Pasikeitė Lietuvos jūrininkų sąjungos vadovas

P. Bekėža vis dar eina į LJS biurą kaip į darbą, tik, kaip pats sako, laisvesne koja. Jis tikisi, kad sąjunga savo kovingumo nepraras ir toliau aktyviai spręs visus svarbius jūrininkams klausimus, kurių dar likę nemažai.

P. Bekėža LJS pirmininko, kuriam mokamas atlyginimas, praeigas eiti pradėjo 2002 metų vasario 1 d. Taigi šį postą paliko lygiai po 20 metų. Tačiau iki 2002-ųjų jis ėjo ir LJS pirmininko, ir jo pavaduotojo pareigas, bet visuomeniniais pagrindais. O LJS narys jis yra nuo 1993 metų vasario 21 d.

A. Kaupas 23 metus išdirbo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje. Jis LJS narys yra nuo 1990 metų, galima sakyti, nuo pirmųjų dienų, kai ji buvo atkurta. Jau kelias kadencijas jis - LJS tarybos narys.

Gilinosi į teisės aktus

Jūrininkai juokauja, kad P. Bekėža ir naktį pažadintas gali vardinti visas tarptautines konvencijas mintinai. "Na, mintinai nemoku, bet į daugelį jų esu įsigilinęs. Lietuvai atgavus nepriklausomybę pirmą lietuvišką kolektyvinę sutartį aš parengiau.

Specialių juridinių mokslų nebaigiau, bet įsigilinau į visus tarptautinius jūrinius teisės aktus, ypač į darbo teisę.

Turėjau gerą atmintį, tai daugelį dalykų įsimindavau. Dabar jau gal nepasakysiu, koks tai straipsnis ar jo dalis, bet žinau, kas kalbama MLC konvencijoje, Darbo kodekse ir kt. Tik kartais reikia pasitikslinti pačią formuluotę„, - “Vakarų ekspresui" sakė P. Bekėža.

Prisiskaitė apie kapitoną Nemo

P. Bekėža 10 metų mokėsi K. Donelaičio vidurinėje mokykloje (dabar Vytauto Didžiojo gimnazija), o vienuoliktą klasę baigė vakarinėje mokykloje, nes šeima buvo didelė, reikėjo pradėti dirbti. Po baigimo įstojo į Klaipėdos jūreivystės mokyklą. „Dar mokykloje buvome tokia trijulė. Prisiskaitę knygų apie kapitoną Nemo ir panašių, susitarėme stoti į Jūreivystės mokyklą, bet įstojau tik aš vienas. 1966-aisiais ten buvo konkursas - 11 žmonių į vieną vietą“, - prisiminė buvęs LJS pirmininkas.

1969 m. baigęs Jūreivystės mokyklą ir įgijęs šturmano diplomą pateko tarp tų geriausiųjų, kurie galėjo rinktis darbo vietą - pasirinko refrižeratorių laivyno bazę. Į tolimus reisus jūroje plaukiojo trejus metus, bet kai gavo akių uždegimą dirbamas pietiniuose rajonuose, gydytojai uždraudė dirbti tokį darbą. Tad teko pereiti dirbti į prekybos uosto vilkikus. Po kurio laiko metus dar pasimokęs Jūreivystės mokykloje įgijo sugretintą profesiją ir gavo aukščiausios klasės šturmano-mechaniko diplomą. Būdamas 27 metų buvo paskirtas vilkiko „Trakai“ kapitonu.

Tapo stipria organizacija

Atkurtai LJS teko rūpintis daug kuo, ir tuo, kad laivai plaukiotų su Lietuvos vėliava, kad oficiali įgulų kalba laivuose būtų lietuvių ir kt. „Iš pradžių mūsų jėgos buvo silpnos. Žvejybos laivynas ir bendrovė “Lietuvos jūrų laivininkystė„ turėjo savo profsąjungas. Stengėmės suvienyti profsąjungas, kad jos būtų vienas kumštis. Kai žlugo “Jūra", buvęs žvejybos laivynas, daug jūrininkų liko be darbo.

