Nemažėja susirūpinimas Vilhelmo kanalo būkle

„Vieną kartą vakare nuėjau prie Vilhelmo kanalo, žiūriu - kateris įklimpęs. Gylis gal kokie 30 centimetrų. Vyras kelnes pasiraitojęs braido. Neišlaikė nervai, sakau: “Žmogau, tu neišplauksi, iškrauk katerį.„ Iš jo pasikėlusios sijonus ar kelnes išlipo trys nesmulkios moteriškės. Kateris pakilo ir lengvai nuplaukė. Bet kai reikėjo toliau vėl į jį lipti, gylis jau buvo 0,5-1 metras. Žmonės kiek pasiskandalyjo, bet laivelis nubirbė“, - pasakojo prie kanalo gyvenantis minėtos iniciatyvinės grupės narys, rašytojas Vytautas Čepas.

Ekspedicijos metu krantų tvirtinimą apžiūrėjo profesionalūs narai. Kreipimesi į valdžios institucijas teigiama, kad yra požymių, jog šiuo metu krantai eroduoja, tose vietose kanalas seklėja, jo vaga užversta medžiais, nugriuvę įspėjamieji ženklai apie aukštos įtampos linijos laidų aukštį ir t. t.

Daroma išvada, kad kanalo būklė prastėja, laivyba juo yra nesaugi. Todėl prašoma atlikti batimetrinius matavimus kanale ir įvertinti jo ir kaip technikos paminklo būklę. VVKD informuoja, kad šioje srityje dirbama ir be minėto kreipimosi.

Jos specialistų manymu, kalbant apie laivybą, tyrimų yra tikrai pakankamai. Direkcijos žiniomis, Karaliaus Vilhelmo kanalo naudojimo laivybai klausimus viso Nemuno žemupio ir Kuršių marių kontekste Klaipėdos rajono savivaldybės užsakymu nagrinėjo Klaipėdos universiteto mokslininkai 2020 m. galimybių studijoje „Laivybos kliūčių šalinimas Kuršių mariose“.

Pasak VVKD atstovų, žinoma, ką reikia daryti, tačiau vien norų neužtenka, reikalinga ir valstybės parama, t. y. finansavimas bei politiniai sprendimai dėl Klaipėdos III vandenvietės iškėlimo.

Bandymas atkreipti dėmesį

Kitais metais minėsime dvi su Vilhelmo kanalu susijusias datas - 160 metų nuo jo statybos pradžios ir 150 metų nuo statybos pabaigos.

„Turime vieną tokį technikos paminklą, dėmesio jam užtenka, visi apie jį kalba, bet niekas nieko nedaro. Mes bandome inicijuoti kruopštesnius kanalo tyrimus. Mūsų ekspedicija - tik bandymas atkreipti dėmesį į problemą. Svarbiausia išsiaiškinti, kokia krantų tvirtinimo būklė. Visus tuos pusantro šimto metų kanalo niekas neremontavo. Jį išgelbėjo tai, kad nuo Antrojo pasaulinio karo jis nelabai tebuvo eksploatuojamas. Jeigu būtų buvęs eksploatuojamas, mes jo šiandien nebeturėtume“, - „Vakarų ekspresui“ sakė vienas iš Karaliaus Vilhelmo draugijos iniciatyvinės grupės, kuri dar oficialiai neįregistruota, iniciatorių, turizmo asociacijos vadovas Kęstutis Oginskas.

Pasak jo, per visą kanalo ilgį yra sukalti ąžuoliniai įlaidai. Kadangi kanalas eina per pelkes, jie vietomis yra išpuvę. "Ypač toje dalyje, kur vanduo kilnojasi. Kai įlaidų nebelieka, krantas slenka į kanalą ir jis toje vietoje anka. Yra ir medžių, įkritusių į kanalą, vietomis jau sunku praplaukti.

Bandome sakyti, kad dabar ten laivyba nėra saugi", - teigia K. Oginskas.

