Perorientuoti Latvijos uostus? Kaimynai turi net penkias plėtros sritis!

"Po daugelio metų priklausomybės nuo rusiškos kilmės tranzito pagaliau padaryti galą - tai atitinka Latvijos saugumo ir augimo interesus", - sakė K. Briškensas.

Jis sakė, kad susitikime Susisiekimo ministerija pasiūlė penkias prioritetines sritis, kaip konkrečiai perorientuoti Latvijos uostų ir logistikos pramonę, t. y. krovinių srautus ir investicijas iš sąjungininkių šalių, Latvijos eksportą ir vidaus transportą, pramonės plėtrą uostuose / specialiosiose ekonominėse zonose, atsinaujinančiosios energijos projektus ir karinį mobilumą.

Komentuodamas pirmąją sritį - krovinių srautus ir investicijas iš sąjungininkų šalių - Briškensas sakė, kad nauji kroviniai savaime neatsiras, todėl Latvija turės aktyviai jų ieškoti.

"Per pastaruosius 12 metų esu pirmasis transporto ministras, kuris kreipėsi į JAV transporto sekretorių dėl JAV investicijų į Latvijos uostus.

Pastaraisiais metais JAV nukreipia dideles investicijas ir tiekia pramoninius krovinius į Centrinę Aziją, taip pat Kaspijos jūros ir Kaukazo regionus.

Pavyzdžiui, Rygos uoste jau naudojami "General Motors" sunkvežimių kranai, kuriais kroviniai pristatomi į Uzbekistaną.

Tai galimybė Latvijai.

Turime aktyviai lobizuoti už savo vaidmenį užtikrinant Jungtinių Valstijų interesus - nauda bus ne tik ekonomikai, bet ir mūsų saugumui", - sakė ministras.

Artimiausiu metu ministras ketina apsilankyti Vokietijoje, Danijoje ir Belgijoje, kad rastų naujų bendradarbiavimo galimybių. Briškensas pažymėjo, kad Latvijos uostai šiuo metu neišnaudoja viso savo potencialo, kad galėtų konkuruoti su didžiaisiais Europos uostais.

"Pavyzdžiui, jei palygintume visą tiekimo grandinę Hamburgas-Praha ir Ryga-Praha, turime 300-400 eurų pranašumą už kiekvieną pervežamą konteinerį.

Tai labai svarbus pranašumas, kuriuo jau seniai naudojasi mūsų pietiniai kaimynai", - sakė K. Briškensas.

Jis pabrėžia, kad jei šiuo metu Latvijos ekonomika iš mažos pridėtinės vertės tranzito gauna apie 17 eurų už toną, tai prisijungus prie tokių aukštesnės pridėtinės vertės produktų tiekimo grandinių Latvijos nauda padidės mažiausiai dvigubai.

"Latvija turėtų strategiškai žvelgti į Šiaurės Amerikos, Vakarų ir Šiaurės šalių, taip pat Centrinės Azijos rinkas", - pridūrė K. Briškensas.

Prioritetas taip pat yra ro-ro krovinių vežimas, įskaitant strateginio bendradarbiavimo su "Stena Line" stiprinimą ir investicijų nukreipimą į krantinių rekonstrukciją, kuri leis priimti didesnius laivus.

Kaip antrąją kryptį ministras paminėjo Latvijos eksporto ir vidaus vežimus.

Komentuodamas Latvijas dzelzceļš (LDz) padėtį, kurią paveikė smarkiai sumažėjusios pigių rusiškų krovinių apimtys, jis teigė, kad logiška pradėti nuo vidaus krovinių vežimo, krovinius iš automobilių transporto perorientuojant į geležinkelius.

Briškensas sakė, kad Latvija jau seniai investavo didžiules Europos Sąjungos (ES) lėšas į pigiųjų tranzitinių krovinių infrastruktūros plėtrą, pamiršdama būtinybę sujungti pramoninius parkus su geležinkeliu, taip pat sukurti vidaus terminalus.

