Lietuvos jūrininkų sąjunga vėl skelbia aliarmą

„Kovojant dėl Lietuvos nepriklausomybės, dėl jos išstojimo iš Sovietų Sąjungos vienas iš pagrindinių mūsų jūrininkų siekių buvo, kad laivai, registruoti Klaipėdoje, plaukiotų su Lietuvos vėliava, kad juose dirbtų mūsų šalies jūrininkai. Dabar mes to galime netekti. Lietuvos laivo krenas šiuo metu pavojingas. Mes kaip ir prieš 30 metų esame pasiruošę kovai“, - sako Petras Bekėža, nuo 1995 iki 2022 metų vasario ėjęs LJS pirmininko pareigas, dabar - tarybos narys.

LJS nariai mano, kad Prekybinės laivybos įstatymo pataisas patvirtinti bus stengiamasi trūks plyš spalį. Priešingai nei Susisiekimo ministerijos nuostata, LJS pozicija - dėl to, kad „Independence“ bus registruojamas Lietuvos jūrų laivų registre, šį įstatymą keisti nėra būtina. Darant pakeitimus dėl vieno laivo, nukentėtų visi Lietuvos jūrininkai.

Lietuvos laivų savininkų asociacijos (LLSA) atstovai problemos, kad šalies laivuose nebelis jos jūrininkų, neįžvelgia. Jie nenori, kad šiam laivui būtų daromos išimtys, ir tikisi, kad pakeitimai, kad ir kokie jie būtų, bus taikomi visiems Lietuvos laivams.

Dėl lietuvių kalbos

Rugsėjo pabaigoje Jūrininkų sąjunga išsiuntė Susisiekimo ministerijai savo pastabas ir pasiūlymus dėl ketinimų keisti Prekybinės laivybos įstatymą. Dėl ko jūs nerimaujate?

Prie dabartinio teiginio, kad Lietuvos laivuose kapitonas ar vienas iš laivavedžių turi mokėti lietuvių kalbą, darant pataisas norima pridėti žodžius „arba anglų kalbą“. Tokiu atveju nebelieka būtinybės mokėti lietuvių kalbą, vadinasi, tas pareigas galėtų eiti ir ne Lietuvos jūrininkai. Mes su tuo nesutinkame.

Anglų kalba ir taip laivuose pripažįstama kaip tarptautinė, reikalaujama, kad jūrininkai ją mokėtų, tai minėti žodžiai būtų pertekliniai.

PASIRYŽIMAS. Lietuvos jūrininkų sąjungos tarybos narys, buvęs ilgametis jos pirmininkas Petras Bekėža sako, kad LJS pasiryžusi ginti savo šalies jūrininkų interesus - kaip ir prieš 30 metų.

Negalės taikyti mokesčių lengvatų

Ar dabar, kai keičiamas Prekybinės laivybos įstatymas, nekalbama ir apie Gyventojų pajamų mokesčių įstatymo keitimą? Jūrininkai dažnai piktinasi, kad vieniems reikia mokėti tą mokestį, o kitiems - ne.

Pagal mūsų Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, jūrininko, dirbančio Europos Sąjungos (ES), Europos ekonominės erdvės (EEE) laivuose, vadinasi, ir Lietuvos, pajamos reiso metu neapmokestinamos, o dirbančiųjų trečiųjų šalių laivuose apmokestinamos.

Prekybinės laivybos įstatyme pasakyta, kad laivo reisas yra plaukimas iš vieno uosto į kitą. O suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) laivas „Independence“ niekur neplaukia, jis stovi terminale.

Tai reiškia, kad jam nebus galima taikyti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo lengvatų ir jame dirbančio jūrininko gaunamos pajamos bus apmokestinamos. Kad jūrininkas gautų į rankas tokį patį atlyginimą, kokį gauna dirbantys plaukiojančiuose laivuose, reikės gerokai pridėti pinigų prie jo darbo užmokesčio.

KONKURENTAI. Europos laivuose vis dažniau samdomi jūrininkai iš trečiųjų šalių.

Yra svarbesnių klausimų

Kaip manote, kodėl rengiami Prekybinės laivybos įstatymo pakeitimai?

Susisiekimo ministerija rašo, kad šio įstatymo pataisos reikalingos norint įregistruoti SGD laivą Lietuvos jūrų laivų registre ir sudaryti geras sąlygas mūsų jūrininkams.

Mes nematome, kad tai duotų kokį nors gerumą mūsų jūrininkams. Tuo siekiama juos eliminuoti iš Lietuvos laivų. Gali taip atsitikti, kad Lietuvos laive nebus nė vieno mūsų šalies jūrininko, nebus girdėti lietuvių kalbos, liks tik viena vėliava.