Sunkiau, nes yra saugomas objektas

„Vilhelmo kanalą laikau vienu svarbesnių objektų Vakarų Lietuvoje ir labai džiaugiuosi, kad kalbama apie jo kaip laivybos kelio atnaujinimą. Jeigu bus rengiamas šito kanalo atnaujinimo projektas, tai bus reikalingi išsamūs tyrimai, be visų kitų, ir jo, kaip istorinio paveldo objekto“, - „Vakarų ekspresui“ sakė KPD direktorius Vidmantas Bezaras.

V. Čepui atrodo, kad bent jau kol kas Vilhelmo kanalo likimas niūrus, nes ten esanti Natura 2000 teritorija. Jo manymu, pirmiausia reikia sutvarkyti juridinius dalykus, kurie sprendžiami ilgiau, nei tiesiami keliai.

„Visi bijo ką nors daryti. Sakoma, jeigu nori, kad koks nors objektas žlugtų, įrašyk jį į paveldą. Pabus 20-30 metų ir nusibaigs. Kita vertus, jeigu nebūtų paveldosaugininkų, tai šliuzai jau seniai būtų išrinkti į metalo laužą“, - mano rašytojas.

„Negalima pamiršti, kad Vilhelmo kanalas yra technikos paminklas. Jeigu būtų kalami nauji įlaidai, jie turėtų būti ąžuoliniai. Mes tikrai turime brangų unikalų daiktą, kuris reikalauja priežiūros, o ne kalbų“, - tikina K. Oginskas.

Jo teigimu, pagal lietuviškus įstatymus kiekvienas vandens telkinys turi vandens apsaugos juostą - kanalo ir Minijos upės juosta yra 10 metrų nuo vandens. Tai tokia teritorija, kurioje nieko negali daryti be leidimo, net nupjauti nulinkusią šaką, bet kokia ūkinė veikla apsaugos juostoje yra draudžiama. Tai labai apsunkina situaciją norint sutvarkyti aplinką.

V. Bezaro teigimu, finansavimas šiemet yra skirtas vienam iš išlikusių Vilhelmo kanalo metalinių tiltų - Jokšų tiltui restauruoti. Per ateinančius dvejus trejus metus turėtų būti atlikti tvarkybos darbai ir jis vėl bus pradėtas eksploatuoti. Turėsime dar vieną unikalų objektą. KPD vadovas viliasi, kad VVKD prisidės prie išlikusių šliuzų tvarkybos.

Lėtas kanalo žudymas?

K. Oginko teigimu, laivelių, plaukiančių Vilhelmo kanalu, varikliai būna 200 AG, jais norima plaukti greičiau ir jie kelia vadinamąją kilvaterinę bangą. Tad kiekvienas toks praplaukimas yra bakstelėjimas peiliuku į krantą.

„Sakoma, kad kanale yra ribojamas greitis, bet nemačiau jokio ženklo ir niekas neprižiūri, ar jo laikomasi. Manau, greitas plaukimas yra lėtas kanalo žudymas“, - teigia jis.

Anot jo, laivų, kurie plaukė prieš 150 metų, greitis buvo 10-12 km per valandą, dabar naudojamos kito tipo priemonės. „Tad mums pirmiausia reikia išsiaiškinti, kokia yra to vandens kelio techninė būklė. Gal ji puiki ir mes be reikalo keliame bangą. Mano manymu, kanalui reikalinga priežiūra ir konkretus veiklos jame planas“, - sako turizmo asociacijos vadovas.

„Jau esu išsakęs savo nuomonę susitikimuose, kad galbūt turėtų būti ribojamas laivų greitis, variklių galingumas. Reikia išlaikyti kanalo ir kultūrinį savitumą, ir gamtinį stabilumą“, - teigia V. Bezaras.

