Kruizams Baltijos jūroje reikia naujo traukos objekto

Klaipėdos turizmo informacijos centro direktorė Romena Savickienė sako, kad kruizinis turizmas dar nėra atsigavęs iki galo.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos tarptautinių ryšių vadovė Kristina Gontier spėja, kad dalis iš tų 75 laivų atšauks savo atplaukimus dėl geopolitinės situacijos, dėl nesibaigiančio karo Ukrainoje. Iš tikrųjų jų atvyks apie 20 proc. mažiau.

Keleivių mažėjimo metas

Pastaruoju metu ryškėja nauja tendencija - kruiziniai laivai plukdo mažiau keleivių. Pernai per sezoną jų kruiziniais laivais į mūsų uostamiestį atvyko 47 tūkst., palyginti su 2019 metais, maždaug 30 proc. mažiau. Pasak R. Savickienės, nebuvo nė vieno laivo, turėjusio maksimalų turistų skaičių.

Jos manymu, priežastys dvi. Visu pirma, kruiziniuose laivuose dar laikomasi pandemijos metu priimtų reikalavimų. Kiekviename laive tebėra įrengti izoliatoriai, kuriais būtų naudojamasi pasireiškus COVID-19 proveržiui. Kita - pernai prasidėjus karui nemažai turistų atsisakė kruizų.

„Kruizinių laivų prastovos labai brangiai kainuoja. Jie pradėjo judėti, bet nėra pilni. Tikimės, kad šiais metais bus pilnesni. Apie maksimalų keleivių skaičių kruiziniuose laivuos bus galima kalbėti tik tada, kai pasibaigs karas. 2019 metų lygis bus pasiektas galbūt 2024-2025 metais“, - teigė turizmo centro vadovė.

K. Gontier mano, kad ir šiemet keleivių skaičius laivuose nebus toks, kokį buvome įpratę matyti anksčiau.

PIRMAS. Šiemet pirmas į Klaipėdos uostą balandžio 21 d. atplauks ir kruizinį sezoną atidarys laivas „Hamburg“.

Kas pakeis Sankt Peterburgą?

„Pildydami anketas kruizinių laivų keleiviai labai gerai vertino kruizus. Vadinasi, ir be Santk Peterburgo, kurio nebus ir šiais metais, ir, ko gero, dar kelerius artimiausius metus, keleivių lūkesčiai buvo pateisinti. Džiugu, kad ir be šio uosto Baltijos jūros regionas jiems yra patrauklus“, - sakė Uosto direkcijos tarptautinių ryšių vadovė K. Gontier.

Jos manymu, viena iš priežasčių, kodėl keleivių skaičius kruiziniuose laivuose sumažėjo, yra ta, kad neužsukama į Sankt Peterburgo uostą, kuriame laivai stovėdavo dvi dienas. Jis buvo didžiausias traukos centras Baltijos regione kartu su Stokholmu ir Kopenhaga.

Kita priežastis - karas Ukrainoje, žmonių baimė dėl saugumo. Uosto direkcijos atstovė negalėjo prognozuoti, kokia situacija bus šiemet.

Anot jos, prireiks laiko, kol Baltijos regionas išvystys naują rinkodaros kampaniją Amerikos kruiziniams keleiviams ir pristatys regioną be iki šiol buvusio didžiausio traukos centro. Toks produktas jau kuriamas. Pernai lapkričio 7-8 d. Taline vykusioje Baltijos kruizų asociacijos konferencijoje šiuo klausimu aktyviai diskutuota ir suformuotos gairės, kaip Baltijos regioną reklamuoti Amerikos rinkai, kad jis būtų patrauklus ir be Sankt Peterburgo. K. Gontier teigimu, ši kampanija turėtų prasidėti artimiausiu metu.

EKSKURSIJOS. Kadangi keleivių kruiziniuose laivuose mažiau, tai ne tiek daug kaip anksčiau jų vyksta ir į ekskursijas.

Mažins keleivių skaičių

Daugelį metų stebima tendencija - apie 70 proc. į Klaipėdą atplaukusių kruizinių laivų yra dideli. Per pandemiją buvo suabejota didelių laivų patrauklumu. Tas klausimas liko aktualus ir dabar.

"Keleiviai nori laivuose daugiau erdvės. Ir kruizinės kompanijos į tai reaguoja. Tačiau nebuvo atsisakyta tendencijos statyti didelius laivus. Jos taip greitai atgal nepasuksi. Laivų užsakymų portfelis formuojamas bent 5-7 metams į priekį ir jų iš rinkos neišimsi.

