Jau yra besitraukiančiųjų iš verslinės žvejybos Kuršių mariose

Žuvininkystės įmonių asociacijos „Lampetra“, turinčios daugiau kaip 40 įmonių, vadovė Siga Jakubauskienė sako, kad laikas, kai galima teikti paraiškas dėl išėjimo iš verslo, šiemet buvo pratęstas du kartus, o rugsėjo 27 d. galutinai baigėsi. 

Pasirodo, ne visos įmonės gali pasitraukti iš verslo ir gauti už tai kompensaciją. Kelios paraiškos dar tebevertinamos, procesas nebaigtas.

Nespėta pasiruošti

Priminsime, kad dabartinė valdžia vienu metu norėjo visiškai uždrausti verslinę žvejybą Kuršių mariose. Vėliau buvo kitas projektas - sumažinti žvejybos kvotas 50 proc. 

Galų gale prieita prie savanoriško pasitraukimo iš verslo, atsisakant turimų žvejybos kvotų ir perduodant valstybės įgaliotai įstaigai. „Iš tikrųjų tas variantas daugmaž mus tenkino“, - sako S. Jakubauskienė.

Nors jau nebebuvo tikimasi, Europos Sąjunga vis dėlto patvirtino Lietuvos aplinkos ministerijos pateiktą pasitraukimo iš verslo aprašą. Patvirtinimas buvo gautas su įvairiomis pastabomis.

Pirmieji kvietimai teikti paraiškas dėl pasitraukimo iš verslo prasidėjo šiemet birželio pradžioje. Buvo šioks toks chaosas, nes žvejybos įmonėms kilo daug įvairių klausimų, ypač dėl turimų įsipareigojimų Nacionalinei mokėjimų agentūrai. 

Žmonės nebuvo pasiruošę greitai viską susitvarkyti. Jiems reikėjo laiko viską suplanuoti iš naujo. Be to, ir apsispręsti nebuvo taip paprasta, kai žvejybai atiduota daugiau nei pusė gyvenimo.

„Ne visa visuomenė nori, kad verslinės žvejybos Kuršių mariose nebeliktų 100 procentų. Dauguma niekaip neįsivaizduoja, kad mūsų krašte gali nelikti žvejų ir vietinių žuvų. Tam nepritaria net daugelis žvejų mėgėjų. 

Žinoma, tie, kurie plukdo žvejus mėgėjus žvejoti į jūrą, kurie turi tokį verslą, pritaria tam, kad verslinė žvejyba mariose būtų uždrausta. 

O žvejui mėgėjui, kuris žvejoja rekreacijos tikslais, žvejai verslininkai netrukdo. Jeigu nesėkminga žūklė, žvejas mėgėjas išeitį visada randa - užvažiuoja pas žvejį verslininką, įsigyja iš jo žuvų, ir visi laimingi“, - kalbėjo S. Jakubauskienė.

Ne visos gali gauti kompensaciją

Pasitraukimui iš verslo yra numatyti treji metai. Pirmi metai buvo šiemet, 2025 ir 2026 metais numatyta kompensuoti tik 80 proc. apskaičiuotos sumos.

Pasitraukimui iš verslo yra numatyti treji metai. Pirmi metai buvo šiemet, 2025 ir 2026 metais numatyta kompensuoti tik 80 proc. apskaičiuotos sumos.

Iš pradžių, kai buvo ruošiamas pasitraukimo iš verslo aprašas, buvo numatytos galimybės visoms žvejybos įmonėms, paskui paaiškėjo, kad jeigu įmonė turi kvotą žvejoti ir Baltijos jūroje, ne tik Kuršių mariose, ji negali pasitraukti iš verslo, privalo dvejus paskutinius metus neturėti žvejybos kvotos Baltijos jūroje.

„Neringoje įsikūrusioms mūsų įmonėms, kurios žvejoja ir Kuršių mariose, ir Baltijos jūros priekrantėje, o tokių dauguma - kelias kol kas uždarytas. Jos jau dabar turi atsisakyti kvotų jūroje, kad 2026 metais galėtų pasitraukti iš verslo Kuršių mariose“, - aiškino asociacijos pirmininkė.

Traukiasi didesnės įmonės

Pasiteiravus, kokios įmonės traukiasi iš verslo, S. Jakubauskienė atsakė: "Didesnės įmonės, jos nebemato perspektyvos. Mažos įmonės neintensyviai žvejoja, joms kompensacija būtų nedidelė, tad jos stengiasi išlaikyti žvejybą, nes ji yra nedidelis, dažniausiai šeimos amatas.

Didesnių ir stipresnių įmonių kompensacijos pinigai didesni. Joms gal lengviau apsispręsti, kai problemų tiek daug. Žvejai sensta, darbas labai sunkus ir nepopuliarus tarp jaunimo.

„Žvejybos taisyklės vis griežtėja: šiemet gavome “puokštę" apribojimų, kurių ne visi suderinti su mokslininkų rekomendacijomis: taikomi ilgesni draudimai ungurių, starkių, vėgėlių, nėgių žvejyboje. 

Pavyzdžiui, starkius gaudyti paprastai uždrausdavo nuo balandžio 20 dienos, o kitais metais norima uždrausti juos gaudyti nuo kovo 1-osios, nors mokslininkai rekomenduoja nuo balandžio 10 dienos. Mes jau netenkame 50 dienų.

Žvejai sako, kad jie jau pavargo kovoti, nes valstybės institucijos negirdi jų bendruomenės, nesprendžia problemų kompleksiškai, bet priešindama žvejus verslininkus su mėgėjais bando pritraukti rinkėjų balsus. Ir tai vyksta prieš kiekvienus Seimo rinkimus“, - “Vakarų ekspresui„ sakė “Lampetros" vadovė.

