„Klaipėdos nafta“ taikosi prie naujų sąlygų

AB „Klaipėdos nafta“ (KN) baigia įgyvendinti 2014-aisiais pradėtą investicinę programą. Jos generalinio direktoriaus Dariaus Šilenskio teigimu, dabar jos naftos terminalas yra labiausiai pritaikytas prie kardinaliai pasikeitusių sąlygų. Visi suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) išdujinimo pajėgumai šiais dujiniais metai jau yra rezervuoti.

Kol kas rekonstruota tik pirmoji KN krantinė, atlikti tik pirmo etapo darbai, o kitos senosios krantinės dar nepradėtos tvarkyti, nors jų eksploatavimas galimas tik iki šių metų gegužės.

KN jau pernai metų pradžioje prarado baltarusiškos naftos krovinį, ir tai bendrovės, anksčiau vidutiniškai per metus krovusios apie 6 mln. tonų, krovą sumažino apie 30 proc. Beje, bendrovė krauna ne tik naftos produktus, bet ir spiritą dešimtimis tūkstančių tonų per metus, kuris keliauja į Vakarų Europą. Pasak D. Šilenskio, tiek spirito, tiek vandeniliu papildyto aliejaus krova nuo 2018 metų bendrovėje auga kartais.

KN generuoja pajamas ne tik iš krovos, bet vykdydama ir kitas veiklas. Pavyzdžiui, ji gali pasaugoti krovinį, turėdama daug skirtingų talpyklų ir jas jungiančių vamzdynų, pagaminti produktą ir gauti atlygį.

„Praradus žymų įprasto krovinio kiekį prisitaikyti nėra lengva, bet mes prisitaikysime. Žinoma, įtakos turi ir tokie dalykai kaip rekordinės energijos išteklių kainų aukštumos. Bet mes laiku padarėme investicijas į pirmąją krantinę ir dabar esame moderniausias ir labiausiai prisitaikęs terminalas visame Baltijos baseine“, - sakė bendrovės vadovas.

Kitas rekonstruoti delsiama

1-osios krantinės įranga, kainavusi apie 2 mln. eurų, yra finalinis KN nuo 2014-ųjų įgyvendinamos investicijų programos etapas. Prieš tai ji investavo į rezervuarų parką. Jis įgalino anksčiau bendrovę, dirbusią su didelės apimties krovinių srautu Rytai-Vakarai, tapti lankstesnę ir eiti į kitas rinkas.

Dengti rezervuarai yra iš nerūdijančio plieno, tinkami ir naftos chemijos produktams, ir biokurui laikyti. Beje, KN kraunamas antros kartos biokuras, kuris gaminamas iš atliekų. Turinčiai tokį parką bendrovei reikėjo kitokios krovos įrangos ir papildomos krantinės.

Iki pastarojo meto geopolitinių įvykių, KN 1-2 krantinės buvo intensyviausiai naudojamos visame Klaipėdos uoste. Pasak D. Šilenskio, jų pakakdavo tik pagrindiniam bendrovės klientui lenkiško kapitalo AB „Orlen Lietuva“ aptarnauti ir tai susidarydavo eilės.

Pirma krantinė prie pat uosto vartų jau rekonstruota pritaikant ją būsimam 17 metrų gyliui.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija į ją investavo daugiau kaip 25 mln. eurų.

Kitų KN krantinių rekonstrukcijos kol kas nepradedama. Atlikus inspekciją paaiškėjo, kad senosios krantinės eksploatavimo terminas turint omenyje saugumą - iki gegužės. KN vadovas sako, kad bendrovė gali dirbti prie senų krantinių su sąlyga, kad jų eksploatacijos terminas bus pratęstas.

Prie senųjų krantinių būtų galima priimti didesnius tanklaivius, talpinančius iki 150 tūkst. kub. metrų krovinio, tačiau to daryti negalima dėl per mažo 13,8 m gylio. Senųjų krantinių įlaidai neleidžia pagilinti jų iki norimo gylio.

Techninė tų krantinių būklė riboja KN galimybes.

Kuo geriau už stenderius?

Rekonstruotoje 1-oje krantinėje sumontuota išskirtinė moderni jūrinės krovos įranga, kainavusi 1,5 mln. eurų. Visos šešios jos žarnos gali būti vienu metu prijungiamos prie vadinamųjų cheminių tanklaivių, vienu metu galinčių gabenti kelių rūšių produktus. Tai sukuria papildomą vertę klientui, nes mažėja pakrovimo laikas.

Jūriniai stenderiai, kurie naudojami senojoje krantinėje, reikalauja tam tikrų apribojimų, pavyzdžiui, galima krauti tik tam tikro ilgio, denio aukščio ir grimzlės laivus. Su naująja įranga galima krauti bet kokio dydžio laivą, net ir tokį, kurio denis būtų žemiau už krantinę.

Tačiau pačios 1-os krantinės parametrai nėra dideli, jie riboja laivo ilgį iki 150 metrų. Tokių vidutinių tanklaivių talpa - 15-20 tūkst. tonų krovinio. Įprasto benzino tanklaivio, kuris kraunamas prie senųjų krantinių ir kurio ilgis būna iki 200 metrų, naujojoje krantinėje nebūtų galima priimti.

„Tas mūsų naujasis įrenginys turi lanksčias žarnas, kurių eiga didesnė, ir tai minimalizuoja tikimybę, kad esant nepalankioms oro sąlygoms, pavyzdžiui, didesnei bangai tiek dėl praplaukiančio didelio laivo, tiek įeinančiai, gali įvykti avarija. Būtent dėl saugumo mes statėme ne įprastą stenderį, o tokio tipo įrangą“, - teigė D. Šilenskis.

Daugiausia dujų - iš Norvegijos

KN yra SGD terminalo operatorė. Visi šio terminalo išdujinimo pajėgumai šiais dujiniais metai jau yra rezervuoti, t. y. iki rugsėjo 30 d. SGD terminalas turi 6 klientus.

Istoriškai norvegiškos dujos sudarydavo net 85 proc. viso į Lietuvą importuojamo ir išdujinamo dujų kiekio. Suskystinimo gamykla „Equinor“ Norvegijos Hamerfesto mieste buvo gana ilgai remontuojama ir tik šiemet gegužę vėl turėtų pradėti veikti.

2021 metais 60 proc. dujų buvo atgabenama iš Amerikos.

Dujotiekių jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos GIPL pradės veikti gegužės 1 dieną. „GIPL sukuria didžiules galimybes valstybės energetiniam saugumui, jeigu nebūtų galimybės importuoti dujų. Dujotiekiu galės dujos keliauti tiek iš Lietuvos į Lenkiją, tiek iš pastarosios į Lietuvą. Jis sukuria galimybę išnaudoti mūsų perteklinius gamybinius pajėgumus“, - sakė KN vadovas.

Kadangi dėl karo Ukrainoje sankcijos pritaikytos ir rusų oligarchui Genadijui Timčenkai, kuris gali būti laikomas „Novatek“ grupės kontroliuojančiu asmeniu, KN atsisakė SGD terminale priimti šios bendrovės krovinius.

„Jos dalis buvo visiškai nedidelė. Plaukdavo maži laiveliai, 10 ar net 20 kartų mažesni palyginant su įprastais dujovežiais. Kokios nors apčiuopiamos įtakos mūsų veiklai tai neturės“, - teigė D. Šilenskis.

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder