„Mūsų krikštamotė buvo pati gražiausia“

2009 m. gegužę Klaipėdoje buvo iškilmingai pakrikštytas tais pačiais metais Italijoje pastatytas naujutėlaitis AB DFDS LISCO (dabar AB „DFDS Seaways“) ro-pax laivas „LISCO Maxima“ (dabar „Victoria Seaways“), kainavęs apie 80 mln. eurų.

Tuo metu šis 199 m ilgio, beveik 27 m pločio laivas, galėjęs gabenti 515 keleivių, buvo didžiausias Lietuvos jūrų laivų registre įregistruotas laivas, didžiausias ir Danijos kompanijos DFDS, valdžiusios DFDS LISCO, laivyno keltas.

Iškilmingoje laivo krikštynų ceremonijoje dalyvavo susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, kadangi jo žmona tapo krikštamote. Jis juokavo, kad lietuviai, mėgstantys pasigirti cepelinais ir didelėmis parduotuvėmis, dabar galės didžiuotis ir dideliais laivais. Dabar šis keltas jau toli gražu nebėra didžiausias iš Klaipėdos kursuojantis laivas.

Tęsiame rašinių ciklą „Laivai ir jų krikštamotės“. Jame pasakojame apie tai, kokios moterys tampa krikštamotėmis, kokios aplinkybės tai lemia, ar jos lanko savo krikštasūnius, ar po krikštynų ceremonijos užmiršta. Primename tą laikmetį, laivą ir jo kapitoną.

LAIVAS. „LISCO Maxima“ 2009-aisiais buvo didžiausias laivas, plaukiojęs su Lietuvos vėliava.

Neeilinis nuotykis

Su Ieva susisiekė kompanijos, organizavusios krikštynų ceremoniją, vadovas ir pakvietė atsigerti kavos. Tada ir paklausė, ar ji nesutiktų tapti kelto „LISCO Maxima“ krikštamote. „Tiesą pasakius, man buvo šokas. Tikrai nustebau, kodėl aš. Sakė, kad klaipėdietė, kad archeologė, kad gyvenu ir dirbu Klaipėdoje. Ir aišku, dėl tuo metu buvusių aplinkybių. Neprisimenu, ar svarsčiau. Ne kiekvieną dieną juk atsitinka tokie dalykai“, - prisiminė ji.

Krikštamotė buvo nuodugniai supažindinta su visomis procedūromis. Sako iki šiol atsimenanti, kad labiausiai bijojo šampano butelio daužymo. Nemažai atvejų, kai jis nesudūžta, o tai reiškia nelaimę.

"Buvau patikinta, kad butelis nebus pririšamas ant virvės ir sviedžiamas. Būsiąs kažkoks įrenginys, man reikės tik nukirpti juostelę. Tai šiek tiek ramino, bet vis tiek buvo neramu - maža kas gali nutikti.

Reikėjo susirasti tinkamus tokiai progai drabužius, išmokti protokolinius dalykas, kaip ten kas po ko eina, kalbą pasiruošti. Ją pati rašiausi, tai atsimenu. Kadangi esu istorikė, archeologė, žinau, kad pirmieji pas mus XVI a. pirmoje pusėje laivus statė olandai, suradau paralelių.

Žinoma, kad jaudinausi, bet viskas gerai pavyko. Dabar didžiuojuosi, kad esu ne tik vaikų, bet dar ir laivo krikštamotė. Su juo turiu penkis krikštavaikius. Tai neeilinis nuotykis, įrašytas į mano gyvenimo istoriją", - pasakojo Ieva.

AKIMIRKA. Laivo krikštynų akimirka: tuometinis DFDS A/S viceprezidentas, DFDS LISCO valdybos pirmininkas Peder Gellert Pedersen (dešinėje), tuometinis DFDS LISCO generalinis direktorius Hans Henrik Pedersen ir krikštamotė Ieva Masiulienė.

Kapitoną pamatė tik per ceremoniją

Su kapitonu H. Žalandausku krikštamotė susipažino jau tik per patį renginį. Pasak jos, tai buvo tikras kapitonas, toks išlaikytas ir labai mielas žmogus. Vėliau po krikštynų jie susirašydavo per šventes dar dvejus ar daugiau metų.

"Krikštamotė buvo labai graži moteris, šauni, drąsi, malonu buvo su ja bendrauti, nebuvo jokių problemų. Iškilmės buvo didelės, bet gana gerai viskas praėjo, ir šampanas buvo sudaužytas į laivo bortą.