Sprendimas Rusijos naudai

"Valdžia pataikauja ir atsižvelgia į mėgėjų pasiūlymus. Pavyzdžiui, šiemet nuo lapkričio 1 dienos įsigaliojo didesnis starkių verslinis dydis, kuris priimtas, gavus pasiūlymus iš žvejų mėgėjų bei jų suinteresuotos organizacijos, siekiant pelnyti šios gausios bendruomenės, kaip potencialių rinkėjų, politinį palankumą.

Logikos šiame sprendime visiškai nematome, nes istoriškai starkių verslinis dydis abiejose šalyse - tiek Lietuvoje, tiek Rusijos Federacijoje - visada buvo vienodas. 

Dabar Rusijos Federacija, valdanti 75 proc. vandens telkinio ploto, taikys starkiams 46 centimetrų verslinį dydį, jis nėra keičiamas, o tame pačiame vandens telkinyje tik 25 proc. ploto turinti Lietuva be jokio mokslinio pagrindimo įvedė starkiams naują 50 centimetrų verslinį dydį.

Mažesnius starkius Lietuvos žvejai privalės paleisti, o Rusijos žvejai juos sužvejos. Toks Aplinkos ministerijos sprendimas diskriminuoja Lietuvos žvejus, mažina jų laimikius ir pajamas, kartu dėl to nukenčia visa grandinė susijusių verslų, be abejo, ir tiesioginis vartotojas, kuriam apribojamas sveiko maisto tiekimas.

Tokie sprendimai yra naudingi tik Rusijos Federacijai, jų starkių laimikiai neabejotinai išaugs. Jie jau padidėjo 2023 metais, kai mūsų šalis susimažino žvejybos kvotas„, - situaciją apibūdino “Lampetros" vadovė.

Mažesnius starkius Lietuvos žvejai privalės paleisti, o Rusijos žvejai juos sužvejos. Toks Aplinkos ministerijos sprendimas diskriminuoja Lietuvos žvejus.

Liekantieji versle bus nuskriausti

„Labiausiai mus nuvylė tai, kad žvejybos kvota 2023 metais buvo sumažinta 30 procentų. Tie, kurie lieka versle, prarado įrankių kvotą ir jiems jau niekas jos nesugrąžins. 

Tiems, kurie išeis iš verslo, kompensacija yra apskaičiuojama atsižvelgiant į sugautų žuvų kiekius su anksčiau 2018-2023 metais turėta įrankių kvota. Įmonėms, liekančioms versle, jokios kompensacijos už prarastą kvotą nėra numatyta, jos lieka nuskriaustos“, - aiškino asociacijos vadovė.

Naujos žvejybos kvotos Kuršių marių žvejams bus skirstomos tik 2027 metams, o iki tol galios tos pačios 2023 metais sumažintos kvotos. 

Anksčiau Kuršių marių žvejai turėjo 979 žvejybos įrankius, o dabar beliko apie 700. Pasitraukus iš verslo kai kurioms įmonėms, bendras žvejybos įrankių skaičius dar labiau sumažės.

„Kaip bus skirstomos žvejybos kvotos, ar bus keičiamas Žuvininkystės įstatymas, nežinome. To kol kas negali pasakyti nei Žemės ūkio, nei Aplinkos ministerija. Sunku nuspėti, kaip elgsis nauja valdžia. Ko gero, turėtų būti keičiamas įstatymas“, - svarstė S. Jakubauskienė.

Elektroniniai žurnalai - ne dabar

Pasak S. Jakubauskienės, reikalavimas turėti valtyse elektroninius žurnalus, kurį ketinta taikyti jau nuo 2025 metų pradžios, atidėtas iki tų metų pabaigos. Greičiausiai jis pradės galioti 2026-aisiais. Tais pačiais metais vyks ir paskutinis pasitraukimas iš verslinės žvejybos gaunant piniginę kompensaciją.

„Tie, kurie 2026-aisiais apsispręs likti žvejybos versle, turės priimti visas naujoves. Yra ir gaudyklėms numatyta naujų modifikacijų įdiegimas, siekiant padidinti šių įrankių selektyvumą. Iš tų, kurie ruošiasi išeiti, nebėra prasmės reikalauti diegti naujoves“, - mano asociacijos „Lampetra“ vadovė.

Pričiups ir mėgėjus

Pasak Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkės Akvilės Kungienės, kol kas nėra tokio griežto reikalavimo, kad mažieji - iki 12 metrų ilgio - Baltijos jūros priekrantės žvejų laiveliai turėtų elektroninius žurnalus. Dar jiems palikta galimybė pildyti popierinius žurnalus.

„Žvejai skatinami pildyti elektroninius žurnalus, bet kol kas tokios prievolės nėra. Paliekamas pereinamasis laikotarpis. Ateityje tai tikrai bus privaloma, todėl reikia tam ruoštis. Visa kontrolė jau keliasi į skaitmeninį pasaulį. Pagal naująjį reglamentą žvejai mėgėjai nuo Naujųjų metų privalės pildyti elektroninius žurnalus. Mėgėjai sugauna nemažai žuvų, o kontroliuojami jie buvo prastai. Bet taip yra visoje Europoje, ne tik Lietuvoje“, - sakė A. Kungienė.

„Lietuva šiuo atžvilgiu, ko gero, jau yra labai pavėlavusi. Jau ir ankstesniuose reglamentuose buvo minima, kad reikalinga žvejų mėgėjų laimikių apskaita. Kitose šalyse mėgėjai nežvejoja labai intensyviai. Teko būti Prancūzijoje, ten mėgėjų vienetai. O pas mus mėgėjiška žvejyba gana aktyvi“, - sako S. Jakubauskienė.