Lietuvos laivyno šimtmečiui - laivo „Jūratė“ modelis

A. Romaškinas sako, kad jo „Jūratės“ modelis gražesnis už tą, kuris yra Lietuvos jūrų muziejuje. Jo mastelis 1:100, o kapitono modelio - 1:50 ir jame kur kas daugiau detalių - apie 2 000. Jis jo nedarė juodu korpusu, koks matomas nuotraukose, padarė spalvotą, kad tokia proga atrodytų šventiškiau. „Tai mano “Jūratės„ versija. Žinote posakį: “Aš menininkas, aš taip matau", - sakė modelio autorius.

Kadangi karantinas, Jūrų kapitonų asociacijos nariai negalėjo susitikti ir tinkamai paminėti savo asociacijos, įkurtos 2000 metų gruodžio 28 d., veiklos dvidešimtmečio. Tad esant palankioms sąlygoms jie susitiks prie „Jūratės“ modelio ir paminės abi šias datas.

„Jūratę“ darė du mėnesius

A. Romaškino regėjimas per tuos laivus buvo susilpnėjęs. Mat konstruodamas laivų modelius jis daro labai smulkias detales, tad akys būna įtemptos. Teko kreiptis į gydytojus, jam padarė akių operaciją.

"Metų pradžioje, kai pamačiau spaudoje žinutę, kad šiemet Lietuvos prekybos laivynas švenčia savo šimtmetį, labai susidomėjau pirmu prekybiniu nepriklausomos Lietuvos laivu. Iš pradžių susiradau senų nuotraukų, pasižiūrėjau, kaip laivas atrodė, o paskui aptikau internete ir brėžinius. Tai nebuvo didelis laivas. Paties modelio ilgis - 75, aukštis - apie 60 centimetrų.

Gražus išėjo laivas, neseniai tik jį baigiau. Dirbau du mėnesius. Kol kas jo dar niekur nepristačiau.

Nieko nepadarysi, siaučia koronavirusas. Norėjau pirmiausia jį parodyti Jūrų kapitonų asociacijos nariams, kad kolegos įvertintų", - pasakojo A. Romaškinas.

Kapitonas sakė, kad laivas „Jūratė“ nebuvo sudėtingas ir jį daryti jam nebuvo sunku, nes jo rankos jau įgudusios. „Vienintelis dalykas, ko aš nedariau gamindamas kitus modelius, “Jūratė„ bortuose iš abiejų pusių turėjo tokius įrenginius, panašius į lentas kurėnuose. Jie buvo reikalingi šoniniam laivo dreifavimui sumažinti. Nuleidžiant ir pakeliant tas lentas galima manevruoti, jeigu pasitaiko sekluma. Pirmą kartą mačiau tokius įrenginius“, - pasakojo kapitonas. - Perskaičiau viską, ką tik radau apie laivą „Jūratė“. Jo prirašymo uostas buvo Jurbarkas. Variklis 35 AG, dyzelinis, dviejų cilindrų, nes reikėjo plaukti upe prieš srovę. Stiebas buvo sudedamas, nes reikėjo praplaukti pro Tilžės tiltus. Visa tai yra ir mano „Jūratės“ modelyje.

Kai pasakosiu apie šį laivą, pademonstruosiu, kaip buvo sudedami stiebai.

„Jūratėje“ buvo du triumai, vienas didesnis, kitas mažesnis. Laivas plukdė druską iš Druskininkų į Rygą. Plaukiojo ir Baltijos jūra. Šiam modeliui pagaminti prireikė maždaug dviejų tūkstančių detalių. Padariau ir gelbėjimosi valtį - viską, kas buvo brėžiniuose ir nuotraukose. Nuotraukose korpusas juodas ir parašyta baltomis raidėmis „Jūratė“. Pamaniau, tai jos darbinis drabužis, o aš ją aprengsiu paradine uniforma. Modelio nedažiau, jis dengtas laku, bet bortus padariau iš šviesesnio medžio, o užrašą - tamsų."

Kapitonas domėjosi ne tik pačiu laivu, bet ir tuo, kas vyko Lietuvoje 1921-aisiais.

Klaipėdoje tuo laikotarpiu karaliavo prancūzai, buvo įsikūręs prancūzų garnizonas. Lietuvos verslininkai labai norėjo išėjimo prie jūros, vystyti prekybą. Jie rinko pinigus laivams. Pirmas buvo įsigytas laivas „Jūratė“, o paskui ir „Kastytis“ iš tos pačios serijos.

Padarė „Jūratei“ akvariumą

„Jūratės“ modeliui pagaminti A. Romaškinas naudojo įvairią medieną, pavyzdžiui, kriaušės, šiek tiek raudonojo medžio apdailai. Pirko ją specialioje modeliuotojų parduotuvėje, esančioje uoste.

