Kodėl Lietuva privalo turėti tokį laivą kaip „Šakiai“

„Mano geriausias metų rezultatas - nulis: kai nereikia nė karto plaukti į jūrą gelbėti, bet mes visada būname tam pasiruošę. Tarkime, Lietuva neturi tokio laivo kaip “Šakiai„, galinčio suteikti pagalbą jūroje. Visos avialinijos iš karto persiplanuotų savo skrydžius, kad jų lėktuvai neskristų per Lietuvos atsakomybės zoną, nes žinotų, kad joje nėra kam gelbėti. Jūroje pagalbos reikia ne tik laivams, bet ir orlaiviams“, - teigia A. Andrušaitis.

Paskendo teisminiuose ginčuose

Nepanašu, kad laivas „Šakiai“ artimiausiu metu būtų nurašytas. Šiemet pavasarį jis buvo dokuotas, tad 5 metus galės dirbti. Bet kuriuo atveju laivo nurašymas - gana ilgas procesas. Prisiminkime, kiek laiko senasis karo laivas „Sūduvis“ buvo perduodamas Lietuvos jūrų muziejui.

Jūrininkai juokauja: kai laivas būna atiduodamas į metalo laužą, iš jo gaminamos adatos. Ar taip bus pasielgta su šiuo laivu, - nežinia. Bet laivo įgula jau smaginasi: „Kai adatas pirksi, pažiūrėk, gal ant jų bus užrašyta “Šakiai". A. Andrušaitis sako galintis garantuoti, kad per šio krašto apsaugos ministro kadenciją toks procesas tikrai neįvyks.

Priminsime, kad Krašto apsaugos ministerija ketino statyti naują modernų gelbėjimo laivą už beveik 40 mln. eurų. Jau buvo paskelbta ir konkurso laimėtoja - Suomijos laivų statykla. Bet antrą vietą laimėjusi Vakarų Baltijos laivų statykla apskundė konkursą ir laimėjo. Taigi naujasis modernus gelbėjimo laivas dar nė nepastatytas nuskendo teisminiuose ginčuose.

PRATYBOS. Atrodytų, kam čia reikia gaišti laiką pratyboms, bet kai nutinka nelaimė, požiūris pasikeičia.

Buvo žvejys, tapo gelbėtoju

Vidutinis žvejybos traleris „Šakiai“ pastatytas 1987 m. Rusijos Jaroslavlio laivų statykloje. Iki 1994 m. jis priklausė Lietuvos valstybinei žvejybos laivyno įmonei „Jūra“ ir žvejojo daugiausia Atlanto vandenyne. Tais pačiais metais jį nusipirko Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir dvejus metus jis buvo perdaromas į paieškos ir gelbėjimo laivą, nes Lietuvai reikėjo turėti būtent tokios paskirties laivą.

Iki 2009 m. jis atliko tokią funkciją, o tais metais Uosto direkcija perdavė šį laivą Karinėms jūrų pajėgoms (KJP), kaip ir gelbėjimo funkciją jūroje.

Pasak A. Andrušaičio, laivo tinkamumą lemia ne pastatymo metai, o korpuso storis. Jeigu jis atitinka nustatytus reikalavimus, vadinasi, viskas gerai. Šiemet pavasarį laivas „Šakiai“ buvo dokuotas. Patikrintas laivo korpusas, jo nusidėvėjimas - 0,6 mm. Pasak laivo vado, nereikia keisti nė vieno korpuso lakšto.

Pasak Artūro Andrušaičio, kai kuriose kitose šalyse tokie laivai kaip „Šakiai“ taip pat priklauso kariškiams, pavyzdžiui, Suomijoje, Švedijoje.