VVKD atkreipia dėmesį, kad laivyba vykdoma kanalo viduriu, aplinkos ministro nurodymu juo galima plaukioti tik mažiausiu savaeigės plaukiojimo priemonės greičiu. Direkcija teigia įrengusi laivų plaukimo greitį ribojančius ženklus (5 km/h). Tai padaryta ne tik dėl prasilenkiančių laivų saugumo, bet ir dėl poveikio krantams mažinimo.

„Laivybos uždrausti tikrai nereikia ir nesiūlome. Apie kelio būklę visuomet galima rasti informaciją direkcijos svetainėje skelbiamuose e-žemėlapiuose“, - sako VVKD laivybos direktorius Aurelijus Rimas.

Nenaudojamas sunyks greičiau

Yra manančiųjų, kad reikia palikti Vilhelmo kanalą tokį, koks yra, kaip visiškai užžėlusį vandens kelią. Pasak K. Oginsko, gali būti ir tokia koncepcija, bet tas vandens kelias nutiestas prieš 150 metų, kai buvo visai kitokios transporto priemonės, dabar jos kelia didesnes bangas, o krantų sutvirtinimai tebėra seni.

"Naudojant motorines transporto priemones bėda ta, kad vanduo maišosi, nuo dugno keliamas dumblas. Toks skaidrus koks buvo Minijos vanduo nebebus.

Tačiau paveldo požiūriu nenaudojamas daiktas sunyksta greičiau. Jeigu kanalas bus naudojamas, bus atliekama ir tvarkyba, ir priežiūra.

Šitame vandens kelio projekte turi būti aiškiai identifikuotos vietos, kurias reikia sutvarkyti, sutvirtinti, stabilizuoti. Mane labai džiugina, kad žadama kanalą naudoti", - sako V. Bezaras.

„Jokiu būdu negalima svarstyti galimybės “palikti kaip yra„. Direkcija siekia kuo efektyvesnio kanalo panaudojimo. Tai yra įrašyta ir Lietuvos Respublikos bendrajame plane, numatomos priemonės jo būklei pagerinti ir šiuo metu Susisiekimo ministerijos užsakymu rengiamoje studijoje “Ilgalaikė laivybos Nemunu atnaujinimo programa (studija)", - tokia yra VVKD pozicija.

Atliekami valymo darbai

VVKD eksploatuoja Karaliaus Vilhelmo kanalo ruožą nuo Minijos iki Drevernos upės, informacija apie jo būklę jai žinoma.

Direkcijos specialistai yra suplanavę atlikti išsamius batimetrinius (dugno) matavimus pirmąją birželio savaitę. Jau padaryti kanalo pylimų nuo Minijos iki Drevernos upės skenavimo (fotografavimo) darbai, nustatyti pylimo aukščiai, augmenijos situacija.

VVKD laivybos direktorius A. Rimas sako, jog kaip tik šiuo metu vykdomi kanalo valymo darbai ties Lankupių šliuzu iki Minijos upės. Šiame 150 m ilgio kanalo ruože buvo susidariusi sekluma, dėl jos net ir mažos grimzlės laivai sunkiai galėjo praplaukti - gylis buvo tik apie 0,5 m. Po valymo darbų, kuriuos planuojama užbaigti jau šią savaitę, gylis šiame ruože, kaip ir visame kanale, bus ne mažesnis kaip 1-1,5 m net ir esant sausringam laikotarpiui.

Po valymo darbų direkcijos techninis laivas galės įplaukti ir į kanalą, pagal galimybes bus pašalinti išvirtę medžiai. VVKD atstovų manymu, medžių šalinimu turėtų užsiimti ir savivaldybės, kurių teritorijoje yra kanalas, juo labiau kad pylimai tarnauja ir kaip potvynių prevencijos priemonė.

Kitas VVKD žingsnis atlikus valymo darbus - kanalo krantuose esančių išvirtusių medžių šalinimas, kanalo gylio stebėjimas ir informacijos laivavedžiams teikimas, o esant seklumoms, - jų šalinimas.

