Kada bus statomi Šventosios uosto molai, klausti reikia Vyriausybės

Prieš ketverius metus Vyriausybės atstovai tikino, kad Palangos savivaldybė nebus palikta viena, tačiau lėšų molams iš šalies biudžeto neskirta iki šiol.

Kartais Savivaldybė kritikuojama, kad ne nuo to galo pradėjo, kad pirmiausia reikia statyti molus. Užmirštama, kad šitas uostas yra valstybinis, o ne municipalinis.

Palangos savivaldybės įmonės Šventosios jūrų uosto direkcijos direktorius inžinierius Arūnas Pranckevičius sako, kad Šventosios uosto statybos darbų daroma tiek, kiek turima pinigų. Šiuo metu jų jau padaryta 20-25 proc.

Meras Š. Vaitkus mano, kad infrastruktūra, kuri įrengiama dabar Šventojoje laukiant lėšų molams, niekur nedings, bus naudinga turizmui ir žvejams. Prie uosto sutvarkytos aikštės, Prieplaukos gatvė džiugins visą bendruomenę ir atvykstančius svečius. Šią vasarą atsirado naujos erdvės su suoliukais, apšvietimu, automobilių stovėjimo aikštelėmis. Pasak mero, visa tai - viena iš Šventosios uosto dalių.

Antram etapui - 4,5 mln. eurų

Palangos savivaldybė Šventosios uostą perėmė 2018 metų rugsėjo pabaigoje. Anot Š. Vaitkaus, netrukus buvo parengta dokumentacija Žemės ūkio ministerijai ir gauta 1,7 mln. eurų parama iš Europos Sąjungos (ES) žvejų infrastruktūrai rengti. Pasak jo, šiuo metu jau įgyvendinamas antras Šventosios uosto statybos etapas, kuris būtent jai ir skirtas.

Viso antro etapo darbų vertė - 4,5 mln. eurų. Trečdalis yra ES, o kitos lėšos - Savivaldybės ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos. Pasinaudota tuo, kad pastaroji finansuoja vietinių kelių tiesimo darbus.

 VIZIJA. Štai kaip turėtų atrodyti Šventosios uostas. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Ne tik Palangos, bet ir valstybės reikalas

Kaip ir kada bus įgyvendinami kiti Šventosios uosto atstatymo darbai, pasak Palangos mero, priklausys nuo to, kaip šį projektą finansuos Vyriausybė. Praėjusiais metais gauti lėšų bent daliai molų statybos darbų Savivaldybei nepavyko. Šiemet bus teikiamas kitas prašymas.

"Manau, kad uosto atstatymas turėtų būti ne tik mūsų ambicija, bet ir valstybės, nes uostai sukuria pridėtinę vertę ne tik pajūrio kurortams, bet ir visai valstybei. Atsiradus uostams iš paskos ateina ir kitos investicijos: statomi viešbučiai, kuriasi nauji traukos objektai, naujos darbo vietos, tad valstybei grįžta pajamos.

Jau vien dėl to, kad mes pradėjome įgyvendinti antrą Šventosios uosto atstatymo etapą, į Palangos savivaldybę kreipėsi penki investuotojai, kurie išsiėmė statybos leidimus arba rengia detaliuosius planus ir ruošiasi statyti Šventojoje viešbučius, ko niekada nėra buvę„, - “Vakarų ekspresui" sakė Š. Vaitkus.

Laiveliams nėra vietos

Pasak Palangos mero, Lietuva - jūrinė valstybė, tad jos žmonės yra prisipirkę daug laivų. Dabar nuplaukti iš Rusnės į Nidą darosi problemiška, galima padaryti avariją - tiek laivų turi lietuviai. O problema ta, kad jie neturi kur laikyti laivų ir veža juos į Lenkiją.

„Tai nenormalu. Vieną kartą per 30 metų reikia imti ir pastatyti uostą. Ši investicija išliks ateities kartoms. Kroatijoje kiekviename kaimelyje yra uostelis, apie kurį sukasi visas gyvenimas, verslas, statomi viešbučiai, restoranai, pramogų infrastruktūra ir visa kita“, - tikina Š. Vaitkus.

Pasak Palangos mero, žvejai turi turėti galimybę išsikelti valtį slipu, plaukti į jūrą ir žvejoti.