Teršalų rinkimo stadijos ir būdai

Yra trys teršalų surinkimo stadijos. Pirmiausia tai turi daryti įmonė, kurioje išsiliejo naftos produktai. Jeigu ji nesusitvarko, privalo kreiptis į aukštesnę instanciją, jeigu tai nutiko uoste - į uosto kapitoną. Jeigu ir tada nepavyksta surinkti visų teršalų, pasitelkiami nacionaliniai pajėgumai. Kartais, jeigu taršos mastas labai didelis, kreipiamasi pagalbos ir į kaimynus.

Yra du teršalų jūroje surinkimo būdai. Pirmas, kuris naudojamas „Šakiuose“ - statoma bonų užtvara. Šis laivas turi 400 metrų bonų, o dar dvi ritės jų yra sandėlyje.

Laivas pagalbininkas paima kitą bonų užtvaros kraštą ir vandenyje suformuojama „U“ raidė. Paskui padaroma „J“ raidė, teršalai susirenka jos gale, tada nuleidžiamas skimeris ir juos renka. „Šakiai“ turi ir šepetinį, ir plaukiojantįjį skimerį. Teršalai per žarną pumpuojami į cisterną laive, kurioje telpa 100 kubinių metrų. Iš viso šis laivas gali surinkti iki 180 kub. m užteršto vandens. Latviai irgi tokiu būdu renka teršalus.

GREITIS. Laivo vadas Artūras Andrušaitis pripažįsta, kad kaip gelbėjimo laivui „Šakiams“ trūksta greičio.

Kitas teršalų surinkimo būdas - laivas turi vadinamąsias fiksuotas rankas. Jos išstumiamos šonuose, laivas pasidaro kiauras ir į jo vidų subėga užterštas vanduo, ten sukasi šepetys, kuris nuo vandens paviršiaus surenka naftos produktus.

Vokiečiai turi laivą, kuris pasidalija į dvi dalis, tik pačiame gale jos yra sukabintos. Teršalai bėga į jo vidų. Kai talpyklos pripildomos, laivas turi išpumpuoti užterštą vandenį kur nors kitur.

„Šakiai“ tokių rankų neturi. Estai naudoja abu teršalų surinkimo būdus. Pasak A. Andrušaičio, išsiliejusių naftos produktų surinkimo įrangos atžvilgiu Lietuvos laivas neatsilieka nuo kitų tokio tipo užsienio laivų.

PASTATYTAS laivas „Šakiai“ 1987 metais.

Kitąmet pratybos - Klaipėdoje

Tarptautinės Baltijos jūros šalių tradicinės kovos su išsiliejusiais naftos produktais pratybos „Balex Delta“ HELCOM iniciatyva rengiamos kasmet ir vyksta vis kitoje šalyje. Nevyko tik porą metų per pandemiją. Jose kasmet dalyvauja ir laivas „Šakiai“. Paprastai į jas atsiunčiama 9-15 laivų.

Šiemet rugpjūčio 30 d. - rugsėjo 1 d. jos vyko Rygoje, dalyvavo 9 laivai. „Šakių“ grupėje dirbo dar du laivai. Apskaičiuota, kad surinkti imituojamus teršalus nurodytame rajone reikės 15 valandų. Iškilo problema, nes po 5 valandų kiti du laivai jau buvo pilni teršalų ir nežinota, kur juos dėti.

„Ar laivus reikėjo siųsti į uostą, kad ten išpumpuotų teršalus? Bet jie plaukiojo po užterštą rajoną, jų bortai purvini. Per pratybų aptarimą mes iškėlėme tą problemą. Jų organizatorius turėtų samdyti kokį nors tanklaivį ar baržą, kurie atplauktų paimti teršalų, kad mes nedelsdami galėtume toliau tęsti jų surinkimo operaciją rajone. Jeigu oras bjūra, bangos aukštis darosi 1-1,5 metro, tada mechaninės priemonės yra bergždžios, galima tik purkšti chemines medžiagas iš viršaus ir bandyti išskaidyti naftos produktus. Tačiau tada prasideda aplinkosaugos problemos“, - pasakojo A. Andrušaitis.