O krantų erodavimas, pasak VVKD specialistų, nėra tiesioginis direkcijos objektas. Anot jų, kanalo krantais turėtų rūpintis Klaipėdos, Šilutės rajonų ir Klaipėdos miesto savivaldybės.

Kanalas sezonui bus paruoštas

„Kiekvienais metais laivelių daugėja, tad turime į tai reaguoti“, - sako Klaipėdos rajono meras B. Markauskas. Be kitų dalykų, reikėtų, kad kanale atsirastų daugiau prieplaukų, poilsiaviečių prie jo, kad žmonės galėtų sustoti, išlipti į krantą. B. Markauskas viliasi, kad galbūt tas prieplaukas įrengs bendruomenės ar verslininkai.

"Didžiausia šiandienos problema buvo praplaukimas pro Lankupių šliuzą, nes jis buvo užneštas. Bet direkcija jau pradėjo gilinimą ir baigs per savaitę ar dvi. Taigi netrukus laivyba per šliuzą bus atidaryta.

Antra didžiausia problema - įvirtę medžiai. Direkcija planuoja išvalyti upės vagą, o nuo kranto įvirtusius medžius bendromis jėgomis tvarkys miškų urėdija ir seniūnija. Iš principo kanalas sezonui bus paruoštas. Pagrindinis maršrutas lieka nuo Drevernos iki Mingės", - aiškino Klaipėdos rajono meras.

Šliuzų problemos

Pasak VVKD specialistų, aktuali problema - Lankupių šliuzo, kurio techninė būklė nėra gera, eksploatavimas. Šis vienas svarbiausių kanalo paveldo komplekso objektų priklauso Klaipėdos rajono savivaldybei, o jį eksploatuoja, t. y. darinėja, AB „Klaipėdos vanduo“. Pasak V. Čepo, kai jį reikia atidaryti, atvažiuoja traktorius. Rašytojas stebisi, kad Lankupių šliuze, kuris yra istorinis paminklas, viskas yra išlikę net nesurūdiję, likęs ir apgriuvęs šliuzininko namelis.

Pasak K. Oginsko, prie Lankupių šliuzo nėra normalaus privažiavimo: balos, grioviai, lentos krenta... Vaizdas nekoks.

Direkcijos atstovai sako, jog dažnai būna, kad kanalo šliuzai uždaromi savavališkai, jų valdymo mechanizmai susidėvėję, būtinas remontas. Paprastai laivybos sezono metu Lankupių šliuzo vartai yra atidaryti bent puse pločio arba ir daugiau - apie 6 m pločio, o gavusi informaciją, kad vartai pridaryti, direkcija nedelsdama imasi veiksmų. Jeigu jie neatidaromi, dažniausiai tai ji atlieka savo jėgomis.

B. Markausko teigimu, dar viena problema - Drevernos šliuzas. Juo praplaukti gali tik maži septynviečiai laiveliai. Turizmo verslu užsiimantys verslininkai norėtų plaukti didesniais, plukdyti daugiau turistų. „Esame pradėję derybas su bendrove “Klaipėdos vanduo„, norim išpirkti Drevernos šliuzą. Vyriausybės užsakymu atlikta studija sako, kad reikėtų tą šliuzą rekonstruoti, paplatinti, bet tai kainuotų milijoną eurų. Rajonui tai dideli pinigai. Būtų gerai, jeigu pavyktų tam pinigų gauti iš Europos Sąjungos“, - kalbėjo rajono meras.

VVKD specialistai mano, kad labai svarbu būtų išspręsti Drevernos šliuzo, kuris yra šiek tiek platesnis nei 3 metrai,pločio klausimą. Platesni laivai negali praplaukti iš Drevernos prieplaukos į kanalą, ir atvirkščiai - nuo Mingės, Lankupių pusės į Dreverną.