TRUKDO. Išdygę pastatai šalia uosto dabar trukdo jo plėtrai. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Viskas priklauso tik nuo finansų

Š. Vaitkaus teigimu, trečias ir ketvirtas Šventosios uosto statybos etapai susiję su molais. Jeigu valstybė neturės galimybės jų statyti, tai tas uostas toks ir liks.

"Per šiuos metus mes esame atsivežę, ko gero, visus centrinės valdžios atstovus, parodėme jiems, kad tai yra tikrai įgyvendinamas projektas.

Svarbiausia, kad mes turime visą techninę dokumentaciją visiems 6 statybos leidimams. Kai tik valstybė skirs mums finansavimą, mes iš karto galėsime pradėti arba trečią, arba ketvirtą etapą, arba stiprinti krantines, arba statyti molus. Prioritetas, žinoma, yra molai", - teigia Palangos meras.

Paklaustas, kada Lietuva gali tikėtis turėti atstatytą Šventosios uostą, Š. Vaitkus atsakė, kad šis klausimas turi būti užduodamas ne jam, o Vyriausybei.

Klausiamas, ar nepavydu, kad Klaipėdos rajone sparčiai vystosi ir Drevernos, ir Svencelės uostai, sakė: "Nesu pavydus žmogus. Džiaugiuosi, kad Lietuvos miesteliai gražėja. Šventosios uosto projektas yra kur kas didesnis. Jis valstybinis ir jo mastas kitoks.

Mūsų uoste bus ne vien tik pramoginiai dalykai, čia skirta teritorija ir gelbėjimo laivams stovėti, 2 ha teritorijos priklauso Krašto apsaugos ministerijai. Tai valstybė projektas, kuris nėra mažas."

Š. Vaitkaus teigimu, pagal šiuo metu turimus techninius projektus ir dabartines kainas Šventosios uostui atstatyti reikia apie 80 mln. eurų.

UŽPILS. Pietinė uosto dalis iki pat vadinamosios sargų būdelės bus užpilta smėliu ir čia atsiras automobilių stovėjimo aikštelė. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Buvo sumažinta iki 60 mln. eurų

Šventosios jūrų uosto direkcijos vadovas inžinierius A. Pranckevičius, šias pareigas einantis dvejus metus, mano, kad, jeigu Šventosios uostas būtų atstatomas pagal maksimalius poreikius, jis galėtų kainuoti apie 100 milijonų eurų.

„Turėti tokį uostą tas pats, kas jauną gražią moterį - pinigų reikia duoti ir duoti. Daugiausia problemų kyla dėl molų kainos. Iš pradžių planuota ant molų įrengti promenadas, kuriomis žmonės galėtų pasivaikščioti - panašiai kaip Palangos tiltu. Bet kuo toliau, tuo labiau taupome. Promenadų atsisakėme. Buvo atvažiavę specialistai iš Vokietijos dėl smėlio maišų. Jau buvome sumažinę projekto kainą iki 60 mln. eurų. Dabar prašome kasmet skirti po 12 milijonų eurų trejus metus, kad būtų galima pastatyti molus ir krantinę“, - sakė A. Pranckevičius.

Jo teigimu, nepaisant visų valdžios vyrų pažadų tiek perimant uostą, tiek dabar, Vyriausybės finansinės paramos Šventosios uostas taip ir negavo.

Paklaustas, ar Šventosios uostui atstatyti nebūtų galima gauti ES lėšų, A. Pranckevičius atsakė: „Nebėra galimybių. Tai reikėjo daryti gerokai anksčiau. Latviai ir estai tuos dalykus susitvarkė, o mes - ne. Šventosios uostas tada buvo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, kuri turėjo kitokių rūpesčių, posūnis.“

VĖLIAU. Krantinė prie vadinamųjų stiklainių bus tvarkoma vėlesnio etapo metu. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Įplauką gilins

„Vakarų ekspresas“ ne kartą yra rašęs apie tai, kad žvejai iš Šventosios uosto negali patogiai išplaukti į jūrą dėl per mažo gylio įplaukos kanale. Pasak A. Pranckevičiaus, įplauka bus pagilinta ir prižiūrima. Svarstytas ir žemsiurbės įsigijimo klausimas.