2024-aisiais tokios pratybos vyks Lietuvoje, Klaipėdoje. Jas organizuos KJP Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras.

VIETA. Paieškos ir gelbėjimo laivas „Šakiai“ stovi Kruizinių laivų terminale.

„Šakiai“ gelbsti jūroje

Antra funkcija, kurią atlieka laivas „Šakiai“, - paieška ir gelbėjimas. Neporiniais metais vyksta tokios pratybos, kuriose dalyvauja Baltijos jūros regiono laivai. Jų metu stengiamasi sukurti realias situacijas.

"2015 metais vyko tokios pratybos. Pasiuntėme laivą, išmetėme du manekenus, prie jų prisegėme du prietaisus, kuriuos turi turėti lakūnai, skraidantys virš Baltijos jūros. Jeigu nukristų lėktuvas, jie katapultuotųsi, aktyvuotų prietaisus ir taip būtų nustatyta jų buvimo vieta. Per pratybas skrido sraigtasparniai iš Švedijos ir Lietuvos ieškoti tų manekenų.

Po mokymų tais pačiais metais į Baltijos jūrą nukrito ir nuskendo lėktuvas AN-2, pilotuojamas dviejų lakūnų. Jie žuvo. Situacija buvo tokia pat, kaip per pratybas. Kai buvo ištraukta nuskendusio lakūno kuprinė, paaiškėjo, kad tas prietaisas buvo joje, o ne prisegtas prie drabužių ant krūtinės", - pasakojo A. Andrušaitis, kuris tuo metu ėjo Jūrų gelbėjimo koordinavimo centro viršininko pareigas.

Gelbėjimo funkciją „Šakiai“ atlieka tik jūroje, priekrantėje - ne. Į Kuršių marias šis laivas tiesiog negalėtų įplaukti, jam būtų per seklu. Mariose gelbsti pasieniečiai, o uosto akvatorijoje - Uosto direkcijos laivai. „Šakių“ įgula uoste gali tik padėti.

DALYVAUJA. Laivas „Šakiai“ dalyvauja miesto organizuojamuose renginiuose, kurie vyksta jūroje.

Gelbsti ne vienas

Laivas „Šakiai“ turi ir gaisrų gesinimo įrangą, pvz., 4 vandens patrankas. Gali priplaukti prie kito laivo ir gesinti ne tik vandeniu, bet ir putomis. Norint jas panaudoti, reikia gauti aplinkosaugininkų leidimą. Per 8 metus, kai tarnybą šiame laive eina A. Andrušaitis, gaisro gesinti jam neteko.

Kai prieš keliolika metų Smiltynėje degė miškas, laivas „Šakiai“ buvo naudojamas kaip didelė siurblinė. Kad galėtų gesinti, jis turėtų gana arti priplaukti.

Neretai „Šakiai“ kaip gelbėjimo laivas kritikuojamas dėl nedidelio greičio - 10 mazgų. Dabar, kai neseniai buvo dokuotas, gali pasiekti iki 11 mazgų (apie 20 km per valandą).

Pasak vado, paieškos ir gelbėjimo operaciją atlieka ne vien tik šitas laivas. Greičiausiai atskubėti į pagalbą būna pasiruošęs Nemirsetoje budintis sraigtasparnis - jam pasiruošti reikia apie 15 minučių. KJP turi budintį karo laivą, kuris pasirengti ir išplaukti gali per vieną valandą, o „Šakiams“ reikia 4 valandų. Anot A. Andrušaičio, kitaip elgtis neleidžia Darbo kodeksas.

Pernai vasarą žvejai žvejojo ant molo, vienas paslydo, nukrito, srovė pradėjo jį nešti. Pirmas prie jo priplaukė Uosto direkcijos locmanų kateris, nes buvo arčiausiai vartų. „Gelbėjimo operacija yra kompleksiška pagal parengtą planą. Ne vienas laivas “Šakiai„ už tai atsakingas. Mes tik esame to plano dalis“, - sako laivo vadas.