Direkcija siūlė šį šliuzą demontuoti, tačiau „Klaipėdos vanduo“ laikosi pozicijos, kad jis būtinas dėl sūraus vandens pritekėjimo sustabdymo.

Jeigu situacija dėl sūraus vandens priežasties nepasikeis, VVKD specialistų manymu, lieka vienintelis variantas - įrengti naują, platesnį, pvz., 6 m pločio šliuzą.

Tokiu atveju pramoginė, keleivinė laivyba būtų žymiai efektyvesnė.

Įžvelgia perspektyvą

VVKD specialistų manymu, Vilhelmo kanalo panaudojimas labai perspektyvus. Jau dabar galima laivyba maršrutu Atmata-Minija-Karaliaus Vihelmo kanalas-Dreverna-Kuršių marios-Atmata, o perspektyvoje, iškėlus Klaipėdos III vandenvietę ir atvėrus išplaukimą į Klaipėdą, jo svarba laivybai dar labiau išaugtų.

B. Markausko manymu, mūsų didelės ambicijos iki galo įveiklinti Vilhelmo kanalą bus atidėtos. Mat didžiausia kliūtis yra Klaipėdos III vandenvietė. Buvo ieškoma galimybių ją iškelti, bet kadangi uosto plėtra šiek tiek stoja dėl geopolitinių priežasčių, pasak rajono mero, apie vandenvietės iškėlimą niekas nebekalba. O kol ji nebus iškelta, intensyvesnė laivyba Vilhelmo kanalu nebus leidžiama dėl sanitarinės zonos.

Pasak K. Oginsko, visos tos kalbos, kad reikia prasikasti kelią į Kuršių marias, išsproginti Drevernos šliuzą, suprantamos, bet problema ne ta. Problema yra pats kanalas. Jeigu jame būtų paleista laivyba visa jėga, iš jo per penkerius metus nieko neliktų.

Būtų nuodėmė

"Kiekvieną rytą nueinu su šuniuku prie to kanalo. Ten nuostabi grožybė. Čiulba lakštingalos, maloni žaluma, kai nėra vėjo, tylus vanduo, keliukas prie jo, Minija čia pat, už 100 metrų. Tikrai žavi vieta. Praplaukti nuo Drevernos iki Lankupių laiveliu galima, nors tie medžiai ir įvirtę. To kanalo nepanaudoti komunikacijai, pramogoms, poilsiui, švelniai sakant, būtų nuodėmė. Jeigu būtų kas nors rimtai užsiėmęs šiuo klausimu per tiek metų, kiek apie tai kalbame, gal būtų pavykę ir Europos Sąjungos finansavimą gauti.

Galima padaryti puikiausią poilsinį maršrutą, tik reikėtų didelio valstybės įsikišimo. Turėtų atsirasti poilsio namai, restoranai, kavinės, viešbučiai. Laivai turėtų kursuoti laisvai, žmonės galėtų prie jo kelti vestuves, krikštyti vaikus, prie jo turėtų virti gyvenimas, kaip yra daugelyje pasaulio valstybių. O mes to kažkaip nematome. Įsikniaubėme nosimi į žemę ir štai - toks potencialas lieka neišnaudotas.

Kol tą trečią vandenvietę iškels, padarykime praplaukiamą kanalu bent nuo Drevernos iki Lankupių. Beje, tas kanalas nuo Klaipėdos iki Drevernos, gana nuobodus, o toliau gražesnis", - mano Karialiaus Vilhelmo iniciatyvinės grupės narys, rašytojas V. Čepas.

Jis prisiminė seną idėją, kad nuo Klaipėdos iki pat Paryžiaus įmanoma nuplaukti su nedideliu motoriniu laiveliu. Pasak rašytojo, bandomasis tyrimas buvo atliktas, bet tas planas žlugo dėl paranojos Kaliningrado srityje.

Egidijaus JANKAUSKO ir Kęstučio OGINSKO nuotr.