Jūrininkai neturės įrodinėti, kad nekelia pavojaus

Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) Jūrų departamento direktoriaus Lino Kasparavičiaus teigimu, niekas neketina išmesti Lietuvos vardo iš jūrininko knygelės ir jūrininkams nereikės keisti šio dokumento. Jis sakė nesuprantąs, kodėl kilo toks ažiotažas, nes esminių pakeitimų įsakymo projektas nenumato.

Jūrininkai, viena ausimi nugirdę apie naują projektą, kalba, esą dabar kiekvieną jūrininką, kai jam reikės gauti jūrininko knygelę, turės patikrinti Lietuvos saugumo departamentas. Kitas jiems svarbus klausimas - ar sutrumpės jūrininko knygelės galiojimo laikas ir ar nepabrangs nauja jūrininko knygelė.

Iš kur kilo insinuacijos?

Susisiekimo ministerija parengė susisiekimo ministro 2016 m. liepos 14 d. įsakymo dėl Lietuvos Respublikos jūrininko knygelės išdavimo, galiojimo pratęsimo, pripažinimo negaliojančia taisyklių patvirtinimo pakeitimo projektą. Šiuo metu jis yra derinamas su visomis suinteresuotomis pusėmis. Įsakymas turėtų pradėti galioti nuo gegužės 1 d.

Juo siūloma pakeisti sąvoką „Lietuvos Respublikos jūrininko knygelė“ į „jūrininko knygelė“, sutrumpinti jūrininko knygelės išdavimo / pratęsimo terminą; papildyti įsakymą nuostata dėl patikrinimo, ar jūrininko knygelę siekiantis gauti asmuo nekelia grėsmės valstybės saugumui. Tokios formuluotės ir suglumino jūrininkų atstovus.

Lietuvos laivų savininkų asociacijos vykdomasis direktorius Gintautas Kutka mano, kad tai daugiau su formaliais dalykais susiję pakeitimai, kokių nors pokyčių, kurie trukdytų gyventi, ir esminių pastabų ministerijai dėl šio projekto asociacija neturėjo.

Lietuvos jūrininkų sąjungos (LJS) pirmininko Petro Bekėžos teigimu, šis projektas didelės įtakos jūrininkams neturės, bet LJS savo pastabas jau išsiuntė ministerijai.

Vykdomi konvencijos reikalavimai

LJS pirmininko P. Bekėžos manymu, ministro įsakymo pakeitimai daromi siekiant įgyvendinti Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijos Nr. 185 dėl jūrininkų tapatybės dokumentų, priimtos 2003 m., reikalavimus. Lietuva šios konvencijos nėra ratifikavusi, bet yra ratifikavusi TDO 108 konvenciją dėl jūrininkų pažymėjimų, priimtą 1958 m. Tačiau Lietuva dar 2006 m. pranešė TDO, kad šalis vykdo visas 185 konvencijos nuostatas. Pasak P. Bekėžos, ši konvencija yra nauja, pataisytas 108 konvencijos variantas, ir tam tikrų skirtumų yra. L. Kasparavičiaus teigimu, ji naujesnė ir yra susijusi su biometriniais duomenimis, bet jokių kliūčių, kad ji neratifikuota, šalies jūrininkams nėra.

Ir pagal 108 konvenciją jūrininko knygelės galiojimo laikas buvo 10 metų. O 185 konvencija tik akcentuoja, kad galiojimo laikas jokiu būdu negali būti ilgesnis kaip 10 metų ir turi būti tęsiamas praėjus pirmiems penkeriems metams. LJS pirmininko teigimu, galiojimo laikas nesutrumpės, kaip ji galiojo 10 metų iki šiol, taip galios 10 metų ateityje. Tad šioje srityje niekas nesikeis.

Žodis „Lietuva“ naikinamas?

Pasak P. Bekėžos, anksčiau buvo Lietuvos jūrininko knygelė, o dabar žodis „Lietuva“ bus naikinamas ir liks tik jūrininko knygelė. „Nežinau, kodėl taip siūloma daryti. Galbūt nenorima pabrėžti, kad tai Lietuvos jūrininko knygelė, dėl to, kad mes neturime didelio laivyno, kad didesnė mūsų jūrininkų dalis dirba užsienio šalių laivuose. 185 konvencijoje nėra reikalavimo nurodyti, kokios valstybės yra knygelė, bet nurodyta, kokios formos knygelė turi būti, kokios technologijos turi būti naudojamos gaminant, pvz., pateikti biometriniai duomenys, kad pagaminta laikantis specifinių reikalavimų ir t. t. Reikalaujama nurodyti pilietybę, kokios šalies kokia institucija išdavė. O 108 konvencijos reikalavimai knygelei buvo paprastesni. Dabartinė mūsų jūrininko knygelė yra pagaminta pagal 185 konvencijos reikalavimus“, - aiškino P. Bekėža.