Iš pradžių po krikštynų labiau palaikėme ryšius, bet paskui visa tai prigęsta. Yra paskirtas žmogus, kuris kiekvienais metais turėtų rašyti krikštamotei ataskaitą, kaip sekasi krikštasūniui, kiek krovinių pervežė ir t. t. Visos įgulos vardu noriu palinkėti jai geros kloties", - sakė kapitonas.

STILIUS. Pasak kelto kapitono Henriko Žalandausko, laive „Victoria Seaways“ visur juntamas itališkas stilius.

Dovanų Ieva gavo gražų, elegantišką rankinį laikroduką. Jį užsidėdavo iškilmingesnėmis progomis. Iki šiol laiko jį prisiminimui. Ar jis dar eina ir dabar, nebuvo tikra, po pokalbio žadėjo patikrinti. O ji krikštasūniui padovanojo medalikėlį, kad saugotų jūreivius ir laivą.

Krikštynų metu vyko mini fotosesija. Buvo įspėta, kad viena jos nuotrauka bus pakabinta laive. Moteris pasakojo, kad draugai, kurie plaukdavo su tuo keltu, vis jai atsiųsdavo nuotraukų su jos portretu tame laive. Jis ten kabėjo ilgą laiką, o ar tebėra ir dabar, nežinanti. H. Žalandauskas patvirtino, kad tebekabo.

TILTELYJE. Tuo metu „Victoria Seaways“ kapitono tiltelis buvo labai modernus.

Pakeitė pavadinimą

Kapitonas H. Žalandauskas pasakojo, kad danų buvo prašoma nepavadinti naujo laivo „Maxima“, nes Lietuvoje jau buvo atsiradęs tas prekybos tinklas, nes žmonės laivą vadins plaukiojančiąja parduotuve. Tačiau jie užsispyrė, nes anksčiau turėjo laivą „Maxima“.

„Prekybos tinklas “Maxima„ norėjo paduoti bendrovę į teismą, kad mes naudojame jų prekės ženklą. Teisininkai išaiškino, kad “vedantysis„ žodis pavadinime yra LISCO, o “Maxima„ - tik kaip priedas. Tada paliko mus ramybėje“, - pasakojo kapitonas.

Tačiau po kiek laiko, kai DFDS nusipirko didelę laivybos kompaniją „Norfolkline“, dirbusią Šiaurės jūroje, kai prisidėjo daug kitų laivų su skirtingais pavadinimais, kilo idėja visiems DFDS laivams suteikti pavardę, tada ir atsirado tas „Seaways“. DFDS LISCO pavadinimas buvo pakeistas į „DFDS Seaways“, laivai po planinio remonto buvo pradėti vadinti, pvz., „Kaunas Seaways“, „Vilnius Seaways“, „Maxima Seaways“ ir t. t.

Žodžiui „Maxima“ tapus pirmu, prekybos tinklas vėl pagrasino kreiptis į teismą. Tada DFDS nusprendė pakeisti pavadinimą į „Victoria Seaways“, - prisiminimais dalijosi H. Žalandauskas.

IŠKILMĖS. Kelto „LISCO Maxima“ krikštynos Klaipėdoje buvo labai iškilmingos.

Nuplaukė daugiausia jūrmylių

„LISCO Maxima“ buvo statoma metus Italijoje. Pirmasis jo vyr. mechanikas visus metus gyveno toje šalyje. Paskui atvyko kiti įgulos nariai - pusmečiui, vėliau kiti trims mėnesiams, su jais ir kapitonas. „Paskutinėmis dienomis susirinko visa įgula ir laivas atplaukė į Klaipėdą. Reikėjo jį dar “aprengti„, t. y. sukabinti lietuvių kalba surašytas instrukcijas keleiviams ir kt.“, - sakė kapitonas.

Pasak jo, laivas geras: viską atlaikė, visus štormus. Iš visų laivų jis nuplaukė daugiausia jūrmylių, nes beveik nuolatos dirba Kylio linijoje. Tokių laivų kaip „Victoria Seaways“ yra 8, t. y. aštuonios „sesės“.

Daugiausia keltas „Victoria Seaways“ iš Klaipėdos plaukiojo į Kylį (Vokietija), ir dabar jis kursuoja šia linija, bet yra plaukęs ir maršrutu į Karlshamną (Švedija). H. Žalandauskas šį laivą vadina darbiniu arkliuku, nes į Kylį plaukiama kur kas ilgiau nei į Karlshamną.

