Laivas, netikęs Australijai, pravertė Afrikai
(1)Visko gyvenime matęs kapitonas J. Liepuonius labai stebėjosi, kad Indijos vandenyno vanduo prie Sumatros salos ir Andamanų sąlyno yra taip labai užterštas. Jam dar nebuvo tekę matyti tiek šiukšlių vienoje vietoje. Mylių mylios vandens paviršiaus nuklotos šiukšlėmis.
„Tos šiukšlės plūsta iš kranto, ten yra metamos į upę, o su jūros srovėmis ar pliaupiant liūtims išteka į atvirą jūrą. Taip ir keliauja kelių jūrmylių ilgio ir apie 100 metrų pločio šleifai, kol išsisklaido. Laivų mechanikams ten plaukti tragedija - kemšasi aušinimo sistemos, kingstonai“, - „Vakarų ekspresui“ sakė Lietuvos kapitonas.
Pasipriešino Australijos žalieji
Šis J. Liepuoniaus reisas plukdant ginkluotos apsaugos laivą truko du su puse mėnesio - nuo balandžio 10 d. iki birželio 23 d. Pažodžiui išvertus iš anglų kalbos tai būtų įstatymą vykdantis laivas. Jis baigtas statyti šiemet Singapūre.
Kapitonas pasakojo, kad tokio tipo laivų buvo pastatyti keturi. Jie buvo skirti Australijos krantų apsaugai. Tačiau kadangi dujos iš jų variklių išmetamos į vandenį, tos šalies žalieji surengė protesto akcijas. Australijoje labai kovojama už ekologiją. Todėl šalis atsisakė to projekto kaip neatitinkančio šiuolaikinių reikalavimų.
Dėl šios priežasties laivų statykla turėjo tuos laivus parduoti kitiems asmenims. Surengtame aukcione du jų nupirko Amerikos tarptautinė energetikos korporacija „Shevron“. Vieną jų - A-314 - Lietuvos kapitonas su australų įgula plukdė iš Singapūro į Afriką, į Nigeriją. Ten jį turėjo perduoti vienai iš „Shevron“ kompanijų „Punnf Oil Services“. Kapitoną perplukdyti laivą ir įgulą pasamdė Australijos kompanija.
Nešvara ir korupcija
"Nigerijai viskas tinka. Tai purvina ir korumpuota šalis. Atplauki ir nesvarbu, ar upėse būni, ar Lagoso uoste - visur naftos produktų kvapas. Mes šį kartą Nigerijoje švartavomės prie karinio laivyno bazės krantinės. Tad nė vienas iš valdininkų, kurie paprastai ateina į laivą iš migracijos, veterinarijos tarnybų, muitinės, kitų institucijų ir klausia, ką jiems padovanosi, šį kartą nedrįso atvykti, išskyrus tris gydytojus iš sanitarinės tarnybos. Jie gavo po kavos indelį, ir to užteko.
Ten, žinokite, dieną atvirai - ne, bet naktį iš tos karinės bazės atvažiuoja benzinvežis prie krantinės ir pardavinėja valtelėms naftos produktus. Toks jų gyvenimo būdas - klesti nešvara ir korupcija", - pasakojo Lietuvos kapitonas.
Mato valtį naktį
Ginkluotos apsaugos laivo A-314 eigos bandymai atlikti šiemet kovą. Jis turi tris variklius, kurių bendras galingumas - beveik 8 tūkst. kilovatų. Gali išvystyti didelį, iki 46 mazgų greitį. Turi tris sraigtus ir yra labai manevringas.
"Tame laive labai daug naujų šiuolaikiškų, brangiai kainuojančių technologijų: radiolokacinės, naktinio matymo sistemos ir kitos yra daug patogesnės valdyti nei prekybos laivų sistemos.
Naktinio matymo kameros valtį mato naktį 5 jūrmylių, o žmogaus galvą vandenyje - 2 jūrmylių atstumu.
Jos patikimos ir labai geros.
„Man įdomiausios buvo naujos technologijos laive. Tai, kas buvo laivyne prie dešimt ar net prieš penkerius metus, jau yra pasenę. Seniai nebereikia spausdinti krūvos popierių, visi dokumentai skaitmenizuojami. Nebent kartais uoste paprašo pateikti popierinį laivo įgulos sąrašą“, - naują laivą apibūdino kapitonas.
