Per Kūčias laivai būtinai plaukia

Įdomus faktas: seni locmanai pasakojo, kad apie 1960-1970 metus buvusi tokia šalta žiema, kad jie pasitikti laivo iki priėmimo bujos plaukė ne su kateriu, o ėjo pėsti - tiek jūra buvo užšalusi.

Kalbiname Klaipėdos uosto locmanus, kurių mūsų uoste tik 23 ir kurie dirbs per visas šventes. Klaipėdos uosto vyriausiasis locmanas Rimvydas Eitutis dirbs būtent Kūčių naktį. „Pats pirmas dovanų ieškosiu“, - juokauja jis.

Seniau ir dabar

Seniau ir iki kokių 2005-2008 metų per Naujuosius metus daugelis uosto terminalų užsidarydavo, laivai stovėdavo. Kalėdos laivuose per daug nebūdavo švenčiamos, o Naujieji metai - būtinai. Apie 23 val. uoste visa laivyba sustodavo, net fejerverkai būdavo šaudomi iš laivų.

„Prisimenu, atvyko vokiečių laivas, artėja 24 val., o kapitonas aiškina, kad jam būtinai reikia įplaukti į uostą. Ir vargšas locmanas buvo išsiųstas įvesti to laivo. Ankstesniais laikais tokia situacija buvo neįprasta. O dabar kiekvienais metais turime laivų ir per pačius Naujuosius metus, per Kalėdas. Per Kūčias laivų eismas būna net intensyvesnis nei pirmą Kalėdų dieną“, - pasakojo vyr. locmanas.

Anksčiau laivuose buvo leidžiama vartoti šiek tiek alkoholio, dabar jis visiškai uždraustas. Seni locmanai pasakojo, kad jeigu per Kalėdas parplaukdavo žvejybos laivai, žvejai vaišindavo locmanus: ant stalo būdavo ir butelis, ir ikrų, ir žuvų kokių tik nori. Žmonės greitai nelipdavo iš laivo.

Ankstesniais laikais pasitaikydavo, kad locmanas įlipa į laivą, o jame visa įgula girta. Dabar tokių „nuotykių“ nebebūna. Kai locmanas Darius Stonkus dar buvo locmanas praktikantas, jam teko matyti laive girtą kapitoną. Gal prieš kokius dešimt metų atėjo locmanas išvesti į jūrą žvejybos laivą, o jo kapitonas - girtas. Buvo iškviestos tarnybos ir laivas liko prie krantinės. Locmanas Mindaugas Mozūras sako, kad jau kokie 5 metai, kai nėra sutikęs išgėrusios kapitono.

RETENYBĖ. Šiuo metu laivuose pamatyti tikrą šturvalą yra labai didelė retenybė. Prie jo nusifotografavo locmanas Mindaugas Mozūras. Dabar šis laivas jau nebeatplaukia.

Dar pirmaisiais nepriklausomos Lietuvos metais Klaipėdos uosto locmanai eidavo į darbą nešini pasais. Pasitaikydavo, kad jūroje kilus audrai perlipti iš laivo į locmanų katerį nebūdavo įmanoma. Tai locmanas ir plaukdavo su laivu dažniausiai iki Kopenhagos ir namo parskrisdavo lėktuvu po kelių dienų.

„Šiais laikais, jeigu yra tikimybė, kad negalėsi nulipti iš laivo, jis stovi prie krantinės ir laukia, kol nurims štormas. Kai aš pradėjau dirbti jau buvo uždrausta išplaukti su laivu“, - pasakojo D. Stonkus.

Locmanas M. Mozūras prisiminė, kad praeitą pamainą, kai pūtė šiaurės vakarų vėjas, kurio greitis buvo 24 m/s, trys laivai buvo užlaikyti, vienas gal net 6 valandas.

Šiais laikais per visas šventes dirba beveik visi terminalai. Net jeigu kuris ir nedirba, vis tiek priima atplaukusius laivus. „Mums jokio skirtumo. Mes budime kiaurą parą ir vedame laivus. Tenka juose būti ir 00 val., ir per pačias Kalėdas, ir kolegų atsineštą silkę matyti tik nuotraukose, - juokavo R. Eitutis. - Per šventes dirbame susikaupę. Laivas skuba prie krantinės, kapitonas nori leisti žmonėms pailsėti.“

„Visko yra buvę. Naujieji metai atėjo tada, kai laikiau laivą su buksyrais prispaudęs prie krantinės. Buvo normali darbo diena, nesiskirianti nuo kitų, nesvarbu, kad kalendoriuje pažymėta raudonai. Mes su tuo esame susitaikę. Kadangi dirbame slankiuoju grafiku, galime pasižiūrėti keletą metų į priekį, kaip dirbsime per šventes“, - aiškino D. Stonkus.