Todėl kompanijos nusprendė mažinti dideliuose kruiziniuose laivuose keleivių skaičių. Patys keleiviai labai džiaugsmingai priėmė tokią žinią.

Taip ta problema buvo išspręsta. Žinoma, pelno marža kruizinėms kompanijoms žymiai mažėja, tačiau ieškoma kitų būdų, kaip išgyventi", - teigė K. Gontier.

SEZONAS trumpės, nes kruizinių laivų keleiviai nenori keliauti Baltijos jūra spalį, kai šalta ir niūru.

Ruošiamasi parodoms

Didžiausios šių metų kruizinės laivybos naujienos bus išsakytos Fort Loderdeilyje, JAV, Floridos valstijos rytuose, esančiame mieste kovo 27-30 d. vyksiančioje pasaulinėje kruizinės laivybos parodoje, konferencijoje, asociacijų narių susitikimuose ir pokalbiuose su kruizinių linijų atstovais.

Paprastai šis renginys, didžiausias metų įvykis skatinant kruizinę laivybą, vyksta Majamyje, o šiemet jo parodų centras buvo laisvas tik gegužės pradžioje. Uostams tai jau būtų buvę per vėlu, nes kruizinis sezonas bus prasidėjęs. Fort Loderdeilį nuo Majamio skiria apie 60 kilometrų.

Beveik visada toje parodoje dalyvauja ir Klaipėdos uosto delegacija. Šį kartą Lietuvos uosto stendas nebus didelis.

Šio renginio metu bus išsakytos visos prognozės, kas laukia visų regionų. Pasak Uosto direkcijos atstovės, bene jautriausias šiuo metu yra Baltijos jūros regionas. Tikimasi, kad Fort Loderdeilyje bus patvirtintos gairės, kaip reklamuoti Baltijos regioną Amerikos rinkai, kad jis būtų patrauklus ir be Sankt Peterburgo. Šiai rinkai reikia naujos žinutės.

Kovo pabaigoje po šios konferencijos jau bus galima kalbėti apie galutinį į Klaipėdos uostą atplauksiančių laivų sąrašą. Šiemet rugsėjį po ketverių metų pertraukos vyks Europos kruizinės laivybos paroda Hamburge.

RINKLIAVA. Kruizinių laivų keleiviai irgi moka rinkliavos mokestį. Kai jų mažiau, mažesnės ir Uosto direkcijos pajamos.

Sezonas bus intensyvus, bet trumpas

K. Gontier teigimu, vis dėlto kruizinės laivybos tendencijos šiuo metu yra pozityvios, situacija, nepaisant karo Ukrainoje, gana palanki. 2024 metams jau yra užsiregistravę atvykti į Klaipėdos uostą 52 laivai, 2025 metams - 11. Pernai buvo užsiregistravę 80 laivų, atvyko 61.

Šiemet pirmas į Klaipėdos uostą balandžio 21 d. atplauks ir kruizinį sezoną atidarys laivas „Hamburg“.

Šių metų sezonas bus trumpesnis, paskutinis laivas „Silwer Dawn“ atvyks rugsėjo 17 d. Pernai paskutinis viešėjo spalį.

"Sakyčiau, šių metų sezonas bus gana trumpas, bet laivai plauks dažnai. Paaiškėjo, kad kruizinės kompanijos ir laivų keleiviai vis dėlto yra nepatenkinti kelionėmis Baltijos jūra spalio viduryje ar pabaigoje.

Anksčiau kruizinių kompanijų nuostata buvo, kad reikia ilginti sezoną. Bet tai nepasitvirtino. Uostuose būna ir tamsu, ir šalta, ir vėjuota, ir lietinga. Koks keleivis gali būti patenkintas, jeigu jis tokiu oru vedamas į miškus, į kopas? Tad vėl orientuojamasi į uostų ir gamtos objektų lankymą geru šiltuoju metų laiku. Taigi šiemet kruizinis sezonas bus intensyvus, bet trumpas", - kalbėjo K. Gontier.

VAIZDAS. Kai į Klaipėdą atplaukia kruizinis laivas, jis primena daugiaaukštį namą miesto centre.

Pas mus saugu

Klaipėdos turizmo informacijos centro direktorė R. Savickienė sako, kad ruošiantis naujam kruiziniam sezonui dar daromi namų darbai. "Remonto darbai Klaipėdos miesto centre ir kruizinėje krantinėje nebaigti. Labai tikimės, kad iki vasaros sezono jau būsime daugmaž apsitvarkę ir visą savo senamiestį, ir visa kita, tad kruizinių laivų keleiviams bus lengviau pasiekti miestą. Neringoje irgi dar vyksta remonto darbai.