Manau, dėl SGD laivo iškyla kur svarbesnių klausimų, kurie nėra išspręsti.

„KALTININKAS“. Dėl laivo „Independence“ keičiant Prekybinės laivybos įstatymą gali pablogėti visų šalies jūrininkų padėtis.

Negalės mokėti dienpinigių

Kokie tie klausimai?

Vienas jų - Lietuvos laivuose galioja dienpinigių sistema. Kadangi laivas „Independence“ neplaukioja užsienio vandenyse ir neužsuka į užsienio uostus, jame nebus galima panaudoti dienpinigių sistemos. O jie kai kuriuose mūsų šalies laivuose sudaro net 50-60 proc. atlyginimo. Tai reiškia, kad „Independence“ jūrininkams reikės mokėti maždaug tiek procentų daugiau, kad jie į rankas gautų tokį patį atlyginimą, kokį dabar gauna mūsų jūrininkai plaukdami į jūrą.

Kadangi SGD laivo jūrininkams reikės mokėti labai didelius atlyginimus, užtat ir norima turėti galimybę samdyti filipiniečius, t. y. jūrininkus iš trečiųjų šalių.

Negi manote, kad „Independence“ galėtų dirbti filipiniečiai?

O kodėl ne? Joks kroatas, lenkas ar kokios kitos ES šalies jūrininkas, kuriam iš atlyginimo būtų išskaičiuojama 20 proc. ar daugiau gyventojų pajamų mokesčio, nedirbs, jis pasisamdys į plaukiojantį laivą.

Apie tai, kad dienpinigius reikia formalizuoti, t. y. įtraukti į darbo užmokestį, kalbame mažiausiai keliolika metų. Šitas klausimas buvo nepajudinamas. Ar kas nors keičiasi šioje srityje dabar?

Anksčiau laivo savininkas, t. y. darbdavys, mokėjo už jūrininkus „Sodrai“. Prieš dvejus ar trejus metus buvo priimtas sprendimas išskaičiuoti „Sodros“ mokestį iš jo darbo užmokesčio.

Dienpinigius pridedant prie darbo užmokesčio dar reikėtų padauginti iš koeficiento 1,289, nes jūrininkas turėtų mokėti ir „Sodros“ mokestį.

Susisiekimo ministerija šiuo metu šito klausimo visai nejudina. Bet mes visu tempu jį vėl keliame. Jis bus svarstomas prie Susisiekimo ministerijos sudarytoje patariamojoje jūrinio transporto sektoriaus taryboje.

NETIKI. Lietuvos jūrininkų sąjunga netiki, kad Lietuvoje trūksta jūrininkų, nes juos rengia Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla. Ji prireikus gali parengti ir įvairių specialybių jūrininkus.

Kada?

Konkrečios datos dar nėra nustatyta. Manau, ministerija labai greitai kels tą klausimą, kai tik prieis prie to, kad „Independence“ negalės mokėti dienpinigių, nes tas laivas neplaukioja.

Nevykdoma MLC konvencija

O kokie yra tarptautiniai reikalavimai?Mes jau pranešėme ir Vyriausybei, ir Susisiekimo ministerijai, kad Lietuvoje nevykdoma Tarptautinė konvencija dėl darbo jūrų laivyboje (MLC).

Ji reikalauja, kad jūrininko socialinės garantijos, t. y. sveikatos draudimas, pensijos ir kt., nebūtų blogesnės nei kranto darbuotojų.

O kadangi pas mus yra dienpinigių sistema ir nuo jų nemokamos socialinio draudimo įmokos, jūrininkas gauna mažesnes išmokas įvykus kokiam nors nelaimingam atsitikimui, mažesnę pensiją, mažesnę neįgalumo pensiją ir t. t.

Be to, MLC konvencija reikalauja, kad maitinimas ir geriamasis vanduo jūrininkams būtų nemokamas. Lietuvos Vyriausybės nutarime dėl jūrininkų dienpinigių parašyta, kad viena jų dalis yra skiriama nemokamam maitinimui, o kita dalis išmokama pinigais kaip priedas prie darbo užmokesčio. Vadinasi, reikia pataisyti kitus įstatymus, kad jūrininkas būtų nemokamai aprūpinamas geriamuoju vandeniu ir maitinimu, o laivo valdytojo išlaidos būtų nurašomos į sąnaudas.