Jo manymu, galbūt taip elgiamasi todėl, kad labai dideli reikalavimai jūrininko knygelės gamybos technologijoms. Pasaulyje yra gal tik pora kompanijų, kurios gali juos įvykdyti. Galbūt visame pasaulyje suvienodinamos jūrininko knygelės. "Priežasties nežinau, to reikėtų klausti Susisiekimo ministerijos.

Mano manymu, galėtų likti pavadinimas „Lietuvos jūrininko knygelė“, dėl to nieko neatsitiktų. Nes ji išduodama Lietuvos piliečiams ir turintiems teisę nuolatos gyventi Lietuvoje. Nebūtinai tas jūrininkas turi būti lietuvis.

Tikriausiai dėl to specialiai jūrininkams keisti jūrininko knygelių nereikės, baigsis senų galiojimo laikas, gaus naujas", - sakė P. Bekėža.

Jis prisiminė, kaip 1992-1993 metais LJS atstovai kartu su savo juristu dabar amžinatilsį Aleksandru Nagiu rengė pirmos jūrininko knygelės išdavimo taisykles. „Mūsų parengtos taisyklės su nedideliais pataisymais ministro įsakymu buvo patvirtintos. Vėliau po truputį jos buvo keičiamos, bet tų pakeitimų buvo nedaug. Mes rašėme žodį “Lietuva„. Tais laikais jūrininko knygeles į kairę ir į dešinę dalindavo vadinamųjų patogių vėliavų šalių jūrų administracijos. Ir lietuviai turėjo Afrikos šalyse išduotas jūrininkų knygeles. Tada mes norėjome pabrėžti, kad tai Lietuvos jūrininko knygelė. Sovietmečiu nebuvo jūrininko knygelės, buvo jūrininko pasas“, - pasakojo LJS pirmininkas.

Jūrininko knygelės nereikės keisti

"Noriu atkreipti dėmesį, kad tai yra susisiekimo ministro įsakymo projektas, o ne administracijos. Paskutinį kartą tie dalykai ministro buvo tikslinami 2016 m.

Atkreipiu dėmesį, kad tai tik projektas, visi gali teikti savo pastabas ir pasiūlymus.

Naujo įsakymo labiau reikia dėl patikslinimų, susijusių su Prekybinės laivybos įstatymu, o ne noru įgyvendinti kokius nors naujus reikalavimus. Tas įstatymas 5 metus buvo tikslinamas, tad yra daugiau redakcinio pobūdžio", - teigė LTSA Jūrų departamento direktorius L. Kasparavičius. Jis sakė nesuprantąs, iš kur atsirado baimė, kad neliks Lietuvos vardo ant jūrininkų knygelės.

Jo teigimu, pačios jūrininko knygelės nereikės keisti. Viskas liks taip, kaip buvo. Liks ir Lietuvos vardas ant jos viršelio. „Šiuo atveju tiesiog suvienodinami terminai su tais, kurie yra Prekybinės laivybos įstatyme. Jame parašyta, kad kiekvienam jūrininkui jo prašymu yra išduodama jūrininko knygelė, žodžio “Lietuva„ prie jos nėra, tai tiesiog suvienodinama su įstatymu, ir viskas“, - sakė Jūrų departamento direktorius.

Kol kas niekas neketina ir branginti jūrininko knygelės. Rinkliavos yra patvirtintos Vyriausybės nutarimu. Ji kaip kainavo 27 eurus, o galiojimo pratęsimas - 7 eurus, tiek ir toliau kainuos.

Saugumo pažymos nereikės

„Didžiausias klausimas, kuris dar neišspręstas, kaip užtikrinti konvencijoje Nr. 185 dėl jūrininkų tapatybės dokumentų įtvirtintą nuostatą, kad jūrininko tapatybės dokumentas būtų išduotas asmeniui, nekeliančiam pavojaus saugumui. Jei kiekvienu atveju Lietuvos transporto saugos administracija privalės kreiptis į atitinkamas valstybės institucijas, tai suprantama, kad jūrininko knygelės išdavimo procesai gerokai pailgės. O projektu kaip tik siekiama šiuos terminus sutrumpinti“, - sakė G. Kutka.

Pasak P. Bekėžos, Lietuvoje jūrininko knygelė išduodama jos piliečiams ir asmenims, turintiems leidimą nuolatos gyventi joje. Pagal Prekybinės laivybos įstatymą Lietuvos laivuose leidžiama iki 50 proc. įgulos narių samdyti iš trečiųjų šalių. Laikinai samdomiems užsieniečiams jūrininko knygeles išduoda jų šalių jūrinės administracijos, o ne Lietuvos.