Visas laivas šarvuotas
A-314 atplaukė į Pietų Afriką. Ten yra vieta, kur leidžiama montuoti ginklus. Laivas buvo užsukęs į Durbano uostą, Ist Londoną ir Port Elizabetą. Tuose uostuose vyko naujų technologijų ginklų, kurie leidžiami gabenti pusiau civiliniu laivu, bandymai. Pasak J. Liepuoniaus, kariniai laivai gali daug daugiau nei ginkluotos apsaugos, pastariesiems neleidžiama turėti itin šiuolaikiškų ginkluotės technologijų.
"Galiu pasakyti, kad laive buvo 57 tonos įvairios paskirties amunicijos. Pats jis visas šarvuotas nuo apačios iki viršaus, dar jo metras po vandeniu. To laivo negali pramušti net granatsvaidis. Durys neperšaunamos ir užbarikaduojamos. Labai brangūs iliuminatoriai, nes jie neperšaunami. Kitame laive buvo įskilęs iliuminatorius, nes neteisingai suveržtas. Naujas 50x70 cm dydžio iliuminatorius buvo atsiųstas iš Britanijos ir kainavo 9 tūkst. svarų.
Dalyvavo patruliavimo operacijose
Oro sąlygos reiso metu buvo geros, tik prie Madagaskaro ir Pietų Afrikos Respublikos A-314 pateko į audrą. Vėjo greitis buvo 35 m/s, jis nulaužė naktinio matymo anteną.
Prie Mauricijaus pagal Lietuvos kapitoną pasamdžiusios kompanijos susitarimą su vietine valdžia A-314 įgula dalyvavo patruliavimo operacijose, t. y. padėjo gaudyti blogiukus: kontrabandininkus, brakonierius.
Ten aplinkui tūkstančiai salų salelių. Vien tik Andamanų, Čagoso salynai turi po kelis šimtus, Maldyvai - daugiau kaip 2 tūkst. salų. Gyvenamų salų yra apie du šimtus, o kitose slepiasi blogiukai. Ten paliekama kontrabanda, atplaukia kitas laivas paimti, jeigu ką, įgula apsimeta radusi netyčia. Čia eina patogūs narkotikų, ginklų, žmonių kontrabandos keliai.
Kapitonas pasakojo, kad arčiau kaip 200 jūrmylių nuo valstybės teritorijos žvejoti negalima. Toje zonoje žvejyba draudžiama, o joje daug brangių žuvų: ir tunų, ir marlinų, gaudomi ir valgomi rykliai. Į tą zoną plaukia Vietnamo, Taivano, Birmos žvejai.
„Somalyje atsirado piratavimas todėl, kad vietiniai žvejai užgrobė tas teritorijas, gaudė žuvis, o kiti žmonės neturėjo iš ko gyventi. Tai viena iš priežasčių, kodėl ten užsiimama plėšikavimu“, - mano J. Liepuonius.
Per 10 dienų 6 sulaikymai
"Pradėdami patruliuoti gauname savo rajoną, kurio nežinome iki pat išplaukimo, kad nebūtų pranešimų vienas kitam. Jeigu koks nors laivas kelia įtarimą, pavyzdžiui, plaukia nepranešdamas, neturi signalinių ženklų ir kt., stengiamės stabdyti. Viena greitaeigė jachta bandė pabėgti. Jos greitis buvo 25 mazgai. Neturėjo jokių šansų pasprukti, nes vydamiesi mes pasiekėme 46 mazgų greitį ir sulaikėme.
Žinoma, kai toks greitis, laive būna stipri vibracija ir daug kuro sunaudojama. Galima įsivaizduoti, kokie išmetimai yra į aplinką. Matyt, todėl australai nenorėjo tų laivų.
