Laivui vardą suteikė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė

„Aš krikštiju tave “Luna Seaways„ ir linkiu sėkmės visiems, kurie tavimi plauks“, - iškilmingoje ceremonijoje ištarė D. Grybauskaitė.

Pasak prezidentės, galime džiaugtis, kad šiame vėjų mieste laiminome naują Danijos kompanijos laivą, kuris plauks su dviem lietuviškomis įgulomis. Anot jos, tai rodo ir mūsų profesionalumą, ir pasitikėjimą Lietuva bei jos žmonėmis.

Pasak ceremonijoje Klaipėdoje dalyvavusio daugiau nei 20-yje šalių veikiančios danų kompanijos DFDS prezidento, generalinio direktoriaus Torbeno Carlseno, geresnį krikštamotės pasirinkimą moderniam keltui net sunku įsivaizduoti - 20 tūkst. tonų geležies ir plieno keltą globos geležine ledi vadinama D. Grybauskaitė.

Beje, D. Grybauskaitei „Luna Seaways“ jau trečias pakrikštytas laivas. Ji taip pat yra ir tanklaivio-dujų saugyklos „Independence“ krikštamotė.

Kitas identiškas „Luna Seaways“ danų laivas „Aura Seaways“, vyresnis trimis mėnesiais, krikštijamas atskirai nebus. Beje, kiekvienas iš šių dviejų laivų, pavadintų deivių vardais, kompanijai kainavo po 125 milijonus eurų.

„...kažką neblogai darome“

AB „DFDS Seaways“, esančios Klaipėdoje, vykdomasis direktorius Jonas Nazarovas sakė, kad nuo priimto sprendimo investuoti iki tol, kol laivai pasiekė Klaipėdą, praėjo 5 metai. "Tai yra rekordinio dydžio DFDS pastarojo meto investicija į laivus, ir jie atėjo čia į Baltijos jūrą. Tai šį bei tą reiškia. Laivo krovininė talpa - 4,5 km. Didžiausių mūsų krašte laivų talpa buvo 2,5 km. Žmonių talpina 600, jame yra 250 kajučių. Tai žymiai geresnis produktas, nei mes esame kada nors turėję.

Šitie du laivai Karlshamno linijoje pakeitė tris mažesnius, kurie yra įdarbinti kitose DFDS linijose. Tokios investicijos nukreipimas į šį regioną reiškia ir pripažinimą, kad mes čia kažką neblogai darome", - sakė jis spaudos konferencijoje.

J. Nazarovo teigimu, laivams „Luna Seaways“ ir „Aura Seaways“ prireikė 200 papildomų darbo vietų. Nuo gruodžio per keturis mėnesius pasamdyti tiek žmonių nebuvo lengva, bet pavyko. Šiemet nuo sausio 1 d. žymiai padidinti atlyginimai jūrininkams. Kitas dalykas, kas vilioja dirbti DFDS laivuose, kompanijos kultūra.

10 laivų su Lietuvos vėliava

DFDS veiklą Lietuvoje pradėjo 1994 metais ir turėjo vieną maršrutą. Šiuo metu bendrovė turi 10 laivų, plaukiojančių su Lietuvos vėliava.

Du naujausi keltai yra registruoti Kopenhagoje ir plaukioja su Danijos vėliava. Paklaustas, kodėl šie laivai nebuvo registruoti Lietuvoje, T. Carlsenas atsakė, kad sertifikavimo procedūras dėl pandemijos buvo daug patogiau atlikti Danijoje.

J. Nazarovo teigimu, įgulos tuose laivuose yra išimtinai lietuviškos, kiekviename laive - po 53 įgulos narius. Anot jo, tai, kad laivas plaukioja su Danijos vėliava, reiškia, kad jis atitinka visus šio šalies reikalavimus. Kitas dalykas, laivų statybos priežiūrą atliko Danijos jūrinė administracija. Nenorima prarasti laivų statytojų duotų garantijų.

Aptardamas bendras laivybos tendencijas pastaruoju laikotarpiu DFDS generalinis direktorius T. Carlsenas pastebėjo, kad per pandemija, kai sutriko kelionės lėktuvais, žmonės rinkosi DFDS keltus kaip saugesnę transporto priemonę.

Lietuvoje danai yra įdarbinę 1 000 žmonių. T. Carlsenas laiko Lietuvą savo antraisiais namais. Pasak jo, tai labai svarbus logistinis centras, kuriam ir ateityje bus skiriama daug dėmesio.

Vietos dar yra

Pasak J. Nazarovo, laivai „Luna Seaways“ ir „Aura Seaways“ galėtų būti labiau užpildyti kroviniais. „Nėra dramos, bet yra vietos“, - sakė jis.

„Luna Seaways“ yra didžiausias keleivinis-krovininis keltas, įplaukiantis į Lietuvos uostą. Jo ilgis - 230 metrų, tai prilygsta dviejų futbolo aikščių ilgiui, juo galima gabenti 60 proc. daugiau krovinių nei iki šiol Klaipėdos-Karlshamno maršrutą aptarnavusiais keltais. Laivo aukštis maždaug toks, kaip 14 aukštų namo.

Beje, J. Nazarovo teigimu, laivo „Luna Seaways“, palyginti su kitais keltais, kadangi jis turi didesnę talpą, CO2 emisija yra mažesnė 20-30 proc.

Keltas „Luna Seaways“ Lietuvą pasiekė šių metų balandžio mėnesio pabaigoje ir plaukioja maršrutu tarp Klaipėdos ir Švedijos uosto Karlshamno. Kelto kelionė iš laivų statyklos iki Klaipėdos truko 47 dienas, įveikta 13 tūkst. jūrmylių. Bendrovė, siekdama taupyti degalus ir tausoti aplinką, nusprendė naudoti tik vieną iš keturių pagrindinių kelto variklių.