Laivo įgula - 34-38 nariai. Yra ir tokių, kurie šiame laive dirba nuo pat jo pastatymo.

JAUDULYS. Laivo krikštamotė Ieva Masiulienė labiausiai bijojo šampano butelio daužymo momento, nors jai tereikėjo tik perkirti juostelę, kad pasileistų mechanizmas.

Apiplaukė pasaulį

Kapitonas H. Žalandauskas visą laiką dirbo kelte „Victoria Seaways“ su nedidelėmis pertraukomis, kai buvo perkeltas į kitą laivą, bet jau dvejus metus yra „Athena Seaways“, pačios vyriausios iš aštuonių „seserų“, pastatytos 2007 m., kapitonas.

H. Žalandauskas baigė Leningrade (dabar Sankt Peterburgas) admirolo Stepano Makarovo aukštosios jūrų inžinerinės mokyklos Jūrų laivavedybos fakultetą.

1980 m. į bendrovę „Lietuvos jūrų laivininkystė“ dirbti iš tos mokyklos atvažiavo 16 žmonių: 4 jų buvo iš Lietuvos, tarp jų - ir buvęs Klaipėdos uosto kapitonas Adomas Alekna.

H. Žalandauskas jūroje dirba jau 44 metus, o kapitono pareigas eina daugiau nei 30 metų.

Dirbdamas „Laivininkystėje“ plaukiojo įvairiais laivais, buvo ir Igarkoje, laivas gabeno lentas. Daugiausia plaukiojo „Kapitan Panfilov“ tipo balkeriais, kurį laiką - laivu „Vania Kovaliov“, gabenusiu generalinius krovinius, pradedant medumi bidonuose iš Altajaus ir baigiant durpėmis, linija Klaipėda-Hamburgas-Brėmenas-Klaipėda.

Lietuvai skiriantis su Sovietų Sąjunga, „Laivininkystės“ laivai pradėjo plaukioti į Didžiuosius ežerus. Pasak H. Žalandausko, tai buvo romantiški, įdomūs reisai. "Vieną kartą, galima sakyti, apiplaukėme aplink pasaulį, nors ekvatoriaus nekirtome. Išvykome iš Ventspilio ir grįžome į jį. Užtrukome 3,5 mėnesio. Iš Ventspilio vežėme trąšas, kurias iškrovėme Kuboje, Havanoje.

Paskui gavome žinią, kad Sovietų Sąjungai labai reikia sieros, nes kažkuriame fabrike atsitiko avarija. Teko vykti į Sietlą, esantį Amerikos rytiniame krante. Turėjome plaukti per Panamos kanalą, Ramiuoju vandenynu į šiaurę. Jame kirtome Aleutų salas. Anksti ryte mačiau vadinamąjį paukščių turgų. Labai gražiai atrodo.

Prieš patekant saulei visi paukščiai iš tų salų pakyla į orą ir skrenda vieną valandą į jūros pusę, o paskui vieną valandą atgal. O paukščių ten tiek daug, kad, kai jie užskrenda, pasidaro tamsoka. Jie būna nuo 10 iki 25 metrų aukštyje. Kai išeini ant laivo sparno pasižiūrėti, atrodo, kad gali juos pasiekti ranka. Kai jie nutupia, net radaras rodo, kad kažkas yra. Nors Šiaurė, Aliaska, bet paukščiai labai spalvingi, žinoma, dominuoja juoda spalva.

Su sieros kroviniu užsukome į Kamčiatką, gavome „top secret“ jūrlapius, kad galėtume plaukti per visas Arkties vandenyno jūras. Ir per Beringo sąsiaurį tomis jūromis plaukėme Murmansko link. Buvo rugpjūtis, pats palankiausias mėnuo ledų atžvilgiu. Nors vietomis ledo storis siekė net iki 2 metrų. Mus lydėjo trys ledlaužiai, pasikeisdami vienas su kitu. Murmanske iškrovėme sierą. Kaip tik tuo metu vyko akcija „Baltijos kelias“. Mes nieko nežinojome, bet papasakojo pas mus atvažiavusios žmonos", - dalijosi prisiminimais kapitonas.

IŠSKIRTINUMAS. Keltas „Victoria Seaways“ iš visų iš Klaipėdos plaukiančių „DFDS Seaways“ laivų nuplaukė daugiausia jūrmylių.

Asmeninio ir redakcijos archyvų nuotr.