Bures siuvo iš prieš metus mirusios uošvės megztinio. Kapitonas sakė, kad tam reikėjo batisto ar kitos plonytės medžiagos, kurių rasti šiais laikais labai sunku.

Pats laivo modelis sveria apie 2-3 kilogramus. Jam padarytas gražus postamentas, modelyje priraišiota jūrinių mazgų, vaizdas tikrai gražus.

Šiuo metu kapitonas naujo burlaivio modelio nedaro. Jam nerimą kelia tai, kad jo modelius bėgant laikui nusėda dulkės ir gadina. Dabar jis savo modeliams daro savotiškus akvariumus, kad jie nedulkėtų. „Jūratei“ toks jau padarytas. Dar nori sukonstruoti juos trims modeliams. Modeliui „Merkurijus“ buvo naudojamas natūralus 4 milimetrų storio stiklas, bet jis sunkus ir vienas kapitonas tokio modelio nepakelia.

Neseniai parduotuvėje modeliuotojas rado 3 milimetrų storio organinio stiklo ir tokį jau panaudojo „Jūratės“ modelio akvariumui.

Daro modelį, jeigu sudomina istorija

Apie jūrų kapitoną ukrainietį A. Romaškiną, 1978 metais baigusį Odesos jūreivystės mokyklą ir gavusį paskyrimą į Klaipėdą, „Vakarų eksprese“ buvo rašyta 2018-aisiais. 35 metus jis išdirbo dabar jau likviduotoje AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“, iš jų 25 metus - kapitonu. Dabar jau 8 metus būdamas pensininkas turi laiko savo mėgstamam hobiui - burlaivių modeliavimui.

Gaila, kad didžiąją dalį modelių išdovanojo, du pardavė, nes jau susidarytų nemenka kolekcija.

Beje, šis kapitonas imasi daryti modelį tik tada, jeigu jį labai sudomina laivo istorija.

Pernai per Jūros šventę Šv. Nikolajaus cerkvės, kurioje daug jūrinės tematikos ir kurią mėgsta jūrininkai, bibliotekoje buvo surengta kapitono A. Romaškino laivų modelių paroda. Joje tris savaites buvo eksponuojama 15 modelių. Modelių savininkai mielai juos paskolino jų autoriui. Daug žmonių ją aplankė, domėjosi laivais, parašė gerų atsiliepimų. A. Romaškinas prisipažįsta, kad jam labai patiko susitikti su žmonėmis ir pasakoti jiems apie laivus. Sako eidavęs į cerkvę kasdien kaip į darbą.

Priminsime, kad daryti laivų modelius A. Romaškinas pradėjo ilgų reisų metu dirbdamas „Laivininkystėje“ 1982-1984 metais, dar būdamas kapitono vyresniuoju padėjėju. Kuboje prisirinko kokoso riešutų, iš kurių darė korpusus. Mažų ir vidutinių laivelių buvo padaręs apie 30. Grįžęs iš reiso jis juos išdovanodavo. O didžiuosius burlaivius pradėjo daryti tik tada, kai tapo pensininku, ir jų yra padaręs daugiau nei 10. „Reikia susikaupti. Prieš pradėdamas būtinai nueinu į cerkvę, uždegu žvakutę šventajam Nikolajui, paprašau palaiminimo, kitaip darbas nesiseka. Į modelį reikia įdėti dalelę sielos, tada jis bus gražus“, - „Vakarų ekspresui“ yra sakęs kapitonas.

„Lietuvos laivininkystės bendrovė“, praėjus metams nuo jos įkūrimo, buvo performuota į akcinę bendrovę, todėl viešojoje erdvėje dažniau vartotas pavadinimas „Lietuvos garlaivių bendrovė“. 1920 m. balandį ši bendrovė jau eksploatavo keturis upinius garlaivius, tvirtinta, kad ji stato šešis naujus prekybinius jūrų laivus ir planuoja įsigyti du keleivinius lainerius. 1921 m. „Lietuvos garlaivių bendrovė“ už Amerikos lietuvių suaukotas lėšas įsigijo du nedidelius motorinius burlaivius „Jūratė“ ir „Kastytis“. Jie buvo įregistruoti Jurbarko prieplaukoje, nes Klaipėdos kraštą administravo prancūzai. „Jūratei“ ėmė vadovauti carinėje Rusijoje jūrų mokyklą baigęs ir kurį laiką jūrų prekybos laivais plaukiojęs jūrų kapitonas Juozas Andžejauskas. Jis ir laikomas pirmojo Lietuvos jūrų laivo pirmuoju kapitonu. „Kastyčio“ įgulos vadovybę sudarė kitataučiai. 1921 m. kovo 4 d. į Klaipėdą įplaukusi „Jūratė“ buvo pirmasis uoste apsilankęs Lietuvos jūrų prekybos laivas, po savaitės į Klaipėdą atplaukė ir „Kastytis“.