Keltas „Nida" neplaukė dėl traukūno, o ne dėl stipraus vėjo

2021-11-26 19:22

Žmonės piktinosi, kad penktadienį dieną keltas „Nida" neplaukė iš Senosios perkėlos į Smiltynę. Esą AB „Smiltynės perkėla" atstovai melavo pranešdami, kad taip nutiko dėl prastų oro sąlygų. Jokio vėjo, bent jau tokio, kad šiuolaikiniai keltai negalėtų plaukti, nebuvo. „Bendrovė taupo „babkes", kadangi daug žmonių nėra, tai nenori varyti tuščio kelto", - piktinosi VE.lt paskambinęs vyras.

"Dėl didelio traukūno į keltą „Nida" nebuvo galima saugiai įlaipinti ir išlaipinti žmonių. Jeigu klaipėdiečiams, išėjusiems į balkonus, atrodo, kad didelio vėjo nėra, tai dar nereiškia, kad yra geros navigacinės sąlygos laivams.

Viskas priklauso nuo vėjo krypties. Dalykas tas, kad, kai pietvakarių vėjas pasisuka tiesiai į jūros vartus, jis gena bangas iš jų į Kuršių marias. Dvi srovės, viena iš jūros, kita iš marių, susiduria būtent ties Danės upe, ir dar prisideda trečia srovė iš upės. Kai vienoje vietoje jos susiduria trys, susidaro povandeninės srovės, vanduo maišosi tarsi virtų. Jos labai mėto keltą, t. y. jį tampo pirmyn atgal. Tokiu atveju išstovėti laivui prie krantinės labai sunku", - VE.lt sakė „Smiltynės perkėlos" generalinis direktorius Mindaus Čiakas.

Beje, traukūnas susidaro tik ties Senąją perkėla, nes ji yra arčiau jūros vartų. Ta banga iki Naujosios perkėlos neateina, todėl ta perkėla dirba visą laiką.

Pasak „Smiltynės perkėlos" vadovo, žiemą kaip kurį mėnesį gali pasitaikyti ir 5 tokios dienos, kai negali dirbti keltas dėl traukūno. „Kuo labiau klimatas šyla, tuo mažiau tokie dalykai prognozuojami. Prieš kokius 5-6 metus tokios sąlygos pasitaikydavo rečiau, nei pastaruoju laikotarpiu. Tai irgi yra susiję su klimato kaita", - aiškino M. Čiakas.

Uostas būna uždaromas esant 18-20 m/s vėjo greičiui, tai irgi priklauso nuo vėjo krypties. Įtakos turi ir tai, ar toks vėjas yra nuolatos, ar tik gūsiuose. „Šį kartą tikrai ne vėjo greitis turėjo įtakos. Beje, kartais stiprus vėjas mums kaip tik padeda ir yra palankesnis laivui, nes jis prispaudžia laivą prie krantinės" - teigė M. Čiakas.

Sprendimą priėmė kapitonas

Penktadienį rytą keltas „Nida" padarė tris reisus į Smiltynę. Už keleivių saugumą laive ir galutinį sprendimą dėl darbo priima kapitonas, nes jeigu nutiktų nelaimingas atsitikimas, atsakomybė tektų jam. M. Čiako teigimu, kapitonas pasakė, kad negali užtikrinti saugumo ir nedirbs. Įmonės administracija šiuo atveju turėjo paklusti jo sprendimui. Priešingu atveju jis turi teisę skųstis Lietuvos transporto saugos administracijai, Valstybinei darbo inspekcijai ir kt.

„Smiltynės perkėlos" vadovo teigimu, gavus prognozę, kad vėjas ne stiprės, o lėtės, penktadienį 15 val. kelto reisai buvo atnaujinti, nes reikėjo parplukdyti Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojus, pasieniečius iš Kopgalio. Bet „Nida" plaukė ne kas pusę valandos, kaip numatyta pagal grafiką, o kas valandą, nes buvo dar labai nesaugu, situaciją reikėjo stebėti.

„Jeigu keltas neplaukia, tai nereiškia, kad įgula eina namo. Ji sėdi laive ir budi. Tokiu atveju mes ne taupome, o patiriame nuostolių. Įmonė darbuotojams turi mokėti atlyginimus, o jie nieko neuždirba, neperkelia nė tų kelių žmonių. Kaip Lietuvoje visi žmonės yra krepšininkai ir treneriai, taip Klaipėdoje visi - laivų kapitonai, labai gerai išmanantys, kada galima, plaukti, o kada ne ", - juokavo bendrovės generalinis direktorius.

Penktadienį paskutinis keltas iš Klaipėdos į Smiltynę plauks 21 val., o grįš į Klaipėdą 21.15 val.

Ar keltas „Nida" plauks šeštadienį, sekmadienį, M. Čiakas penktadienį dar negalėjo pasakyti. Jis patarė stebėti bendrovės puslapį internete, kuriame informacija yra keičiama iškart, kai pasikeičia perkėlose kokie nors veiksmai. Galima paskambinti telefonu į dispečerinę 8 46 365018 ar trumpuoju numeriu 1870.