Kaip Lietuvos Vyriausybė skatina vandens turizmą

Ir vis dėlto stebina tai, kad, nepaisant, ko gero, didelių nuostolių, kuriuos teks patirti dėl lengvatos kurui panaikinimo, laivas „Raketa“ į Nidą plauks, bet planai užsukti ir į Klaipėdą atidedami geresniems laikams.

Klaipėdos mažųjų laivų savininkų asociacijos „Pajūrio laivai“ prezidentas Algirdas Valentinas sako, kad, viena vertus, asociacijos narių tas lengvatos panaikinimas lyg ir neliečia, nes jie daugiausia plaukioja Klaipėdos uosto akvatorijoje. Kita vertus, kartais jie plaukia ir į Kuršių marias, kurios yra priskirtos šalies vidaus vandenims.

Uosto akvatorija yra oficialiai vadinama jūros rajonu, o jūra priskiriama Europos Sąjungos (ES) vandenims. Tai patvirtino ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Vadinasi, iki Kiaulės Nugaros mažieji laiveliai gali naudoti pigesnį kurą, kuriam taikoma beveik 0,4 euro litrui degalų akcizo lengvata, o už jos - brangesnį.

Bent jau susisiekimo ministras Marius Skuodis mano, kad akcizo lengvata vidaus vandenų laivams turi būti grąžinta. Visų pirma jis pasigedo pereinamojo laikotarpio. Žinia, ta lengvata panaikinta atsižvelgiant į ES teisės aktus. „Vakarų eksprese“ apie tai jau išsamiai rašyta. Ministro manymu, tai lengvatai reikia tiesiog surasti teisinį pagrindimą.

Šiemet - dar vienas antausis

VšĮ „Vandens kelias“ jau parengė laivą, kuris galėtų plaukti į Klaipėdą. Pernai pabijota jį paleisti dėl karinės situacijos ir padidėjusių kuro bei naftos kainų.

"O šiemet mes gavome dar vieną antausį - panaikinta kuro akcizo lengvata ir kuras vėl brangsta.

Mes suprantame, kad tai absurdiška situacija, manau, kad tai gali būti net klaida.

Tikimės, kad šita situacija bus sutvarkyta, bet, ko gero, tai taip greitai, kaip mes norėtume, nenutiks. Abejoju, kad šiemet tai pavyktų padaryti. Esant tokioms kuro kainoms mes negalime teikti tokios paslaugos, kad bilieto kaina būtų adekvati„, - sako viešosios įstaigos “Vandens kelias„, plukdančios keleivius iš Kauno į Nidą laivu “Raketa", vadovas Nerijus Šilgalis.

Toks valdžios žingsnis per vieną sezoną gali kainuoti viešajai įstaigai papildomus 25 tūkst. eurų. Tokią sumą jai reikės kaip nors amortizuoti. Esant tokiai situacijai ji negali imtis naujų paslaugų, nes jos būtų tiesiog nuostolingos.

„Visi suprantame, kad šis sprendimas visiškai prieštarauja Vyriausybės politikai apie apskritai viešojo transporto, apie vandens transporto populiarinimą, tačiau faktas yra toks“, - teigia įstaigos vadovas.

 PLAUKS. Nors laivui „Raketa“, plaukiančiam Kuršių mariomis iš Kauno į Nidą, šiemet teks pirkti brangesnį kurą, jis vis tiek plauks.

Pirmą dieną - 10 proc. bilietų

Paklaustas, ar šiemet „Raketa“, nepaisant suduoto antausio, plauks į Nidą, N. Šilgalis atsakė: "Ji gana daug metų plaukia ir yra įsibėgėjusi. Ir maršrutas, ir infrastruktūra, ir pats laivas yra visiškai paruošti. Būtų nuodėmė neplaukti, nes jos maršrutas labai unikalus, labai išskirtinis.

Kai tik šiemet pradėjome prekiauti bilietais, vien tik per pirmą pardavimo dieną buvo nupirkta daugiau nei 10 proc. viso sezono bilietų. Birželio 1 d. mes plauksime į pirmą reisą. Laive telpa 58 žmonės, tądien 8.30 val. jau buvo nupirkti 45 bilietai, kai parduoti juos pradėjome 8 val. Per pusvalandį."

Įstaigos vadovas tiki, kad susisiekimo ministras M. Skuodis imsis iniciatyvos, ir ta klaida dėl kuro akcizo lengvatos bus ištaisyta. Pasak jo, visi žino, kad bet kokį įstatymą peržiūrėti, patikslinti ir teikti Seimui svarstyti yra labai ilgas procesas.

