Pažangūs elektrifikavimo sprendimai padės mažinti taršą Baltijos šalių uostuose

Todėl jūrų transporto išmetamų teršalų mažinimas yra labai svarbus kovojant su aplinkos tarša ir klimato kaita. To siekia pažangiausi pasaulio uostai, tarp jų – ir Baltijos šalių, kuriuose pastaraisiais metais įgyvendinami modernūs aplinką tausojantys sprendimai.

Žaliojo kurso sprendimų pionierių Talino uostą vejasi Klaipėdos ir Rygos uostai. Kaip per artimiausius metus keisis laivyba Baltijos šalyse?

Žaliojo kurso strategija uostuose

Laivyba apima apie 90 procentų pasaulio prekybos. Kasmet jūra gabenama milijardai tonų prekių ir produktų – nuo žalios naftos ir dujų iki maisto produktų ir automobilių.

Laivai į aplinką išmeta teršalus ne tik gabendami krovinius ar keleivius, bet ir stovėdami uostuose, nes nuolat turi veikti laivuose įrengtos elektros ir kitos sistemos, o elektros energijai pasigaminti dauguma laivų vis dar naudoja iškastinį kurą.

Pvz., uoste prisišvartavęs didelis konteinerinis laivas vartoja iki 5–10 MW elektros energijos, t. y. panašiai tiek, kaip nemaža gamykla.

Europos Sąjungos šalių uostai privalo iki 2030 m. parengti infrastruktūrą ir užtikrinti elektros tiekimą laivams nuo kranto.

Elektros tiekimo infrastruktūra laivams Klaipėdos uoste bus prieinama nuo 2026 m.

Kol kas didiesiems laivams, atplaukusiems į Klaipėdos uostą, nėra galimybių jungtis prie elektros jungčių krantinėse. Tačiau Klaipėdos uostas, žengdamas tvarumo kryptimi, yra pasitvirtinęs Žaliojo uosto koncepciją ir artimiausiu metu pradės įgyvendinti ne vieną ambicingą projektą.

Elektros tiekimo nuo kranto infrastruktūrą ro-ro laivams Klaipėdos uoste planuojama parengti naudojimui 2026 m., ateityje – ir konteineriniams bei kruiziniams laivams. Elektros jungtys nuo kranto leis laivams išjungti pagalbinius variklius ir aprūpins juos elektros energija, kai jie bus uoste.

2026 m. Klaipėdos uoste numatoma pradėti žaliojo vandenilio (iš atsinaujinančių energijos šaltinių) gamybą. Jį numatoma naudoti ne tik laivams, bet ir viešajam, ir privačiam transportui.

2024 m. Klaipėdos uostas planuoja įsigyti nutolusią iš atsinaujinančių išteklių elektrą gaminančią elektrinę, kurios elektra bus naudojama vandenilio gamybai ir uosto direkcijos poreikiams.

Rygos uosto žalio kurso kryptis – vandenilio technologijos

Rygos Laisvasis uosto krovinių terminalai, uosto infrastruktūros plėtros projektai vystomi daugiau nei 6000 ha ploto teritorijoje palei Daugavos upės krantus, šalia NATURA 2000 saugomų teritorijų, todėl  tiek uosto direkcija, tiek čia veikiančios bendrovės siekia kuo labiau mažinti neigiamą poveikį aplinkai.

„Žaliąjį uostų kursą skatina ne tik Europos Sąjungos reglamentai, bet ir uostų klientai, kurie renkasi atsakingą ir tvarią krovinių gabenimo strategiją, ieško ir kuria vadinamuosius „žaliuosius logistikos koridorius“.

Rygos laisvojo uosto direkcija jau kelerius metus bendradarbiauja su Latvijos inovacijų bendrovėmis ir aktyviai keičiasi patirtimi su Europos uostų pramonės lyderiais (Roterdamo, Triesto, Stokholmo, Plimuto ir kt.), siekiant užsibrėžtų tvarumo tikslų.

Artimiausiu metu planuojame sukurti aplinkai draugišką degalų papildymo ir elektros tiekimo laivams infrastruktūrą, taip pat modernizuoti Rygos uosto laivyną, diegti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo technologijas.

Tvarius sprendimus įgyvendina ir uoste veikiančios bendrovės, kurios pastaraisiais metais investuoja į saulės elektrines“, – teigia Liene Ozola Rygos Laisvojo uosto komunikacijos departamento vadovė.

Pasak L. Ozolos, pernai Rygos uostui tapus vienu iš „BalticSeaH2“ tarpvalstybinio vandenilio slėnio projekto partnerių, uostas prisiėmė atsakomybę užtikrinti reikiamus mokslinius tyrimus, kad vandenilio technologijos taptų prieinamos jūrų transportui – nuo laivų  kuro papildymo bazės, vandenilio saugojimo, perdavimo ir paskirstymo tinklo sukūrimo.

„Šio projekto tikslas - suvienyti tarptautinius partnerius iš Suomijos, Estijos, Lietuvos, Latvijos, Vokietijos, Švedijos, Prancūzijos, Norvegijos ir kitų Europos šalių bei sukurti pirmąjį ir didžiausią regione tarpvalstybinį vandenilio slėnį, kad regione būtų plėtojama žiedinė vandenilio ekonomika ir taip skatinamas spartesnis perėjimas prie atsinaujinančios energijos gamybos ir naudojimo Europoje“, – pažymi L. Ozola.