PAVOJINGIAUSIAS dalykas locmano darbe - lipimas į laivą locmaniniu trapu. Bet kai geras oras, locmaninis trapas nėra apledėjęs, tai nieko baisaus.

Daug iššūkių Malkų įlankoje

R. Eitutis locmanu Klaipėdos uoste dirba jau 20 metų. Šiuo metu yra Laivų eismo tarnybos vadovas-vyriausiasis locmanas. Kolegoms jis vadovauja jau 14 metų.

Klaipėdos uosto locmanai didžiuojasi turėdami galimybę vesti į uostą didžiausius laivus, t. y. tuos, kurių ilgis - 400 metrų. 2018 metais buvo bandomasis reisas, kai Lietuvos uoste buvo pakrautas 400 metrų ilgio laivas konteinervežis „MSC Ingy“. Ir šiemet metų pradžioje buvo atplaukę du tokio ilgio laivai.

Pasak R. Eitučio, didžiausias iššūkis buvo įvesti į uostą pirmą iš tokios klasės laivų konteinervežių, nors jo ilgis buvo 363 metrai. Tai jau buvo labai didelis šuolis palyginti su prieš tai buvusiais laivais.

Vyr. locmano teigimu, 2013-aisiais daug iššūkių buvo Malkų įlankoje, nes teko priimti „Panamax“ tipo laivus ir juos apsukti.

„Nors laivai nedideli, jų ilgis - iki 230 metrų, bet vietos iki krantinės likdavo po 30 metrų laivapriekyje ir laivagalyje. Labai gerai prisimenu, kai įvedžiau pirmą laivą, prie krantinės stovėjusio tanklaivio kapitonas pradėjo signalizuoti tifonu. Matyt, nusprendė, kad mes sugedome, įplaukėme netyčia ir galime į jį atsitrenkti“, - pasakojo R. Eitutis.

Pradėti įvesti į Klaipėdos uostą laivus dujovežius irgi buvo iššūkis. Mat jiems keliami labai dideli saugumo reikalavimai.

„Pas mus atplaukia pirmas dujovežis, šalies prezidentė laukia ant krantinės Kruizinių laivų terminale, ir pakyla didesnis nei leistinas vėjas. Bet nieko, mes jį įvedėme“, - „Vakarų ekspresui“ sakė locmanų vadovas.

VARTAI. Vienas sudėtingiausių dalykų uoste - laivo įvedimas arba išvedimas pro uosto vartus.

Padaugėjo laivų konteinervežių

Šiemet laivų Klaipėdos uoste buvo kiek mažiau. Tai labai pasijuto, kai nustojo dirbti Birių krovinių terminalas. Į jį plaukdavo ne patys didžiausi laivai, bet jų buvo nemažai. Pasak R. Eitučio, drastiško laivų skaičiaus mažėjimo nėra - tik maždaug 10 proc.

Šiemet pastebimai padaugėjo konteinervežių ir dujovežių. Nemažai laivų pradėjo plaukti į Vakarų laivų gamyklą: net laivų kapitonai stebisi tokiu judėjimu gamykloje.

Klaipėdos uosto locmanų darbui didelės įtakos molų rekonstrukcija neturėjo. „Rangovai pasirašydami sutartį įsipareigojo netrukdyti laivų eismui. Bet vizualiai vartuose matydami stovinčią techniką kapitonai išsigąsta. Iš pradžių ir locmanams buvo nesmagu. Bet kol kas viskas sekasi gerai, jokių incidentų ar nusiskundimų nebuvo, netrukdo praplaukiant ir čia dirbančios žemkasės. Manyčiau, Laivų eismo tarnyba dirba neblogai“, - kalbėjo locmanų vadovas.

LOCMANAS Igoris Nasonovas du kartus baigė Lietuvos aukšąją jūreivystės mokyklą.

