Krovinių terminalas neskuba mažinti taršos

Koncernui „Achemos grupė“ priklausančios UAB Krovinių terminalo generalinis direktorius Albertas Gimbutas sako, kad jau yra nupirktos ir laukia sandėlyje visos reikiamos medžiagos, kad būtų modernizuotos senosios terminalo talpyklos.

Tam yra numatyti ir pinigai - apie 0,6 milijono eurų.

Pasak įmonės vadovo, talpyklose įrengus dvigubus plaukiojančius dangčius, jų sandarumas padidėtų nuo dabartinių 90 procentų iki 97 procentų.

Praktiškai tai reiškia, kad naftos produktų garų patekimas į aplinką sumažėtų daugiau kaip tris kartus.

Tačiau A. Gimbutas sako, kad projektą planuojama įgyvendinti palaipsniui per dvejus metus.

Koncerno „Achemos grupė“ komunikacijos vadovė Jolita Macelytė patikslina, kad šiuos darbus, kaip ir planuota, numatoma pradėti šiais metais.

Kodėl įmonė neskuba įgyvendinti projekto, kuris akivaizdžiai sumažintų naftos produktų garų išmetimą į aplinkos orą?

Normų neviršija

A. Gimbutas sako, kad pagal į aplinką išmetamų kvapų rodiklius įmonė šiuo metu atitinka galiojančius standartus.

Pasak jo, Krovinių terminalo teritorijoje ore fiksuojama kvapų koncentracija siekia 4,3 europinio kvapo vieneto.

Tuo tarpu leistina norma yra 8 kvapo vienetai.

Tiesa, nuo 2024 metų pradžios šis rodiklis sugriežtės ir bus leidžiami ne daugiau kaip 5 kvapo vienetai.

Akivaizdu, kad įmonė ruošiasi būtent šiam laikotarpiui, todėl natūralu, kad neskuba modernizuoti talpyklų, nors tam yra pasiruošusi jau dabar.

A. Gimbutas turi argumentą ir Klaipėdos gyventojams, kurie periodiškai skųsdavosi dėl kvapų, sklindančių iš uosto teritorijos, kur, be Krovinių terminalo, yra įsikūręs ir AB „Klaipėdos nafta“ terminalas.

„Mes krauname praktiškai tik benziną, o koks jo kvapas, žino visi, turintys automobilius“, - sako A. Gimbutas, duodamas suprasti, kad ne jo vadovaujama įmonė atsakinga už blogą kvapą šiaurinėje Klaipėdos dalyje.

Naujos talpyklos

Krovinių terminalas planuoja statyti šešis naujus rezervuarus, skirtus acetonui, acto rūgščiai, benzenui, piperilenui ir bioetanoliui saugoti.

Tai yra aštraus kvapo lakūs junginiai, tačiau A. Gimbutas ramina, kad naujos talpyklos bus labiau apsaugotos. Jose, be plaukiojančio dangčio, bus įrengtas ir stacionarus stogas, po kuriuo bus sukuriama suspausto azoto dujų apsauga.

Tai turėtų užtikrinti, kad cheminių junginių garai nepateks į aplinką.

Krovos technologinių procesų metu (laivas, talpyklos, geležinkelio ar autocisternos) susidarantys garai nukreipiami į rekuperatorių, kuriame neutralizuojami.

Klaipėdos vicemeras Arūnas Barbšys stebėjosi, kodėl įmonė planuoja terminalo plėtrą, neatlikusi privalomo poveikio aplinkai vertinimo.

Terminalo plėtros projekto autoriai patikino, kad poveikio aplinkai vertinimo procedūros jau yra pradėtos ir tai netrukdo planuoti talpyklų statybos.

Jei poveikio aplinkai vertinimas būtų nepatvirtintas, projektavimą vykdančių „Projektų centro“ atstovų teigimu, nebūtų galima gauti statybas leidžiančio dokumento.

A. Gimbutas akcentuoja, kad planuojamos statyti naujos talpyklos yra 6 000 kubinių metrų bendros talpos. Tai sudaro tik 3 procentus jau turimų rezervuarų, kurių bendra talpa yra 182 000 kubiniai metrai.