį pastatė bilietams štampuoti 3 būdeles. Mieste įrengti 8 sanitariniai punktai, budėjo tvarkdariai (šauliai), ant rankovės ryšėję mėlynos spalvos kaspinus su inkaru ir įrašu.

Paskelbti ir nurodymai, kaip elgtis (visos šventės metu neįvyko nė vienas nelaimingas atsitikimas).

„Publika prašoma nevaikščioti sodelių vejoje ir nelaužyti medelių. Miške rūkyti griežtai draudžiama. Nesilaikantieji šio parėdymo baudžiami didele pinigine bausme ar kalėjimu. Į pajūrį eiti galima tiktai esamais keliais ir takais. Kopomis vaikščioti, kopose sėdėti ar gulėti griežtai draudžiama. Klausyk ekskursijų vedėjų, tvarkdarių ir policijos. Su jais nesiginčyk. Tuojau pildyk jų nurodymus“, - aiškinama spaudoje.

Išvardytos visos išvietės, vaistinės, vietos atsigerti vandens, nakvynės, maitinimo vietos ir kt. Jūros dienai paminėti išleisti specialūs ženkliukai, plakatai.

Jūros šventės oficialūs renginiai 1934 m. prasidėjo prie švyturio (kalbą sakė prezidentas Antanas Smetona), o vėliau kilometrinė eisena keliavo link dabartinės Liepų g. MLIM archyvai.

Londonas ir Venecija

Šventinėje programoje daug dėmesio skirta ekskursijoms po apylinkes, Kuršių neriją, pasiplaukiojimui laivais ir kt. Ypač gražiai buvo papuošta Smiltynė: ištiestas apie 800 m lempučių tinklas. „Elektra šviečia naktį ir atsispindėjusi kaip į veidrodį, daro žavėtiną įspūdį“, - rašė žurnalistai. Vėliavėlių girliandomis ir net japoniškais žibintais buvo pasipuošę parade ant vandens dalyvavę laiveliai, jachtos, vyko žvejų regata kuršvaltėmis (dalyvavo 40) ir kt.

Oficiali šventinė ceremonija prasidėjusi prie Klaipėdos švyturio, kur katalikų bei evangelikų-liuteronų kunigai kartu laikė pamaldas („prisiekta dangui amžinai ginti Lietuvos pajūrį“), buvo sakomos iškilmingos kalbos. Vėliau jūrininkų garbės sargyba laivu „Perkūnas“ plukdė delegaciją į atvirą jūrą: ten nuleisti vainikai žuvusiems jūreiviams. Ypač akcentuota 1933 m. prie uosto vartų sudužusi jūrų skautų jachtos „Budys“ įgula (žuvo trys lietuviai).

Nuo švyturio išsirikiavusios organizacijos (nuo karių iki skautų, dviratininkų, sportininkų, studentų ir kt.) pėsčiomis ėjo iki miesto kapinių (dabartinio Skulptūrų parko): jose padėjo gėlių prie paminklo „Už laisvę žuvusiems“.

Dabar Jūros šventės paradas vyksta dieną, jo ašis - Herkaus Manto g., o 1934 m. iškilminga, apie 2 km nusitęsusi eisena vyko sutemus ir tuometėje Prezidento Antano Smetonos alėjoje (dab. Liepų g.) iki pat Turgaus aikštės. Eisena vyko nešant degančius fakelus ir autovežimais riedant „gyviesiems paveikslams“ (taip buvo pavadintos organizacijų sukurtos meninės instaliacijos su „simbolinėmis figūromis ir linksmais stabais“), skambant dainoms ir orkestrams.

Skelbimai „Lietuvos keleivyje“, 1934 08 11 d. Redakcijos archyvas.

„Pasišiaušęs vandenų kratytojas Neptūnas su riestu trišakiu baltoje elektros jūroje, šypsodamasis slenka pro Prezidento Smetonos alėjos liepas. Vandeningai žalsvais žvilgsniais dairosi undinės su jūrų dugno vainikais. Aukštas fabriko mūras ir žiauriai modernaus meno sulaužytas “Liwermos" Poseidonas išdidžiai tiesė rankas į banguojančias naktines žmonių jūras.

Linksmai išsižiojusi „Mesefos“ bangžuvė žaliais žvynais, savo pelėkus pakeitusi automobilio ratais, plaukė Klaipėdos gatvėmis. Klaipėdos žiauriai grįstos gatvės virto bangomis, kuriomis plaukė visokių firmų laivai, mėlynais jūrininkų marškiniais mergaitės vaidino senus jūrų vilkus„, - “Lietuvos keleivyje" rašė publicistas Pulgis Andriušis.

Jis skambiai pareiškė, kad „Klaipėda per kelias dienas virtusi Londonu“, mat Jūros šventės metu mieste šurmuliavo apie 100 tūkst. žmonių. Trys miesto keltai plaukiojo dieną ir naktį pilni, į neriją perkelta apie 40 tūkst. žmonių, dar 10 tūkst. persikėlė laiveliais.

„Lietuviškoji Venecija. Ilgai naktin nusitraukė kas kartą augantis entuziazmas, kuris po eisenų persimetė į Kuršmares. Klaipėdos vandenys virto Venecijos dainuojančiais, švyturiuojančiais, laimės ir džiaugsmo kanalais. Kas moka linksmintis, tas moka ir dirbt“, - aukso vertės mintys liejosi spaudoje.

Žurnalistai bandė skaičiuoti ir Jūros dienos ekonominę naudą: dalyviai tikrai ne vien vandenį gėrė. Rugpjūčio 12 d. rašyta, jog „mieste judėjimas begalinis - pilnos gatvės žmonių“, o „krautuvėje biznis žydi“, „kioskai su alumi ir kitais gėrimais varo didį biznį - nuolatos apgulti žmonių“.

„Kiek ta daugybė žmonių čia Klaipėdoje pravalgė, sunku ir apskaičiuoti. Ne vagonai, bet ilgi traukiniai maisto buvo reikalingi toms narėms išmaitinti. Aprokuojama (kalbama - aut. past.), kad svečiai bus Klaipėdoje palikę maždaug trečdalį milijono litų“, - skelbė „Lietuvos keleivis“.