Krikštamotė nesutriko: šampano butelį sudaužė į knechtą

Pirmojo „Kuršio“ krikštamotei, buvusiai Klaipėdos miesto vicemerei Audrai Daujotienei prisiminimui apie prarastą krikštasūnį liko tik kuršio skulptūrėlė.

„Labai gaila, kad mano laivo nebėra, nors natūralu, kad senas laivas sunaikinamas. Jo vardą dabar turi kitas. Manau, negalima sakyti, kad dabartiniam “Kuršiui" tas vardas buvo suteiktas. Jis jį tiesiog perėmė.

Pirmajam „Kuršiui“, t. y. mano laivui, vardas buvo suteiktas. Jis gautas iš Vokietijos ir jau buvo ilgai tarnavęs. Lietuvos valstybė ir jos karinis laivynas nebuvo tokie turtingi, kad galėtų įpirkti naujus laivus„, - “Vakarų ekspresui" sakė A. Daujotienė.

Tęsiame rašinių ciklą „Laivai ir jų krikštamotės“. Pasakojame apie tai, kokios moterys jomis tampa, kokios aplinkybės tai lemia, ar jos lanko savo krikštasūnius, prisimena, ar po krikštynų ceremonijos užmiršta, ir viskas.

A. Daujotienė prisipažįsta, kad neišliko labai daug prisiminimų apie laivą „Kuršis“, bet jai sunku patikėti, kad nuo to laikmečio jau praėjo dvidešimt metų.

„...paėmė butelį į rankas...“

Vienas iš laivo „Kuršis“ (M-51) vadų, šias pareigas ėjęs gana ilgai - nuo 2000 iki 2007 metų, daugiau kaip 6 metus - Giedrius Premeneckas tapo jūrų kapitonu ir dabar yra visų KJP vadas.

Jis prisiminė, kad „Kuršiui“ stojus į LKJP rikiuotę 2000 metais buvo nuspręsta užmegzti bendradarbiavimą su Klaipėdos miesto savivaldybe ir paprašyti jos surasti laivui krikštamotę.

Savivaldybė, tuometis meras Rimantas Taraškevičius mielai sutiko ir į krikštamotes pasiūlė A. Daujotienę.

„Įdomus nutikimas, kad, krikštijant “Kuršį„ (Vokietijos laivo pavadinimas buvo pakeistas - aut. past.) ir pagal tradiciją paleidus ant virvės pririštą šampano butelį į laivo korpusą, butelis nesudužo“, - pasakojo G. Premeneckas.

„Kad tai nebūtų blogas ženklas, A. Daujotienė paėmė butelį į rankas ir sudaužė jį į knechtą“, - prisimena dabartinis LKJP vadas.

Pasak jo, per visą laivo gyvavimo laikotarpį A. Daujotienė buvo kviečiama į įvairias jo šventes, ji aktyviai dalyvaudavo, kai „Kuršis“ plaukdavo į jūrą per Jūros šventę.

Krikštamotė iš Savivaldybės

1997 metais A. Daujotienė Klaipėdos savivaldybėje pradėjo eiti vicemerės pareigas. 2010-aisiais, kai pradėta kalbėti apie „Kuršio“ nurašymą, A. Daujotienė ėmė vadovauti Socialinių reikalų departamentui.

Savivaldybėje ji išdirbo apie 22 metus. Dvi kadencijas ėjo vicemerės pareigas, dvi - mero patarėjos, apie 8 metus vadovavo minėtam departamentui. Į pensiją išėjo 2018-ųjų vasarą.

„Jau sunkiai prisimenu, kurie metai buvo, kai tapau laivo krikštamote. Pas mane ant spintos dar stovi toks medinis kuršis išdrožtas, prie jo yra data. Čia parašyta: “2001 metai balandžio 21 d. Krikštamotei laivo krikšto proga nuo M-51 „Kuršis“ įgulos."

Kad krikštijau laivą, atsimenu. Ne taip jau dažnai pasitaiko proga būti laivo krikštamote. Buvo graži diena, tokia neįprasta ir jaudinanti ceremonija. Įspūdis didžiulis. Labai nedrąsu buvo daužyti tą šampano butelį.

Graži tradicija. Krikštijom taip, kaip visus laivus. Įgulai linkėjau gero plaukiojimo ir garbingos tarnybos Lietuvai. O kas tada buvo to laivo vadas, neprisimenu.