"Ministro nuomonė tokia pati kaip ir mūsų - negalima tiesiog imti ir taip padaryti. Sužinojome, kai faktas jau buvo įvykęs.

Mes juk dešimtmečiui planuojame savo veiklą, o tokie netikėtumai mums užkerta kelią apkritai: vienas dalykas - į veiklos plėtrą, o kitas - iškyla svarbus išgyvenimo klausimas.

Kai buvo svarstomas šitas maršrutas, atsižvelgta į kuro kainų struktūrą ir visą „Raketos“ plaukiojimo nepriklausomybės laikais istoriją. Laivų kuras jai visada turėjo akcizo lengvatą. Staiga sužinome, kad jos nebėra„, - kalbėjo “Vandens kelio" vadovas.

SUMAŽĖJO. Pasak Klaipėdos mažųjų laivų savininkų asociacijos „Pajūrio laivai“ prezidento Algirdo Valentino, didieji laiveliai parduoti, vietoj jų nusipirkti mažesni pramoginiai kateriukai.

Kai kurie bilietai pabrango

N. Šilgalis juokavo, kad negandos juos padarė stipresnius. Jis „Vakarų ekspresui“ sakė, kad „Raketa“ tradiciškai plauks pirmąjį birželio ketvirtadienį. Šiemet tai bus birželio pirmoji.

Kaip ir visada, ketvirtadienį laivas plauks iš Kauno į Nidą, iš jos išplauks 15.30 val. ir grįš atgal. Penktadienį „Raketa“ plauks lygiai taip pat, kaip ir ketvirtadienį.

Šeštadienį ji 9 val. išvyks iš Kauno, keleiviai liks nakvoti Nidoje, o atgal išplauks sekmadienį 15.30 val.

BILIETAI. Bilietai plaukti laivu „Raketa“ buvo perkami jau pačią pirmą jų pardavimo dieną. Kelionės į Nidą neatsisakoma.

Beje, prekyba bilietais į keliones laivu „Raketa“ pradėta šiemet nuo balandžio 17 d. „Vandens kelio“ vadovo teigimu, bilietai į geriausias vietas laive, t. y. prie lango, pabrango 10 eurų. Pernai brangiausias bilietas kainavo 59, o šiemet - jau 69 eurus.

Iki Joninių kelionei šiuo laivu bilietai tradiciškai pigesni. Bilietų, kuriems taikomos lengvatos, t. y. vaikams, negalią turintiems žmonėms ir senjorams, kaina išliko ta pati.

NERIMAS. Mažųjų laivelių savininkai sunerimę, ar bus daug norinčiųjų pasinaudoti jų paslaugomis.

Optimizmo teikia užimtumas

„Vandens kelias“ dėl pernai į neregėtas aukštumas šovusių degalų kainų vien tik dėl maršruto į Nidą jau patyrė apie 100 tūkst. eurų nuostolių. Jie perkelti į šiuos metus.

Paklaustas, ar tokia skola nesužlugdys įstaigos, jos vadovas atsakė: "Mes likome labai daug skolingi tiekėjams. Jau esame susidarę skolų grąžinimo grafikus.

Tikimės, kad šiemet situacija bus geresnė. Kad ir kaip būtų blogai dėl kuro akcizo, šiemet yra šiek tiek kritusi naftos kaina. Bendras mūsų išlaidų kiekis yra mažesnis negu pernai. Šiek tiek pabranginome bilietus. Šiemet, palyginti su pernai, turime gerokai daugiau užsakymų visokiems privatiems plaukimams. Optimizmo šiek tiek teikia tas užimtumas."

Atsiras viešbutėlis

Pasak N. Šilgalio, įstaiga planuoja keleiviams įvairias staigmenas, bet kol kas jų šiemet dar neparuošė. Tiesiog trūksta rankų ir lėšų.

Kaune uoste stovės laivas „Barža“, nuo kurio „Raketa“ ir pajudės į kelionę. „Barža“ turės du viešbučio kambarėlius tiems keleiviams, kuriems „Raketos“ išvykimas per ankstyvas ir jie atvyks į Kauną iš vakaro. „Jie galės tiesiog iš viešbučio kambario lipti tiesiai į “Raketą„, - pasakojo “Vandens kelio" vadovas.

