„Klasco“ keičia strategiją: demontuoja palapines, nebešvaistys pinigų teisininkams

„Klasco“ pripažįsta, kad dabartinis laikotarpis nėra pats geriausias. Tiek įmonė, tiek visas Klaipėdos uostas netenka dalies krovinių. Tačiau jau vystomi nauji projektai. Kompanija pietinėje uosto dalyje stato vėjo energetikos parkų statybai jūroje pritaikytą terminalą.

„Palapinėse grūdus laikėme. Dabar jų nebeturime. Tačiau, kaip sakoma, yra gerai, kad yra blogai“, - optimistiškai padėtį vertina V. Muštusk.

Anot jo, krovinių nomenklatūros pasikeitimas skatina sparčiau priimti sprendimus, vystyti kitus projektus. Šiuo metu rengiamas techninis projektas naujo terminalo pietinėje uosto dalyje (buvusi Tarptautinė perkėla), kur bus kraunami negabaritiniai kroviniai vėjo jėgainių parko statybai Baltijos jūroje.

„Pietinėje dalyje viskas vyksta pagal planą. Griovimo darbai jau buvo atlikti anksčiau, vyksta viešieji prikimai“, - „Vakarų ekspresui“ sakė V. Muštuk.

Numatyta, kad vėjo jėgainių statybai jūroje būtinas terminalas veiklą turėtų pradėti 2026 metais.

Planų neatskleidžia

Planų šiaurinėje uosto dalyje, demontavus palapines atsilaisvinusioje teritorijoje, „Klasco“ vadovas nedetalizuoja.

„Yra visokių planų. Kol kas nėra galutinio sprendimo, kad būtų galima kalbėti“, - teigia V. Muštuk.

Jis taip pat nekomentuoja Klaipėdos miesto ir uosto vadovų išsakytų pozicijų dėl teritorijos šalia Žiemos uosto galimo atvėrimo miestui. Šiai idėjai pritarė ir praėjusią savaitę Klaipėdoje viešėjęs prezidentas Gitanas Nausėda.

„Miestas ir miestiečiai nusipelno turėti kažką panašaus kaip daugelyje uostamiesčių, Hamburge, kur galima prieiti prie vandens ir smagiai praleisti laiką, būtų graži uosto ir miesto sinergija“, - kalbėjo prezidentas.

V. Muštuk priminė, kad, pagal Bendrąjį planą, šiaurinės dalies „Klasco“ teritorija (Žiemos uostas) yra uosto paskirties žemė, todėl norint ją atverti miestui reikia keisti patį planą.

Priminsime, kad šiuo metu galiojantis Miesto bendrasis planas buvo patvirtinta 2021 metų rugsėjį. Jo derinimo procedūros vyko kone dešimtmetį ir sulaukė daug diskusijų ir kritikos.

Pagal galiojančius teisės aktus, Miesto bendrasis planas turėtų būti atnaujinamas kas dešimt metų.

Pasikeitusi strategija

Šių metų vasario pradžioje „Klasco“ pradėjęs vadovauti V. Muštuk sako, kad turi kitokią poziciją nei ankstesni įmonės vadovai.

„Kai pradėjau vadovauti, kalbėjome su miesto bendruomene, mažai kas tikėjo, kad demontuosime palapines. Mano kryptis yra kita. Kai atėjau, radau daug teisminių procesų. Dabar vyksta mediacijos procesai. Planuojame iki kitų metų pabaigos daugelį ginčų užbaigti“, - pasikeitusį požiūrį dėsto „Klasco“ vadovas.

Jis akcentuoja, kad teisiniai ginčiai yra nepigūs, nekuria pridėtinės vertės ir atitraukia nuo pagrindinių darbų.

Priminsime, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija dar 2019 metais dėl trijų „Klasco“ palapinių atliko tyrimą. Tada konstatuota, kad 2016-17 metais kaip laikini statiniai pastatytos palapinės įrengtos pažeidžiant Statybų įstatymo nuostatas. Buvo nurodyta iki 2020 metų sausio 25 d. nugriauti palapines, tačiau tuomet „Klasco“ sprendimą apskundė teisme.

V. Muštuk tikina, kad neteisingai buvo interpretuotas ir įmonės paskutinis bandymas teismuose pratęsti palapinių demontavimo darbų terminą.

„Visi rašo, bet niekas manęs neklausė. Reikėjo daugiau laiko pasiruošti palapinių demontavimui. Tai ne tas variantas, kai griauti yra lengviau, nei statyti. Labai trukdo stiprus vėjas. Iš viso geriau tai būtų daryti vasarą“, - sako pašnekovas.

Jis nepateisina neigiamų stereotipų, kurie yra susiformavę dėl „Klasco“ veiklos, ir vadina juos senų skeletų traukimu iš spintos. Panašu, kad vadovas yra nusiteikęs situaciją pakeisti.

Kalbėdamas apie ateitį, K. Muštuk teigia, kad „Klasco“ ateities planai yra tiesiogiai susiję ir su pačios valstybės strategija. Jis akcentuoja, kad Klaipėdos uostui yra labai svarbi europinė geležinkelio vėžė.

„Ryga ją turės, Talinas turės, o Klaipėda ne?“ - klausia V. Muštuk.

Anot jo, be europinės geležinkelio vėžės Klaipėdos uostas, konkuruodamas, ypač su Ryga, dėl papildomų perkrovimo kaštų ir biurokratinių procedūrų, bus nepatrauklus krovinių siuntėjams.

„Klaipėdos sujungimas su Europa geležinkeliu būtų ilgalaikis investicinis projektas. Jau dabar reikia priimti sprendimą dėl vėžės reikalingumo ir pradėti tam ruoštis“, - sako V. Muštuk.

Jis šį procesą palygina su brangaus asmeninio automobilio pirkimu, kai pinigai pirkiniui pradedami taupyti prieš metus.