Neturiu ir nuotraukų iš krikštynų. Tais laikais taip nebūdavo fotografuojama kaip dabar. Gaila, kad po krikštynų kaip krikštamotė taip ir nepabendravau su įgula. Su Karinių jūrų pajėgų vadais susitikdavome Savivaldybėje, spręsdavome įvairius klausimus", - pasakojo A. Daujotienė.

Jai įsiminė tas laikmetis, kai Klaipėdoje formavosi karinis laivynas, kai atsirado fregatos „Aukštaitis“, „Žemaitis“, patrulinis laivas „Dzūkas“. Ji prisiminė LKJP vadą Raimundą Baltušką, štabo viršininką Vytautą Urbą, su kuriais Savivaldybė bendraudavo.

„Kai sugalvojo laivą pavadinti “Kuršiu„, pagalvojau, kad tai aplinkai tinkantis vardas“, - sakė ponia Audra, kalbinama „Vakarų ekspreso“.

Kad stovėtų prie krantinės - nenorėjo

VšĮ Marinistikos centro vadovas Kęstutis Oginskas ne vienerius metus mynė ir LKJP, ir Savivaldybės slenksčius.

Jis turėjo idėją laive „Kuršis“, kuris būtų pastatytas už miesto simbolio burlaivio „Meridianas“, būtų įkurtas jaunimo viešbutėlis. Jo idėja subliuško, nes nepavyko įtikinti nei kariškių, nei Savivaldybės.

„Diskusijos Savivaldybėje vyko. Bet tai nėra labai paprasta. Tai karinis laivas. Ar jis puoš Dangės upės krantinę, nuomonių buvo įvairių. Taip paprastai viešbutėlio jame nepadarysi.

Jo išlaikymas irgi nepigus. Atsimenu, skaičiavome, kiek tai kainuotų ir ar bus efektas. Matyt, dar nebuvome pribrendę, kad karinis laivas būtų muziejus.

Pati nebuvau už tai, kad jis stovėtų mieste prie Dangės krantinės.

Upė tokia siaura. Būtų kaip “Aurora„ Sankt Peterburge. Man neatrodo, kad labai gražus dalykas militarizuoti Dangės upės krantines, statyti karo laivus prie jų.

Gal prie kokio Lietuvos jūrų muziejaus ir galėtų stovėti. Bet didelės prasmė čia neįžvelgiu“, - kalbėjo A. Daujotienė.

Laivų statybos klasikos pavyzdys

„Kuršis“ (M-51) turėjo kelis vadus. Pirmasis buvo Eduardas Karlonas. Bet jis nematė, kaip laivas Lietuvoje buvo krikštijamas. Tada jo vadas jau buvo G. Premeneckas.

„Aš ir “Kuršio„ (M-51), ir “Sūduvio„ (M52) pirmasis vadas. 1999 metais dar buvau “Sūduvio„ vadas, o 2001-aisiais važiavau į Vokietiją remontuoti “Kuršio„, priimti iš Vokietijos laivyno ir parplukdyti į Lietuvą.

Kai jis buvo krikštijamas, jo vadas jau buvo Giedrius Premeneckas. Aš jam tą laivą perdaviau. Krikštynų nelabai prisimenu. Tada kūriau priešmininių laivų divizioną, o tuo užsiėmė laivo vadas, kuris viską iš manęs perėmė“, - sakė E. Karlonas.

Beje, pirmas į Lietuvą buvo parplukdytas tos pačios klasės kaip ir „Kuršis“ laivas „Sūduvis“, kuris jau perduotas Lietuvos jūrų muziejui ir jį ruošiamasi suremontuotą statyti Dangės upės krantinėje.

Tad antras laivas „Kuršis“ nebuvo labai iškilmingai sutiktas. „Kai buvau Vokietijoje dėl “Sūduvio„, jau tariausi ir dėl “Kuršio„.

Jis buvo suremontuotas ir parplukdytas į Lietuvą“, - teigė E. Karlonas.

Pasak jo, tiek „Kuršis“, tiek „Sūduvis“ (abiejų korpusai mediniai - aut. past.) priklauso laivų statybos klasikai. Jo prisiminimai apie šiuos laivus tik labai geri.

„Labai teigiamai vertinu sprendimą, kad vienas iš tų laivų taps muziejumi“, - sakė pirmasis jų vadas.

„Kuršis“ ir „Sūduvis“ buvo pirmieji lavai, kuriuos mes gavome iš NATO valstybės.

Tuo metu buvo išminavimo pajėgų kūrimo pradžia. Iki tol mes išminavimo laivų neturėjome.