Jūroje lengviau

II klasės locmanai gali vesti laivus, kurių keliamoji galia iki 5 tūkst. tonų. Jie locmaninių darbų per metus padaro daug. I klasės locmanams tonažas nėra ribojamas, bet ribojamas ilgis: gali vesti iki 200 m ilgio laivus. Trečia kategorija - locmanai, dirbantys be apribojimų, arba vyr. locmanai.

Pamainoje paprastai būna 6 locmanai, budi du locmaniniai kateriai. Vienas dirba, o kitas budi. Iš viso Klaipėdos uoste yra 3 locmaniniai kateriai. Kateryje būna du žmonės: laivavedys ir mechanikas arba jūreivis. Kai locmanas lipa ar nulipa iš laivo, būtinai turi jį stebėti katerio ar laivo įgulos narys.

Vyr. locmanas pamainos vadovas D. Stonkus šiemet dirbs per Naujuosius metus. Jis baigė Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą. Locmanu dirba jau 16-us metus. Kiek per tiek metų įvedė laivų, neskaičiavo, bet kelis šimtus per metus tikrai, o per visą tą laikotarpį kelis tūkstančius.

Pasak jo, locmanai nėra kokie nors sportininkai, visi jie normalūs žmonės: kas vaikšto, kad bėgioja, kas dviračiu važinėja, kas kitaip sportuoja. M. Mozūras sako, kad per pamainą tiek nusilakstai, kad nebereikia jokių treniruočių.

Žinia, neplaukęs į jūrą, locmanu netapsi. Paklaustas, kur sunkiau - laive jūroje ar būti locmanu, D. Stonkus atsakė: „Darbo požiūriu gal jūroje lengviau, bet dirbdamas locmanu esi krante, namuose“, - sakė jis.

VADOVAS. Humoro jausmo nestokojantis Laivų eismo tarnybos vadovas, vyr. locmanas Rimvydas Eitutis dirbs Kūčių naktį.

Rizikos darbe yra

Vienas pavojingiausių dalykų uoste yra laivo įplaukimas ar išplaukimas pro uosto vartus. Daug kas priklauso nuo to, kokia būna srovė, koks šoninis vėjas, kiek laivas yra nešamas ir t. t.

„Per tuos 16 metų yra buvę situacijų, kai širdis per gerklę lenda: uosto vartuose laivo vairą pasuki, o jis plaukia tiesiai, nesisuka. Bandai su sraigtu “gazuoti„, - sako D. Stonkus, kurio vienas iš reikšmingesnių darbinių įvykių - kartu su R. Eitučiu įvedė konteinervežį “MSC Ingy".

Darbinis D. Stonkaus palinkėjimas jūrinei bendruomenei: „Saugaus eismo mūsų akvatorijoje nuo bujos Nr. 1 iki uosto galo.“

Pasak locmano D. Stonkaus, sunkiausias dalykas locmano darbe - užlipimas ir nulipimas nuo laivo. "Neseniai nuskendo jūreivis. Nuo trapo nutrūko lynas ir jis įkrito į vandenį. Priėjęs prie laivo pirmiausia apžiūri, ar saugu lipti. Žinoma, yra rizikos. Gali būti senas locmaninis trapas, jis gali būti nepririštas ar dar kas nors negerai, ir krenti į vandenį.

Jeigu laivo bortas yra žemesnis nei 9 metrai, lipi locmaniniu trapu, o jeigu aukštesnis - būna kombinuotas variantas: locmaninis tranas plius paradinis trapas", - pasakojo D. Stonkus ir pridūrė, kad prisirišti kaip kokiems aukštalipiams virvėmis galimybių nėra.

Pasak locmano Igorio Nasonovo, dėl to lipimo locmaniniu trapu ne visi gali dirbti locmanais. Kartais laivo, į kurį reikia užlipti, borto aukštis būna ir 20 metrų, lipi kaip į namo 7 aukštą. Pasak jo, apskaičiuota, kad žmogus normaliai užlipti gali tik 9 metrus.

ŽIEMA. Štai į ką pavirsta laivai žiemą.