Taigi registravus „Independence“ mūsų laivų registre iškils didesnių dalykų, nei tos nedidelės Prekybinės laivybos įstatymo pataisos, kurios būtų taikomos visiems Lietuvos laivams. Jomis suinteresuoti tik kai kurie laivų savininkai.

Dabar visų pirma reikėtų sutvarkyti viską, kas būtų susiję su „Independence“, o ne užsiimti kažkokiais pašaliniais darbais dėl kai kurių laivų savininkų interesų, kad jie galėtų Lietuvos laivuose samdyti vien tik užsieniečius.

TILTELIS. LJS reikalauja, kad laivo kapitonas laivuose su Lietuvos vėliava būtų mūsų šalies pilietis ir kad bent vienas iš laivavedžių mokėtų lietuvių kalbą.

Nepritaria laivų savininkų norams

Ar LJS pajuto tam tikrą pavojų, kad dėl vieno laivo nukentės visi Lietuvos jūrininkai?

Tikrai taip. Prekybinės laivybos įstatymo pataisos - tik kai kurių laivų savininkų noras.

Ko konkrečiai, jūsų manymu, jie nori?

Kad Lietuvos laivuose galėtų dirbti vos ne vieni užsieniečiai iš trečiųjų šalių. Jie siūlo, kad dabartinis reikalavimas, jog 50 proc. Lietuvos laivo įgulos sudarytų ES ir EEE piliečiai, būtų sumažintas iki 25 proc., o prieraše rašoma, kad ir šis apribojimas nebūtų taikomas, jeigu laive yra galiojanti kolektyvinė sutartis. Vadinasi, laivo savininkas ar valdytojas galėtų priimti visus užsieniečius iš trečiųjų šalių. Dalykas tas, kad laivybos kompanija gali turėti savo kišeninę profesinę sąjungą ir ta kolektyvinė sutartis neatitiks jokių normalių reikalavimų.

Mes reikalaujame, kad liktų tas 50 proc., o jeigu šakos ar nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje numatytas kitoks procentas, kad galiotų pastarosios nuostata. Tai reiškia, kad šitas klausimas turėtų būti derinamas su LJS, kad užsieniečių iš trečiųjų šalių nebūtų samdoma 75 ar net 100 proc.

Kokia nauda laivų savininkams? Jeigu samdomi laivuose dirbti filipiniečiai, juos reikia keisti per metus vieną kartą. Jie nereikalauja geresnių darbo ir socialinių sąlygų, sutinka dirbti už daug mažesnį atlyginimą.

O Lietuvos jūrininkai jau išaugo iš trumpų kelnyčių ir yra lygūs su kitais ES jūrininkais.

Lietuvos valstybė kaip tik turėtų reikalauti iš laivų savininkų, kad jie sudarytų šalies jūrininkams, dirbantiems jų laivuose, tokias pat sąlygas, kokias sudaro ES ar EEE laivų savininkai turint omenyje tiek darbo užmokestį, tiek socialines garantijas.

Beje, Tarptautinė transporto darbuotojų federacija(ITF) jau atkreipia dėmesį į tai, kad ir ES laivų savininkai, užuot pasistengę sudaryti normalias sąlygas savo laivuose jūrininkams, nori samdyti pigesnę darbo jėgą iš trečiųjų šalių.

Bet mūsų laivų savininkų atstovai sako, kad jie turi mokėti tuos pačius atlyginimus nepaisant to, iš kurios šalies yra jūrininkas. Jie skundžiasi, kad laivuose trūksta specialistų.

Manau, tą klausimą dėl specialistų kelia bendrovė, beturinti du laivus. Jeigu jie nori specialistų, turėtų investuoti į jų rengimą.

Sprendimo tikimasi greitai

LJS ir LLSA, kitos organizacijos išsiuntė savo pastabas Susisiekimo ministerijai. O kas bus toliau?

Apklaustos ir visos ministerijos, ir labai daug organizacijų pateikė savo pasiūlymus. Susisiekimo ministerija turi viską apibendrinti ir priimti sprendimą, kurį vertins Vyriausybė. Dažniausiai ji tvirtina ir teikia pataisas svarstyti Seimui. Jos bus svarstomos jo komitetuose, komisijose. Mes sieksime, kad būtume pakviesti į jų posėdžius. Kai komitetai pateiks savo išvadas, tada Seimo posėdyje bus priimtas sprendimas, priimti pataisas ar ne.

Reikia manyti, kad galutinis sprendimas bus priimtas, ko gero, tik kitais metais?

Jokiu būdu. Stengiamasi tai padaryti kuo greičiau. Manau, stengsis tai padaryti trūks plyš spalį.

Redakcijos archyvo ir Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.