Į ITF kreipiasi ir savo vyrų ieškančios jūrininkų žmonos

Buvo susisiekta su laivo savininku ir šis sutiko, kad tie du ukrainiečiai būtų paimti iš laivo. Buvo nusiųstas kateris į išorinį reidą, pargabenti jūrininkai apgyvendinti viešbutyje. Laivas nuplaukė į Kaliningradą ir grįždamas turėjo juos paimti atgal. Savininkui ši operacija kainavo daugiau kaip 2 tūkstančius eurų.

Ar Rusijos uostuose ukrainiečiai patiria kokių nors problemų?

Kol kas buvo vienintelis atvejis. Vladivostoko uoste buvo nubaustas jūrininkas ukrainietis. Laive vykusios pasieniečių kontrolės metu jis atėjo su telefonu, pradėjo rodyti nuotraukas ir sakyti: „Žudikai, žiūrėkite, ką jūs darote.“ Tad buvo areštuotas ir nuteistas. Kartais ukrainiečiai Rusijos uostuose neišleidžiami į krantą dėl jų pačių saugumo.

Gauname skundų iš abiejų pusių. Pavyzdžiui, toks ir toks Rusijos kapitonas yra fašistas, nemėgsta ukrainiečių. Kitame laiške aiškinama, kad ukrainiečių mechanikas daro spaudimą rusams ir t. t.

Ar ITF tenka tarpininkauti, kad viename laive rusai neatsidurtų kartu su ukrainiečiais?

ITF biuro Londone Jūrininkų veiksmų skyrius bendradarbiauja su Tarptautine jūrų organizacija (IMO), su Tarptautine darbo organizacija (ILO). Jos prašo atkreipti dėmesį į visus atvejus, jeigu kyla konfliktinės situacijos tarp skirtingų tautybių žmonių.

Manau, kad viskas priklauso nuo laivo administracijos ir laivo savininko. Jeigu jie pasako, kad vyrai, visi esme viename laive, nuo mūsų gerų santykių priklauso ir darbas, ir gerovė, ir saugumas, ir pareikalauja laikytis tam tikrų normų, konfliktų nebūna.

Negaliu pasakyti, kokios šiuo metu tendencijos, ar ukrainiečiai ir rusai samdomi į atskirus laivus. Teko tikrinti kelis laivus, kurių įgulas sudarė ukrainiečiai ir rusai. Sakė, pas juos viskas gerai, tos temos jie tiesiog neliečia. O kaip yra iš tikrųjų, niekas nežino.

Sunku viename laive įdarbinti kinus ir filipiniečius. Jeigu kinai ir kalba angliškai, sunku suprasti netgi ką sako kapitonas. Filipiniečių ir europiečių įgula - normali praktika: vadovauja europiečiai, o eiliniai - filipiniečiai.

INSPEKTORIUS. Kitais metais balandžio 1 d. bus 20 metų, kai Andrejus Černovas (kairėje) dirba ITF.

Kas šiuo metu jaudina Ukrainos jūrininkus?

Šiuo metu padaugėjo ukrainiečių jūrininkų užklausimų dėl apgyvendinimo arba dokumentų keitimo. Jeigu jūrininkas ukrainietis gyvena Lietuvoje, Lenkijoje ar kitoje šalyje, jam kyla klausimas, ar jis gali tose šalyse pasikeisti jūrinius dokumentus, jeigu jų galiojimo terminas baigėsi. Žinau, kad Latvijoje ir Estijoje jūrininkai tai gali padaryti.

Daugelis ukrainiečių jūrininkų nori likti kitose šalyse ir iš jų vykti dirbti į laivus.

Jie negali grįžti į Ukrainą pratęsti dokumentų galiojimo terminų, nes paskui nebus išleisti iš šalies.

Iki šiol nesuprantu logikos, kodėl jūrininkai nuo 18 iki 60 metų neišleidžiami iš Ukrainos. Jie mokosi 4-5 metų tam, kad taptų jūrininkais. Tai specifinė žmonių grupė, skirta dirbti jūroje. Dabar jie sėdi krante ir nieko neuždirba. Taip išeina, kad jūrininkas su savo šeima tampa našta valstybei.

Jūrininkai mums skundžiasi, kad jie gali išvažiuoti iš šalies tik nelegaliai ir turi sumokėti vietiniams pareigūnams 3-5 tūkstančius eurų, žinoma, neoficialiai. Manau, toks draudimas tik skatina korupciją ir nieko gero neduoda.

Ko gero, ukrainiečiams gali būti sunku ateityje įsidarbinti, nes laivų savininkai pradės galvoti, kad nereikia jų samdyti, nes gali kilti problemų.

LONDONE. ITF biuro Londone Jūrininkų veiksmų skyriaus darbuotojai. Andrejus Černovas šiemet jame buvo pakeitęs atostogauti išėjusį kolegą.