Šiuo metu Rygos Laisvajame uoste vykdomas naujo keleivių terminalo projektas, kurio infrastruktūra užtikrins laivams elektros jungtį nuo kranto, kelios laivams skirtos elektros tiekimo stotelės veikia ir dabar, tačiau, pasak L. Ozolos atvykstantys laivai jomis naudojasi gan retai.

„Elektros tiekimo nuo kranto technologijos naudojamos visoje Europoje, tačiau jos susiduria su tam tikrais iššūkiais – nors tokios stotelės įrengtos daugelyje uostų, tačiau didelė dalis jų nėra efektyviai naudojamos, visų pirma dėl skirtingų elektros energijos kainų.

Pažymėtina, kad šiuo metu  privalomas reikalavimas laivams naudoti elektros energiją nuo kranto nėra reglamentuotas, o tai reiškia, kad laivas gali laisvai rinktis, ar naudoti savo dyzelinį elektros generatorių, ar mokėti už elektros energiją nuo kranto.

Be to, kai kurios ES šalys susiduria su tinklo pralaidumo problemomis, t. y. ne visur yra galimybė užtikrinti  reikiamus tinklo pajėgumus be didelių investicijų į jų atnaujinimą.

Todėl Rygos uoste svarstome galimybę, kad ateityje šie įrenginiai galėtų būti hibridiniai, galbūt taip pat susieti su vandenilio technologijomis“, – pažymi L. Ozola.

Talino uostas ieško geriausio sprendimo konteineriniams laivams

Talino uostas vienas pirmųjų iš Baltijos šalių uostų įrengė laivams skirtas elektros tiekimo stoteles. 

Penkiose miesto centre esančio Senojo uosto krantinėse įrengtos elektros jungtys nuo kranto, kurios jau nuo 2019-2020 m. gali aptarnauti tarp Talino, Helsinkio ir Stokholmo kursuojančius lainerius.

Šio projekto sklandų įgyvendinimą užtikrino memorandumas, sudarytas tarp  Helsinkio, Turku ir Stokholmo uostų, susitarus dėl bendrų standartų.

Talino uosto rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vadovės Sirle Arro teigimu, šiuo metu vyksta tyrimas, kuriuo siekiama rasti geriausią sprendimą, kaip nutiesti kranto elektros jungtį konteineriniams laivams Muugos uoste, o artimiausiu metu Talino senamiesčio uoste planuojama įrengti elektros jungtį, kuri galės aptarnauti prie krantinės prisišvartavusius kruizinius laivus.

„Svarbu pabrėžti, kad norint sumažinti CO2 emisijas, vien elektros jungčių nuo kranto nepakanka – išmetamų teršalų kiekis sumažės tik tuo atveju, jei laivai, prisijungę prie elektros tinklo naudos elektros energiją, pagamintą iš atsinaujinančių energijos šaltinių“, – pažymi Sirle Arro.

Uostų modernizavimo iššūkiai – elektros paskirstymas ir investicijos

Energetikos mokslų daktaras, tarptautinės energijos valdymo kompanijos „Schneider Electric“ pardavimų komandos vadovas Lietuvoje Andrius Šablinskas sako, kad padaryta gera pradžia elektrifikuojant Baltijos šalių uostus.

A. Šablinskas pastebi, kad labai reikšmingų pokyčių pramonės, infrastruktūros įmonėse ir komerciniuose pastatuose, susijusių su energijos efektyvumu, privertė imtis 2022 m. buvęs energijos kainų šuolis.

„Jei to nebūtų buvę, daug dalykų nebūtų padaryta. 2022 m. aukštas energijos kainas verslas matė kaip vieną iš pagrindinių grėsmių, todėl investavo.

Sumažėjus elektros ir dujų kainoms investicijos į energijos efektyvumą stabtelėjo“, – sako A. Šablinskas. Energijos kainų volatilumas ateityje išliks, todėl sustoti prasmės nėra.

Ekspertas mano, kad imtis elektrifikavimo ir kitų su tvarumu susijusių sprendimų vers griežtėjantys reguliaciniai reikalavimai ir didėjantys mokesčiai CO2 išmetimams.

Skandinavijos šalių, pvz., Švedijos, Norvegijos, uostuose keliami labai aukšti taršos reikalavimai, čia pažangūs elektrifikavimo sprendimai pradėti įgyvendinti jau seniai.

A. Šablinskas pats dalyvavo projekte, kai 2015 m. „Schneider Electric“ Bergeno uoste įrengė laivams elektros tiekimo nuo kranto infrastruktūrą.

Tarptautinė energijos valdymo kompanija „Schneider Electric“ priklauso jūriniam klasteriui, ir jos specialistai analizavo, kokie iššūkiai gali kilti elektrifikuojant Baltijos šalių uostus.

„Dėl elektros energijos gamybos uostų elektrifikacijai problemų neturėtų kilti. Baltijos jūroje Lietuvoje ir Estijoje bus statomi dideli vėjo jėgainių parkai.

Tačiau iššūkių atsiras ir reikės didelių investicijų norint tą elektros energiją paskirstyti ir patiekti galutiniams vartotojams į uostą, nes, pvz., Klaipėdos uosto krantinių elektrifikavimui reikės didelės papildomos – mūsų skaičiavimais, kelių šimtų megavatų – galios“, – sako A. Šablinskas.