Klaipėdos uostas - vis dar lyderis tarp Baltijos uostų

Penktadienį surengtoje asociacijos spaudos konferencijoje V. Šileika  akcentavo, kad Lietuvos uostą šiuo laikmečiu gelbsti krovinių diversifikacija.

Skystųjų krovinių  per sausį-rugsėjį krauta  5,2 mln. tonų. Jų krova Klaipėdos uoste, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo labiausiai - net 22 proc. To priežastis - nutrauktas naftos produktų eksportas per AB „Klaipėdos nafta“, šiek tiek sumažėjo ir skystų azotinių trąšų krova, nes pradeda veikti tam tikros sankcijos.

Birių krovinių krauta 16,5 mln. t., t. y. 2,6 proc., mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Tai lėmė šiek tiek sumažėjusi žemės ūkio produktų ir grūdų krova. Tikimasi, kad per likusius tris mėnesius to sumažėjimo nebeliks.

Generalinių krovinių perkrauta 12 mln. tonų. Jiems priskiriamų konteineriuose gabenamų krovinių ir  ro-ro keltuose plukdomų krovinių krova augo 8,2 proc.

Šių metų rugsėjis krovos atžvilgiu buvo gana panašus į pernai metų rugsėjį, mažėjimas šiemet - tik 1,6 proc. Iš viso šiemet rugsėjį perkrauta 4,2 mln. t krovinių. Mažiau nei pernai krauta skystų, birių krivinių, o generalinių krovinių gerokai daugiau.

Klaipėda kitų uostų fone

V. Šileikos teigimu, kalbant apie Baltijos šalių uostus, Klaipėdos uostas yra  lyderiaujantis. Net visų Latvijos uostų krova mažesnė nei vieno Klaipėdos uosto.

Talino uoste, jungiančiame keturis uostus, krova buvo kritusi labai žymiai, jis buvo pasiekęs dugną, o šiuo metu krova jame po truputį auga. Rygos uoste krova ir toliau mažėja. Tai lemia išeinantys Rusijos kroviniai. Ventspilyje situacija panaši – 8,3 mln. t ir 14 proc. kritimas.

Liepojoje krova auga, joje perkrauti 5 mln. tonų, nes daugėja ro-ro krovinių, auga medienos ir jos produktų krova. Šiame uoste prieš kelis mėnesius atidaryta nauja konteinerinė linija.