„Laivų išplaukimas labai priklauso nuo vėjo krypties. Kai buvo vakarų vėjas, prinešė pilną Šventosios upę vandens. Jis buvo labai pakilęs, visa Šventoji užpilta, o paskui pasikeitus vėjui upės žiotys dėl srovės išsivalė taip, kad galėjo vos ne keltai plaukti. Bet vėl pasikeičia kryptis, ir vėl užneša, - pasakojo Šventosios uosto direkcijos vadovas. - Problema ta, kad iškasi smėlį, pagilini, o vėjas pasikeičia ir vėl viską užneša. Visas smėlis juda iš pietų į šiaurę. Kai mes pastatysime molus, problemų kils latviams, nes visas smėlis, kuris atnešamas iš Kaliningrado, sustos Šventojoje.“

Pasiteiravus, kiek ilgai žvejams reikės stumti savo laivelius išlipus įplaukoje, A. Pranckevičius atsakė, kad Savivaldybė, nelaukdama, kol bus pastatyti molai, samdys rangovą, kad šis išvalytų įplauką tiek, kad jie galėtų plaukti žvejoti, parsigabenti žuvis, ir užtikrintų įplaukos priežiūrą. Gylis būsiąs daugiau kaip metras.

„Labai sunku kovoti su gamta. Manome valymo darbus padaryti iki pavasario. Pagal sutartį turime užtikrinti išplaukimą žvejams“, - sakė uosto direkcijos vadovas ir pridūrė, kad kai bus pastatyti molai, valyti įplauką dažnai nebereikės.

Pasak mero Š. Vaitkaus, per metus kartą ar du turės būti gilinama ta vaga, kuria plaukia laiveliai.

VADOVAS. Palangos savivaldybės įmonės Šventosios jūrų uosto direkcijos direktorius inžinierius Arūnas Pranckevičius šias pareigas eina dvejus metus. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Uostui trūksta žemės

Šventosios uosto direkcijos vadovas apgailestavo, kad kol kas bus sutvarkyta krantinė tik kairėje Šventosios įlankėlės pusėje, o kitoje, dešinėje, pusėje, priešais stiklainiais vadinamus pastatus - ne. Taigi iš karto uostas nebus toks gražus, koks galėtų būti. Tačiau tai bus daroma kito etapo metu. Kairėje pusėje krantinę įrengti buvo planuota šiemet iki Naujųjų metų, o ar pavyks tai padaryti, sunku pasakyti.

A. Pranckevičius apgailestavo, kad anksčiau pritrūkus toliaregiškumo Šventojoje leista visai šalia uosto vietoje buvusių apleistų žvejų angarų statyti pastatus, kurie dabar trukdo uosto plėtrai, „spaudžia“ jį.

Pagal UAB „Sweco Lietuva“ parengtą Šventosios uosto atstatymo projektą, pietinė įlankos dalis iki pat buvusios vadinamosios sargų būdelės bus užpilta smėliu ir vietoje vandens įrengta mašinų stovėjimo aikštelė. Be visų kitų dalykų, Šventosios uostui trūkta žemės.

Statomas angaras žvejams

„Jau dabar žmonės džiaugiasi matydami, kad pas mus vyksta darbai. Kad Šventosios uostas bus didelis traukos objektas, neabejoju. Kai nuvažiuoju į Dreverną, ima baltas pavydas. Anksčiau draugai klausė, ar nereikėtų jo nuomoti. Tada neatrodė, kad verta, o verslininkai, kurie tai padarė, dabar valgo šokoladą“, - juokavo A. Pranckevičius.

Šventosios uoste jau eina į pabaigą angaro žvejams statyba. Pasak direkcijos vadovo, jis turėtų būti baigtas iki Naujųjų metų. Angaro statybos buvo įmanomos todėl, kad aktyvi Šventosios žuvininkystės regiono vietos veiklos grupė gavo europinių pinigų, tad šiek tiek dar prisidėjo ir Savivaldybė.

Šiame angare jie laikys savo laivus, įrangą, bus įrengtas žuvų cechas, administracijos patalpos. Jie turės ir naują krantinę, slipą, bus pastatyta gervė, kuria bus galima iškelti krovinį ar, jei reikės, ir patį laivą.

 Į PABAIGĄ. Angaro žvejams statybos darbai Šventosios uoste turėtų būti baigti dar šiemet. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.