Turėjome tik fregatas, statytas buvusioje Sovietų Sąjungoje, o tie du jau buvo vakarietiški laivai. Jie priklausė NATO laivų grupei ir labai aktyviai dalyvavo pratybose„, - “Vakarų ekspresui" sakė dabartinio LKJP vado adjutantas Michailas Karpuzovas.

Paskutinis vadas

Paskutiniu laivo „Kuršis“ vadu 2010-aisiais apie pusmetį buvo komandoras leitenantas Andrius Kaikaris, prieš tai tame laive ėjęs kitas pareigas ir kartu su G. Premenecku vykęs į Vokietiją, kai šis laivas buvo perimamas. Pasak jo, „Kuršio“ vėliava buvo nuleista 2010-aisiais.

Laivo krikštynų momento ir krikštamotės jis neprisimena. 6-7 metus dirbo Krašto apsaugos ministerijoje ir į Klaipėdą grįžo 2010-ųjų sausio 4 d. Sako, buvo gaila išgirdus, kad laivas „Kuršis“ nurašomas, bet sentimentams nebuvo laiko, nes vyko į Angliją, kurioje prabuvo pusmetį - rūpinosi nauju laivu.

Reikėjo jam paruošti įgulą, laivas buvo remontuojamas, modernizuojamas. Taigi, galima sakyti, kad jis vienu metu buvo dviejų laivų vadas - naujo ir nurašomo.

„2003 metais lapkričio 10 d. pradėjau tarnauti Vilniuje Krašto apsaugos ministerijos gynybos štabe. Kai reikėjo atsisveikinti su laivu “Kuršis„, kuriame tarnavau ilgiausiai, o tuo metu buvau vado pavaduotojas, man buvo gana sentimentalus momentas“, - prisipažino A. Kaikaris.

„Kuršis“ (M-51) - „Lindau“ (Fulda) klasės minų traleris, pastatytas 1959 m. Vokietijos kariniam laivynui. 1978-1979 m. laivas buvo modernizuotas ir iš minų tralerio perdarytas į minų paieškos laivą. „Kuršis“ tarnybą Lietuvos KJP pradėjo 2001 m. balandžio 27 d., kai buvo priskirtas Priešmininių laivų divizionui.

Tais pačiais metais laivas pakrikštytas ir pavadintas „Kuršiu“.

„Kuršis“ (M-51) ne kartą pusmečiui buvo skiriamas dalyvauti Baltijos šalių karinių laivų junginyje BALTRON, o 2006 m. dalyvavo NATO greitojo reagavimo priešmininių laivų grupės veiksmuose Šiaurės ir Baltijos jūrose.

2012 m. Lietuvai iš Jungtinės Karalystės įsigijus du atnaujintus priešmininius „Hunt“ klasės laivus, „Kuršis“ (M-51) buvo pašalintas iš Priešmininių laivų diviziono.

Apie laivo nurašymą pradėta kalbėti 2010 metų vasarą. Iš esmės pradėta ruoštis laivą nurašyti 2016 metais. Lietuvos Vyriausybės 2017 m. sausio 11 d. nutarimu laivas M-51 pripažintas netinkamu (negalimu) naudoti dėl fizinio ir funkcinio (technologinio) nusidėvėjimo ir nutarta jį nurašyti. Utilizuotas jis 2018 metų vasarą.

Redakcijos ir KJP archyvo nuotr.

VADAS. Giedrius Premeneckas (centre) laive „Kuršis“. Dabar jūrų kapitonas Giedrius Premeneckas yra Lietuvos karinių jūrų pajėgų vadas.

PRISIMINIMAS. Turėto Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivo „Kuršis“ krikštamotei Audrai Daujotienei liko tik toks prisiminimas.

PASIŪLĖ. Tuometis Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius į laivo „Kuršis“ krikštamotes pasiūlė Audrą Daujotienę.

DABAR. Audra Daujotienė apgailestauja, kad per mažai bendravo su laivo „Kuršis“ įgula.

PASKUTINIS. Paskutiniu laivo „Kuršis“ vadu 2010-aisiais apie pusmetį buvo komandoras leitenantas Andrius Kaikaris. Jau penkeri metai, kai jis civilis.

BUVĘS VADAS. Kapitonas leitenantas Egidijus Oleškevičius 2008 01 28-2010 01 03 buvo laivo „Kuršis“ vadas. Dabar jis komandoras leitenantas ir KJP štabo viršininkas.

TARNYBA. Laivas „Kuršis“ daugiau kaip dešimt metų aktyviai tarnavo Lietuvos karinėse jūrų pajėgose.

PRATYBOS. Pratybos laive „Kuršis“.

Redakcijos ir KJP archyvo nuotr.