Monografiją apie Baltijos jūros dugno archeologinius tyrimus išleido prestižinė britų mokslo leidykla

Monografijos pavadinimas - „Lithuanian Baltic Sea Coasts during the Holocene. Sea Level Changes, Environmental Developments and Human Adaptations“ („Lietuvos Baltijos jūros pakrantės Holoceno laikotarpiu. Jūros lygio svyravimai, aplinkos raida ir žmonių gyvensena“).

„Lietuvos archeologijos mokslui tai – įvykis. Šio leidinio dėka apie mūsų tyrimus ir atradimus Baltijos jūroje sužinos plati tarptautinė auditorija“,- sako vienas iš knygos sudarytojų prof. Vladas Žulkus.

Monografijoje publikuojami 9 moksliniai straipsniai ir tematiką pristatantis sudarytojų žodis. Publikacijos parengtos 2018-2022 metais vykusio tarptautinio projekto „Mezolito-neolito žmonės ir Baltijos jūra: reliktiniai krantai ir gyvenvietės po vandeniu ir krante“ tyrimų pagrindu.

Straipsnių autoriai atstovauja ne tik archeologijos mokslams, tyrimams prireikė ir zoologijos, botanikos, geofizikos bei geochemijos, miškininkystės žinių bei ekspertinių įžvalgų.

Projektui vadovavęs prof. Vladas Žulkus sako, jog kone ketverius metus trukęs tyrimas mokslininkams davė daug žinių ir įdomios medžiagos apmąstymams apie Baltijos pakrantės formavimąsi bei jį įtakojusius veiksnius.

„Joldijos laikotarpiu Baltijos jūros pakrantės tarp Nidos ir Šventosios buvo 15-50 km toliau į vakarus už dabartines. Krantų reliktus mes identifikavome keliose vietose.

Jūros dugne iš įvairių vietų ir iš įvairių gylių (10-30 m) tyrimams paėmėme 21 reliktinių durpių ir reliktinių medžių mėginį. Mėginiai datuoti kaip 11,5–9 tūkstančių metų senumo.

Jie puikiai išsilaikę dėl palyginti mažo Baltijos jūros vandens druskingumo ir šalto vandens. Atlikus reliktinių medžių DNR tyrimus ir palyginus juos su dabartinių pušies populiacijų DNR buvo aptiktas ryšys su dabartinių pušų genetinėmis grupėmis tiek Lietuvoje, tiek pietų Europoje.

Vykdant projektą taip pat buvo atliekami archeologiniai kasinėjimai Nemuno deltos durpynuose ir kitose vietose Lietuvos pajūrio regione, kur tyrinėtos priešistorės gyvenvietės.

Atlikti geologiniai ir biogeocheminiai dirvožemio iš Nemuno deltos senovinių gyvenviečių cheminės sudėties tyrimų rezultatai buvo palyginti su iš Baltijos jūros dugno iškeltų medžių ir durpių mėginių tyrimo rezultatais.

Nustatyti sutapimai leidžia teigti, jog Baltijos jūra iš ankstyvųjų pakrantės teritorijų gyventojų atėmė dideles teritorijas ir dabar patikimai saugo to laikmečio reliktus. Povandeninei archeologijai tai – didelė erdvė naujiems moksliniams tyrimams“,- teigia prof. V. Žulkus.

Tai, kad šio tyrimo moksline medžiaga susidomėjo tarptautinėje mokslo leidykloje dirbantys leidėjai, anot profesoriaus, dėsninga – priešistorės žmonių gyvensenos tuometėse jūrų pakrantėse ypatumai yra aktuali tema ne tik Baltijos jūros tyrinėtojams.

Pasiūlymas iš Didžiosios Britanijos leidėjų gautas po vieno iš projekto dalyvių pranešimo Europos archeologų asociacijos kongrese Barselonoje.

BAR („British Archaeological Reports“) tarptautinėje serijoje tai pirmasis Lietuvos mokslininkų darbas. Nuo 1974-ųjų dirbanti leidykla skelbiasi išleidusi daugiau nei pusketvirto tūkstančio pavadinimų mokslinių leidinių.

KU BRIAI mokslininkų parengta monografija išleista anglų kalba, jos vertimas į lietuvių kalbą, anot autorių, neplanuojamas. Knyga prekiaujama tik „BAR Publishing“ leidyklos e.knygyne.