Mūsų laive buvo 8-9 žmonės, ginkluoti lengvaisiais šaunamaisiais ginklais, iš Mauricijaus kranto apsaugos, bet nei jie, nei įgula neturėjome teisės liesti sulaikytųjų. Liepėme stovėti, atplaukė Mauricijaus kranto apsaugos kateris ir nuplukdė jachtą į uostą. Mūsų užduotis buvo tik sulaikyti, negalėjome tikrinti, ką ji gabena", - prisiminimais dalijosi J. Liepuonius ir pridūrė, kad per 10 dienų sulaikė šešis laivelius. Daugiausia tai buvo brakonieriai, o du - kontrabandininkai.
Spec. įranga negalėjo naudotis
Laivo įgulą sudarė iš pradžių 8 nariai, o paskui jų buvo 9. Visi australai, tik du britai ir kapitonas iš Lietuvos. J. Liepuonius su jais dirba jau ne vienerius metus, galima sakyti, jie yra pripratę vieni prie kitų.
A-314 paskirtis - saugiai pervežti iš uosto į naftos versloves įgulos narius, specialistus ir kt. Laive yra 66 sėdimos ir 20 miegamų vietų. Kai laivas plaukia, paprastai jame yra 8-12 ginkluotos apsaugos žmonių, plius laivo įgula. Nigerijoje baltųjų pagrobimas yra susijęs su išpirkos reikalavimu. Pasak J. Liepuoniaus, Gvinėjos įlankoje daugiausia puolami nedideli tanklaiviai, gabenantys kurą. Jis išpumpuojamas ir laivas paleidžiamas.
A-314 buvo specialios įrangos, bet įgula neturėjo teisės jos naudoti, nes ji tik perplukdė laivą, t. y. jį išbandė. Speciali amunicija laive buvo užplombuota.
Įgulos nariai turėjome dvi neperšaunamas liemenes - ilgąsias ir trumpąsias - ir mėlynos spalvos šalmus.
„Kai iki Nigerijos liko apie 200 jūrmylių, mus pasitiko kitas realiai ginkluotas apsaugos laivas, tik mažesnis, ir lydėjo į uostą. Jeigu mus būtų užpuolę, būtų tikrai geras grobis blogiukams“, - aiškino kapitonas.
Pasak jo, jeigu ir įliptų į laivą užpuolikai, tai taip greitai jo nepaimtų. „2012 metais toks vienas laivas bandė mūsų balkeriui pastoti kelią, plaukė skersai ir stengėsi stabdyti. Pasukau laivą tiesiai jį, vos išsisuko. Ir pernai, kai plaukėme į Tunisą, irgi taip norėjo mus sustabdyti. Čia laimi tas, kurio nervai stipresni. Turi nesutrikti ir nežaisti demokratinių žaidimų“, - pasakojo J. Liepuonius.
Sumeistravo staliuką iš raudonmedžio
A-314 įgula Singapūre užsisakė medienos, t. y. lentų, ir varžtų ir pasidarė iš raudonmedžio stalelį ir suoliuką. "Baisiai norisi nors šiek tiek atitrūkti nuo metalo, ypač tokiame laive, koks yra A-314. Jame daug metalo ir plastiko, medžio praktiškai nėra. Gaminome patys: aš, vyr. mechanikas, du jūreiviai. Ir turėjome pagrindiniame denyje prie tiltelio vietą, kur galėjome maloniai pasėdėti ir išgerti kavos. Negalvokite, kad Singapūre raudonmedis brangus.
Mus pasamdžiusi kompanija maistui nekelia jokių apribojimų. Gali užsisakyti geriausio maisto, to paties tuno (ten jo kilogramas kainuoja 7 dolerius) ir marlino, kupranugario, kengūros ar stručio mėsos. Kupranugario, jeigu jis jaunas, kaip ir jaučio mėsa skani, o jeigu ne, reikia turėti gerus dantis. Tik aukštos kvalifikacijos virėjas gali pagaminti patiekalą, kad kupranugario mėsa nebūtų sausa. Mūsų virėjas buvo australas. Kartą padariau įgulai šaltibarščių, visiems patiko. Pabrėžiau, kad tai lietuviškas nacionalinis valgis", - prisiminimais dalijosi kapitonas. Beje, jis kiekvieno reiso metu, kad ir su kokiu laivu plauktų, visada tradiciškai tiltelyje pasikabina Lietuvos vėliavą.
Rašyti komentarą