Visko pasitaiko

Gruodžio 25 d. dirbs locmanas pamainos viršininkas M. Mozūras, turintis jau 15 metų šio darbo patirties. Jis baigęs laivavedybą Klaipėdos universiteto Jūreivystės institute. Į jūrą plaukė tol, kol tapo kapitono vyr. padėjėju. Jis sako, kad jūroje dirbti dabar nebeįmanoma jau vien dėl tų visų konvencijų. Kapitonai šiais laikais jau nebe laivavedžiai, o direktoriai. „O būdamas locmanu dirbi ir pagal specialybę, ir krante. Būni lyg ir jūroje, lyg ir namie. Laivavedžiui locmano darbas yra įdomiausias, nes užsiimi tik laivavedyba“, - sakė jis.

Dirbant locmanu irgi visko nutinka. M. Mozūras yra sėdęs ant seklumos su dideliu laivu. "Buvo diena, geras oras, bet staiga viskas užgeso laive, ir pagrindinis variklis, pasidarė tamsu.Metėm inkarą. Gražiai taip atsisėdome, laivyba nebuvo sustabdyta. Pribėgo vilkikai, inkarą išsitraukėme ir pastatėme laivą prie krantinės, nes jį turėjo apžiūrėti narai. Kitą dieną jis išplaukė. Viskas baigėsi gerai, tik laivas patyrė vienos paros prastovą, - kalbėjo jis.

- Tada dar dirbau Laivų eismo tarnyboje laivų operatoriumi. Buvo prastas oras, Naujieji metai, prie pirmos krantinės nutrūko tanklaivio lynai, jis buvo draskomas prie krantinės. Teko avariniu būdu su vilkikais atitraukus išvesti laivą į jūrą. Ant kranto liko vienas jūreivis filipinietis, kuris buvo išlipęs „atiduoti galus“. Išlipti iš laivo locmanui nebuvo jokių šansų. Tai visą dieną jis jame praleido. O jūreivis neturėjo jokių dokumentų, nieko - tarsi nelegalas. Buvo prašoma, kad kapitonas atsiųstų bent jo paso kopiją. Kai nurimo oras, laivas grįžo į uostą baigti krovos", - pasakojo M. Mozūras.

TRENIRUOKLYJE. Locmanas Darius Stonkus Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos treniruoklyje.

Užrašė „Merry Christmas“

Locmanas I. Nasonovas sako, kad jeigu dirbi per šventes, nuotaika vis tiek būna linksmesnė. "Pernai ar užpernai, nebeprisimenu, užlipau ant vieno didelio laivo, kuriame buvo filipiniečių įgula.

Nuėjęs ant kapitono tiltelio iš viršaus pamačiau, kad ant apsnigto triumo dangčio ar su kastuvu, ar su kažkuo kitu buvo parašyta „Merry Christmas“.

Jau ir taip buvo šventinė nuotaika, o kai pamačiau dar tai... Galite įsivaizduoti, triumo dangčio plotis ir ilgis - apie 30 metrų, ir tokiomis didžiulėmis raidėmis buvo tai parašyta. Tikrai buvo linksma", - pasakojo I. Nasonovas.

Locmanu Klaipėdos uoste jis jau dirba 20-us metus. Yra baigęs Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą du kartus. Norėjo gauti auštąjį išsilavinimą, bet pateko į pereinamąjį laikotarpį, kai mokykla buvo pertvarkoma, tad aukštojo mokslo statuso negavo. Užtat po kelerių metų jam buvo pasiūlyta grįžti į mokyklą, baigti mokslus ir įgyti auštąją išsilavinimą. Jis taip ir padarė, nors tada jau buvo kapitonas.

Į jūrą I. Nasonovas plaukė 12 metų.

"Kol buvau jaunas, norėjosi pamatyti visą pasaulį, norėjosi romantikos. Kai tapau šturmanu, gavau pasiūlymą dirbti keltuose. Atsisakiau, nes man toks laivas primena traukinį tarp dviejų stočių. Kai apkeliavau pusę pasaulio, nusprendžiau dirbti locmanu, nes jūroje daugiau jau nieko nepasieksiu. Locmano darbas įdomus. Labai draugiškas kolektyvas, visi esame ant vienos bangos.

Savo broliams locmanams noriu palinkėti gero oro, kuris mūsų darbe yra svarbiausias faktorius, kuo mažiau vėjo ir bangavimo jūroje, sėkmės darbe ir sveikatos", - sako I. Nasonovas. Šiemet jam pasisekė - dirbs gruodžio 26 d.

Asmeninių archyvų nuotr.