185 konvencijoje yra nuostata, kad jūrininko knygelė negali būti išduodama nepatikimam asmeniui. Minėtame ministro įsakymo projekte nurodoma, kad jūrininko knygelė negali būti išduodama asmenims, kurie pagal gautą informaciją iš kompetentingų institucijų kelia grėsmę valstybės saugumui. Pasak P. Bekėžos, tai nereiškia, kad dabar visus jūrininkus, kuriems reikės jūrininko knygelės, tikrins Lietuvos saugumas.

Pasak L. Kasparavičiaus, jeigu būtų turima informacijos, kad žmogus yra susijęs su kažkokia grėsme valstybės saugumui, tai būtų pagrindas jam neišduoti jūrininko knygelės, ir viskas, o niekas neketina nieko tikrinti. Tiesiog iš konvencijos perkeliama tokia nuostata.

Anot P. Bekėžos, šiuo klausimu Rusijoje dar griežtesni reikalavimai. Ten jie išplėsti ir susieti su ekstremizmu. Ekstremistu gali būti laikomas asmuo, jeigu žiniasklaidoje ar socialiniuose tinkluose paskelbia ką nors blogo apie valstybę.

LJS pastabos

Pasak LJS pirmininko, šiek tiek keistųsi reikalavimai išduodant jūrininko knygelę, tiksliau, dokumentų pateikimas. Reikalaujama pristatyti galiojančius specialiuosius liudijimus, įrodančius, kad asmuo yra jūrininkas, jūrinio laipsnio kvalifikacinį liudijimą su jo išdavimo patvirtinimu. Pasak P. Bekėžos, surašyti visi dokumentai, nors 185 konvencija to nereikalauja, pakanka pristatyti ankstesnį jūrininko pažymėjimą arba jūrininko knygelę arba galiojantį specialųjį ar specialiuosius liudijimus.

„Mes savo pastabose ministerijai nurodėme, kad pakaktų pristatyti vieną kurį iš išvardintųjų dokumentų. Projekte rašoma, kad jeigu jūrininkas neturi kompetencijos liudijimo, jis gali pristatyti laivo savininko ar valdytojo pažymą, kad bus priimtas į darbą. Pagal Prekybinės laivybos įstatymą laivo valdytojas - asmuo, eksploatuojantis laivą nepaisant to, ar yra laivo savininkas, ar juo naudojasi kitu teisiniu pagrindu. Tai platesnė sąvoka, kuri apima ir laivo savininką, ir laivo valdytoją, todėl žodį “savininkas" reikia išmesti, nes jis yra perteklinis.

LJS sunerimo, kad asmuo atsiimdamas jūrininko knygelę turi pateikti turimą jūrininko knygelę ir nenumatytas variantas, kas bus tokiu atveju, jeigu jūrininkas bus pametęs ar kitaip praradęs savo jūrininko knygelę.

Dominykas NARBUTAS, Susisiekimo ministerijos Veiklos kokybės ir projektų valdymo skyriaus vedėjas, laikinai vykdantis Komunikacijos skyriaus vedėjo funkcijas Jūrininko knygelė nekeičiama, koreguojamas tik Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2016 m. liepos 14 d. įsakymas Nr. 3-234 (1.5 E) „Dėl Lietuvos Respublikos jūrininko knygelės išdavimo, galiojimo pratęsimo, pripažinimo negaliojančia taisyklių patvirtinimo“. Jūrininkai, įsigaliojus teisės akto pakeitimams, neturės kreiptis dėl jūrininko knygelės pakeitimo. Liks galioti turimos jūrininkų knygelės. Siūlomi teisės akto pakeitimai nenumato naujo pavyzdžio jūrininkų knygelių. Jūrininko knygelė išliks tokios pat formos, su Lietuvos Respublikos žyma ant viršelio. Jos galiojimo ir pratęsimo terminas nesikeičia, išlieka toks pat - 5 metai. Jūrininko knygelės išdavimo mokestis nesikeis. Jūrininkas neturės įrodyti, kad nekelia pavojaus valstybės saugumui. Nuostatą siūloma įtvirtinti, siekiant turėti pagrindą neišduoti jūrininko knygelės tuo atveju, jei būtų turima duomenų apie asmens galimai keliamą grėsmę valstybės saugumui. Pakeitimas pasiūlytas, siekiant įgyvendinti Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr. 185 dėl jūrininkų tapatybės dokumentų nuostatas. Teisės akto pakeitimais siekiama suvienodinti nacionalinį teisinį reglamentavimą, perkelti naudingas tarptautines nuostatas, taip pat sutrumpinti jūrininko knygelės išdavimo, galiojimo pratęsimo terminą (vietoje buvusių 7 darbo dienų termino, nustatant 3 darbo dienas).