1994 metais pradėjome ieškoti galimybių įdarbinti mūsų žvejus, kitus jūrininkus.

1995 vasarą buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Norvegijos profesinėmis sąjungomis, nemažai mūsų jūrininkų tada galėjo įsidarbinti šios šalies laivuose. Su Norvegija palaikome ryšius iki dabar. Nemažai Lietuvos jūrininkų darbuojasi ir Vokietijos laivuose", - pasakojo P. Bekėža.

1996 m. LJS tapo Tarptautinės transporto darbuotojų federacijos (ITF) nare, vėliau ir Europos padalinio ETF nare. O dabar LJS yra viena iš stipriausių profesinių sąjungų Lietuvoje.

Paklaustas, kokie geriausi prisiminimai iš ilgų pirmininkavimo metų, P. Bekėža atsakė: „Kai padedi jūrininkui, o jis paskui ar pats, ar jo artimieji ateina ir pasako ačiū.“

NAUJASIS LJS pirmininkas Aleksandras Kaupas sako matąs visas problemas ir tai, kad Lietuvoje jūrininkų mažėja.

Kol kas esminių pokyčių nebus

A. Kaupas paskutinius pusantrų metų Uosto direkcijoje buvo aplinkos apsaugos koordinatorius, o prieš tai dirbo ir vyriausiuoju dispečeriu, ir dispečerinės, ir Uosto priežiūros tarnybos viršininku.

Pats A. Kaupas į jūrą neplaukė, bet visą laiką gyveno tarp jūrininkų, užaugo tarp jų. Ir tėtis, ir jo brolis, ir mamos brolis - visi buvo jūrininkai. Matyt, nieko keisto, kad jam dabar norisi padirbėti jūrininkų labui.

„Dabar reikia įsigilinti į labai didelį srautą informacijos. Kol kas kokių nors kardinalių pasikeitimų nebus. Jeigu nuspręsime ką nors keisti, svarstys toks kolegialus organas kaip LJS taryba. Manau, tęsiu Petro Bekėžos pradėtą darbą. Jis yra daug padaręs tokių darbų, kuriuos gali padaryti tikrai ne kiekvienas. Žinoma, bus ir naujovių, bet pirmiausia reikia viską gerai apsvarstyti, o tada judėsime į priekį“, - sakė naujasis LJS pirmininkas.

Eina tėvo pėdomis

Paklaustas, ar jis eina tėvo pėdomis, nes Zenonas Kaupas irgi yra buvęs LJS pirmininku ir irgi dirbo Uosto direkcijoje, A. Kaupas atsakė: "Panašu, kad taip. Tėvas pirmas pradėjo dirbti ir Uosto direkcijoje, vėliau buvau aš pakviestas į dispečerinę pas Arvydą Narmontą. Viena iš priežasčių, kad stojau į Jūrininkų sąjungą, irgi buvo tėvo paskatinimas. Jau šešeri metai, kai jo nebėra. Į jūrą, galima sakyti, jis manęs neišleido.

Baigęs mokyklą norėjau stotį į Sankt Peterburgo jūrinę akademiją, tėvas nerekomendavo, o tais laikais dar klausėme tėvų.

Grįžęs po kariuomenės pasimokiau ir gavau mažųjų laivų laivavedžio diplomą, paskui įgijau pramoninės statybos inžinerinį išsilavinimą, o kai patekau į dispečerinę, teko dar įgyti Klaipėdos universitete transporto inžinerijos uosto valdymo studijų programos magistro laipsnį."

A. Kaupas baigė du aukštuosius mokslus Klaipėdoje. Kelerius metus dėstė Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje. Šiuo metu jis yra transporto doktorantūros programos doktorantas. Baigė pirmą kursą, išlaikė visus egzaminus, dabar reikia rašyti darbą, bet kol kas nebuvo kada. Naujasis LJS pirmininkas užaugino tris vaikus, tad rūpesčių ir be darbo jam netrūko.