Kovo pradžioje planuojame susisiekti su visomis savivaldybėmis, į kurias vežami kruizinių laivų turistai. Tada turėsime visą informaciją, kas kur padaryta. Jos turės dar porą mėnesių, jeigu reikėtų ką nors patvarkyti. Kol kas savivaldybių šiais klausimais nevarginame, nes buvo svarstomi biudžetai, o dabar ruošiamasi rinkimams", - kalbėjo R. Savickienė.

Pasak jos, kai kurios šalys vis dar kelia klausimą, ar pas mus saugu. „Dar vienas ne tik Klaipėdos, bet ir visos Lietuvos namų darbas - pasakyti visoms šalims, kad pas mus saugu. Tuos namų darbus dabar ir darome dalyvaudami įvairiose parodose, stengiamės kuo garsiau pasakyti tai, kad turistai nebijotų pas mus vykti“, - sako centro direktorė.

Klaipėdos uoste dėl pandemijos dvejus metus kruizinių laivų nebuvo. Tad ne vienas gidas pakeitė savo profesiją. Dabar vieni sugrįžo, kiti ne. Šiuo metu organizuojami gidų kursai, ruošiami specialistai. R. Savickienės teigimu, trys turizmo agentūros, dirbančios su kruiziniais laivais, šį klausimą jau išsprendė. Praėjusį sezoną nekilo jokių klausimų dėl gidų. Tikimasi, kad taip bus ir šiemet.

IŠ LAIVO. Ne visi kruizinių laivų turistai lipa iš laivo. Miestą jie apžiūri būdami jame.

Įrengta lijalinių vandenų sistema

Kruizinių laivų krantinės operatorės UAB „Klaipėdos laivų remontas“ (KLR) generalinis direktorius Alvydas Butkus teigė, kad krantinė dar teberemontuojama. Darbai pradėti pernai prieš sezono pradžią, o jam prasidėjus buvo nutraukti, kad netrukdytų švartuotis kruiziniams laivams ir jų keleiviams. Pernai rudenį jie vėl atnaujinti.

„Nepasakyčiau, kad tas remontas kuo nors trukdė. Manau, krantinė bus baigta remontuoti iki pirmo kruizinio laivo atplaukimo“, - tikino K. Gontier.

Pasak A. Butkaus, baigti fizinį darbą rangovas pagal savo grafiką numato balandžio pabaigoje. Gegužės pradžioje bus tvarkomi dokumentai. Jis tiki, kad viskas taip ir bus.

Po remonto krantinė bus tvirtesnė, yra sustiprinta, pakeisti švartavimo knechtai, atmušos. Jos šiuolaikinės ir laivams saugesnės.

Be to, įrengta lijalinių vandenų surinkimo sistema, kuria jau galės naudotis kruiziniai laivai. Jiems nebereikės laukti laivelio, kuris atplauktų paimti tų vandenų, galės juos tiesiog išpumpuoti prijungę žarną prie sistemos. Iš jos vandenys pateks į valymo įrenginius. Dabar, kai nebereikės laivelio, ši paslauga kruiziniam laivui kainuos mažiau.

Kas bus šios sistemos operatorius, ar pati Uosto direkcija tai darys, dar nežinoma. KLR siūlosi ir yra pasirengęs juo tapti, nes šiaip ar taip tiekia laivams vandenį. Pasak A. Butkaus, krantinės remontas todėl ir užtruko, kad buvo įrenginėjama ta sistema.

KLR, nuo 2004 metų švartuojantis kruizinius laivus, šiemet tikisi geresnio sezono nei pernai.

Pernai iš kruizinių laivų Uosto direkcija surinko 912 733 eur. Iš to skaičiaus keleivių rinkliava sudaro 92 639 eurus. Kadangi rinkliavos priklauso ne tik nuo laivų dydžio, BT ir jiems teikiamų paslaugų, bet ir keleivių skaičiaus, Uosto direkcijos pajamos šioje srityje sumažėjo. Tačiau rinkliavos iš kruizinių laivų sudaro tik 1,81 proc. visų uosto rinkliavų.

Keturi laivai mūsų uoste šiemet lankysis pirmą kartą. Pernai metai buvo rekordiniai dėl pirmą kartą į Klaipėdos uostą atplaukusių laivų skaičiaus( 11). Kai kurie jų atvyks ir šiemet.

 Vitos JUREVIČIENĖS ir redakcijos archyvo nuotr.