POŽIŪRIS. „Mano žmona sako, kad turbūt aš esu toks vienintelis žmogus, kuris į darbą eina su džiaugsmu“, - juokauja Artūras Andrušaitis.

Išgelbėjo žmogų

"Prieš kelerius metus du žvejai rudeniop išplaukė pramoginiu kateriu į jūrą ir apsivertė. Vienas nuskendo, kitą mes suradome praėjus 18 valandų nuo įvykio. Gerai, kad jis buvo apsivilkęs tinkamus drabužius ir jūra smarkiai nebangavo.

Mes išplaukėme vakare, jau temo. Visą naktį ir mes, ir sraigtasparniai ieškojo. Kai pradėjo švisti, vienas iš mano signalininkų sako: „Vade, matau kažką keisto, tarsi trikampį ant vandens.“ Nuleidome valtį, priplaukėme - žmogus sėdi ant apsivertusio laivo kilio, mosikuoja rankomis. Tik paėmėm jį už rankų, tuojau suglebo, bet sąmonės neprarado. Sunku buvo jį įkelti į valtį. Susisiekėme su gelbėjimo centru, atsiuntė sraigtasparnį. Keturiese nešėme jį į aikštelę.

Per pratybas uosto akvatorijoje yra mokoma gelbėti. Išmeta lėlę, kurią viena ranka gali įtraukti į laivą. Negalima to daryti. Manekenas turi sverti mažiausiai 70 kilogramų„, - pasakojo “Šakių" vadas.

Į darbą - su džiaugsmu

A. Andrušaitis yra baigęs Baku karinę aukštąją jūrų mokyklą. 1984 metais konstatuota, kad mažai jaunuolių stoja į karines mokyklas. Tada Sovietų Sąjungos gynybos ministras nusprendė palengvinti stojimą ir egzaminus organizavo respublikų sostinėse.

Lietuvoje norinčiųjų stoti buvo per 20 ir visi - į Kaliningrado mokyklą. "Manęs Sankt Peterburgas netraukė, nusprendžiau pamatyti pasaulį. Baku nebuvau buvęs - 3 000 kilometrų nuo namų, nuo Panevėžio. Penkerius metus prasimokiau, baigiau.

Iki raudono diplomo pritrūko vieno balo, paskutinį valstybinį egzaminą išlaikiau ketvertui. Bet turėjau teisę rinktis, kur vykti dirbti, tad išvažiavau į Liepoją. Išdirbau trejus metus, o kai prasidėjo nepriklausomybės judėjimas Lietuvoje, nusprendėme su žmona važiuoti namo, į Klaipėdą. Pirmas kontaktas buvo su Ciriliu Norkumi", - prisiminimais dalijosi A. Andrušaitis.

Į Klaipėdą jis atvyko 1992 m. rugpjūčio 17 d. ir nuo to laiko nesiskiria su KJP. „Mano žmona sako, kad turbūt aš esu toks vienintelis žmogus, kuris į darbą eina su džiaugsmu“, - juokavo jis.

A. Andrušaitis yra buvęs ir KJP turėtų fregatų „Aukštaitis“ bei „Žemaitis“ vadu, du kartus buvo tarptautinio junginio BALTRON vadu, Lietuvos KJP Jūrų gelbėjimo koordinavimo centro viršininku.

2015-aisiais jis sužinojo, kad laive „Šakiai“ nėra laivo vado. Šiemet spalį bus jau 8 metai, kai jis vadovauja šiam laivui.

„Šakių“ įgulą sudaro 21 žmogus. Anksčiau jie buvo statutiniai tarnautojai, o nuo 2019 metų dirba pagal darbo sutartis. Nors laivas priklauso KJP, jo įgula taip pat, bet įgulos nariai ir pats vadas A. Andrušaitis yra civiliai.

Vitos JUREVIČIENĖS ir redakcijos archyvo nuotr.