"Šias klaidas reikia skubiai ištaisyti. Pavyzdžiui, pradėjome bendradarbiauti su grūdų kooperatyvais, kad grūdų elevatoriai būtų integruoti į geležinkelio sistemą, taip pat pradėsime derybas su Žemės ūkio ministerija, kad AS "Latvijas valsts meži" naudotųsi geležinkeliu medienos eksportui.

Be to, Susisiekimo ministerija nusiųs Ministrų kabinetui pasiūlymą dėl ES lėšų perskirstymo keliems vidiniams intermodaliniams terminalams, arba sausiesiems uostams, kurti", - pridūrė K. Briškensas.

Jis teigė, kad Susisiekimo ministerija rems projektus, skirtus uostų teritorijų plėtrai siekiant skatinti eksportą, konkrečiai Liepojos specialiosios ekonominės zonos (LEZ) ir Ventspilio laisvojo uosto projektus, skirtus sukurti geriamojo vandens terminalus eksportui į Artimuosius Rytus ir kitus pasaulio regionus.

Trečia, Europos Parlamento narys pabrėžia pramonės plėtrą uostuose ir (arba) specialiosiose ekonominėse zonose. "Uostų veikla neturėtų būti vertinama tik pagal perkrautas tonas. Būtent pramoninė uostų teritorijų plėtra jau dabar yra naudingesnė Latvijos nacionalinei ekonomikai", - sakė Briškensas.

Jis teigė, kad Liepojos ir Ventspilio uostų pramoniniuose parkuose jau veikia daugiau kaip 50 gamyklų. Remiant tolesnę šių pramoninių parkų ir Rygos laisvajame uoste esančio Spilvės pramoninio parko plėtrą, bus galima pritraukti užsienio investicijas ir užtikrinti, kad Latvijoje atsirastų naujų eksportui imlių įmonių.

Ketvirtoji sritis - energetikos projektai, susiję su atsinaujinančiaisiais ištekliais. Ministras pabrėžė, kad vienas iš Latvijos strateginių prioritetų yra skatinti energetinę nepriklausomybę.

Pasak Briškenso, bendrovė Van Oord Dredging and Marine Contractors B.V. jau pasirašė sutartį su Liepojos uostu dėl vėjo jėgainių paramos bazės ir didelių gabaritų krovinių terminalo statybos.

Panašiai "Elwind" projekte dalyvauja ir Ventspilio uostas. "Konkrečiai kalbame apie vėjo jėgainių konstrukcijų gamybos bazės, jų surinkimo ir komplektavimo galimybes", - paaiškino ministras.

Briškensas taip pat pabrėžia, kad Latvija gali užimti tvirtas pozicijas gaminamos energijos perdirbimo į vandenilį, žaliąjį amoniaką ir kitus atsinaujinančios energijos produktus gamybos ir saugojimo srityje.

Susisiekimo ministerija remia Liepojos ir Ventspilio planus statyti vandenilio gamyklas ir yra pasirengusi dalyvauti plėtojant ateities vandenilio ekonomiką.

"Valstybė turėtų suteikti reikiamą paramą infrastruktūrai įrengti ir pritraukti užsienio investuotojus. Šios investicijos atsipirks gerai apmokamomis darbo vietomis, didesnėmis mokestinėmis pajamomis ir klimato tikslų įgyvendinimu", - sakė ministras.

Penktoji sritis - karinis mobilumas. Briškensas sako, kad Latvijai labai svarbu palengvinti susisiekimą su sąjungininkais Vakaruose, kad būtų galima greitai pristatyti karines atsargas į Baltijos šalis, ir priduria, kad geležinkelių ir uostų infrastruktūra yra neatsiejama Latvijos saugumo architektūros dalis.

"Turime plėtoti uostų terminalus, kad būtų sukurta kuo daugiau vietų, kuriose būtų galima greitai iškrauti ir perkelti bet kokią įrangą - nuo puspriekabių iki tankų", - pažymi Briškensas, pridurdamas, kad geležinkelių tinklas taip pat turi būti pritaikytas šių krovinių mobilumui, o Susisiekimo ministerija šiuo tikslu aktyviai bendradarbiauja su Gynybos ministerija.

Šaltinis: press.lv