Panaikinta tik vidaus vandenyse

„Ačiū Dievui, mums tos kuro akcizo lengvatos nepanaikino, jau būčiau sukėlęs triukšmą. Panaikino tiems, kurie plaukioja Kuršių mariose, nes jos yra vidaus vandenys, o mes plaukiojame po uosto akvatoriją ir jūrą, t. y. ES vandenyse, kur ta minėta lengvata nepanaikinta, tai padaryta tik vidaus vandenų laivams. Iki Kiaulės Nugaros mes galime plaukti“, - sakė A. Valentinas.

„Pajūrio laivams“ priklauso 27 laiveliai. Kad ir kaip būtų, mažieji laiveliai išplaukia ir į marias, plukdo keleivius pramogauti. Būdavo organizuojamos ir ekskursijos iki Juodkrantės, iki Mirusių kopų.

„Atplauksime iki Kiaulės Nugaros, perjungsime kuro baką ir naudosime kitą kurą, - replikavo A. Valentinas. - Iš tikrųjų tai supilsiu kurą į bendrą baką, turėsiu rankoje taloną, tegu jie eina ir žiūri. Nežinau, kaip jie atskirs tą kurą.“

Kaip bus išspręstas šitas klausimas, „Pajūrio laivų“ prezidentas negalėjo atsakyti. Anot jo, gal pradės reikalauti atskiro rezervuaro. Jis sako girdėjęs, jog susisiekimo ministras imsis priemonių, kad lengvata būtų grąžinta.

MARŠRUTAS. Plaukiantieji lavu „Raketa“ grožisi unikaliais vaizdais.

Laivai sumažėjo

Iš likusių „Pajūrio laivų“ laivelių kol kas dar nebankrutavo nė vienas. Šiuo metu jie ruošiasi dalyvauti gegužę vyksiančiame laivų parade. Plukdys miesto gyventojus ir šventės dalyvius prie „Albatroso“ paminklo, skirto nuskendusiems laivams ir iš jūros negrįžusiems jūrininkams. Taigi mažieji laiveliai ruošiasi naujam sezonui.

Pasak A. Valentino, birželis paprastai būna tuščias mėnuo, tad jiems darbymetis būna liepa ir rugpjūtis, du nepilni mėnesiai.

„Anksti neapsimoka pradėti. Nėra ko stovėti prie tos krantinės, jeigu stovi 6 laivai. Tai tu per dieną tik vieną reisą padarysi, gausi kokius 40 eurų. Todėl dirbu su sunkvežimiu ir traktoriumi, kad išgyvenčiau“, - atviravo ponas Algirdas.

"Mūsų laivai labai sumažėjo. Savo didžiuosius laivus vyrai supjaustė norėdami gauti kompensacijas už pasitraukimą iš žvejybos, nusipirko mažesnius pramoginius kateriukus, kurie gali plukdyti po 15 žmonių.

Ir aš norėjau tai padaryti, bet nespėjau susitvarkyti popierių. Jie gavo daug pinigų - 400-600 tūkst. litų. Tad laivų dydis labai sumažėjo, taip pat ir galimų plukdyti žmonių skaičius. Nei pašokti, nei pasilinksminti negalima. Jeigu nori, sėdėk atsisėdęs kaip jachtoje ir kiurksok per visą kelionę", - pasakojo ponas Algis.

Pabrango visi 273 metrai

Pasak A. Valentino, kaip nepatirsi nuostolių, jeigu dirbama tik pusantro mėnesio. Pono Algio laivo „Vasara“ iškėlimas ant kranto, kad būtų galima jį padažyti ir atlikti visas kitas procedūras, šiemet kainavo 1 000 eurų. Kai per sezoną uždirbami tik 5 tūkst. eurų, tokia suma yra žlugdanti.

Stovėjimas prie Danės upės krantinės ir prie krantinių piliavietėje, tie 273 metrai, mažiesiems laivams per dvejus metus pabrango 45 proc.

Paklaustas, ar didins mokestį už plaukimą, kuris pernai buvo 1,5 euro, A. Valentinas atsakė: „Nežinau. Kažin ar bus norinčiųjų plaukti. Net šiandien pradėčiau sezoną, jeigu tik būtų ką plukdyti. Aš veždavau daugiavaikes šeimas, jeigu trys vaikai, - dykai. Vaikai iki 7 metų plukdomi nemokamai. Nepasimoka plaukti su laivu, nekoks biznis išeina.“

Redakcijos archyvo ir „Vandens kelio“ nuotr.