O su kokiomis problemomis susiduria Rusijos jūrininkai?

Rusų jūrininkai siunčia užklausimus dėl bankų pavedimų. Jiems iškyla didelė problema norint gauti atlyginimą, o laivyboms kompanijoms - atsiskaityti su jais. Yra tik du būdai - arba per banką, arba grynaisiais. Jeigu esi kapitonas, neveši namo lagaminėlio su 20-30 tūkst. eurų. Šiais laikais bandoma apsieiti be grynųjų pinigų. Šiuo metu ieškoma alternatyvos, kaip sumokėti rusams be grynųjų pinigų. Svarstoma, kad reikėtų sukurti elektronines pinigines. Tiesa, yra Rusijoje bankų, kuriems sankcijos netaikomos.

Pas mus Lietuvoje bent jau prieš porą mėnesių irgi galiojo tam tikros taisyklės. Pavyzdžiui, jeigu jūrininkas „nusirašo“ iš laivo Klaipėdoje ir vyksta į Rusiją, jis gali išsivežti ne daugiau kaip 60 eurų grynaisiais, o dolerių daugiau išsivežti gali.

Buvo pora atvejų Klaipėdoje, kai pasieniečiai nenorėjo išduoti Rusijos jūrininkams tranzitinės vizos. Agentams nusiuntus oficialų užklausimą, viza buvo išduota.

Ar ITF gali padėti jūrininkui tokiu atveju?

Tokiu atveju turėtų būti nuoroda į kokį nors įstatyminį aktą. Mes galime užklausti, kuo remiantis viza neišduodama.

Jūrininkai dalyvauja pasauliniame prekių gabenimo procese. 80-90 proc. visų prekių yra plukdoma laivais. Manyčiau, todėl jūrininkai turėtų būti vertinami šiek tiek kitaip nei kiti žmonės. Jų toks darbo pobūdis. Dauguma jų yra kosmopolitai. Todėl rusai gali dirbti su ukrainiečiais, kinai su indusais ir t. t.

Dirbti jūroje norinčių filipiniečių ir indusų yra nemažai. Bet nemažai laivų savininkų bent jau iki šiol mieliau jūrininkus samdė iš Rytų Europos - ukrainiečius, rusus, lenkus, kroatus, iš Baltijos šalių.

Neseniai į Lietuvos jūrininkų sąjungą kreipėsi klaipėdietis, kuris pareiškė norintis laive įdarbinti Lietuvos piliečius.

VEIDAS. Ši nuotrauka konkurse pripažinta jūrininko veidu per pandemiją. Motoristas po ilgo reiso mėnesį išbuvo karantine ir vėl išplaukė į jūrą neparėjęs namo. Prierašas po ja: „Tėtis pavargęs, bet nepasidavęs.“

O šiais laikais ar dar pasitaiko atvejų, kai laivo savininkas pameta laivą su visa įgula, viską, ką galėjęs, iš jo išsunkęs?

Pasitaiko. Žinoma, po to, kai įsigaliojo MLC konvencija (Lietuvoje 2014 metais, pasaulyje - 2013 metais), tokių atvejų žymiai sumažėjo, ypač Europoje, nes vykdoma gera priežiūra. Šioje srityje pasižymi Belgijos jūrinė administracija ir kontroliuojančios įstaigos. Jeigu jūrininkas laive išbūna daugiau kaip 11 mėnesių, jie griežtai pareikalauja „nurašyti“. Jeigu nemokamas atlyginimas ar trūksta maisto, belgai staigiai ir griežtai reaguoja - sulaiko laivą uoste.

Šiaurės Europoje tokių įvykių labai mažai, nebent bankrutuoja kokia nors kompanija. Netgi graikai labai stipriai pasikeitė į gerąją pusę.

O arabų pasaulyje, pavyzdžiui, Saudo Arabijoje, Jungtinėje Arabų Respublikoje, tokių atvejų pasitaiko nemažai. Vienas jūrininkas maždaug prieš kelerius metus buvo paliktas reide stovėjusiame laive vienas jį prižiūrėti. Jis štormtrapu nusileisdavo į vandenį ir plaukdavo į krantą įkrauti mobilųjį telefoną, pasiimti maisto ir grįždavo su atgal su plastikiniu maišeliu. Jis ten prabuvo net ketverius metus. Laivas buvo pamestas likimo valiai, bet jūrininkui jo palikti neleido vietinė administracija. Buvo paleistas tik tada, kaip ITF inspektoriai surado kitą jūrininką vietoje jo.

Kas pasikeitė vadinamųjų pigių vėliavų horizontuose?

Laivai pigių vėliavų šalyse visais laikais registruojami ir, matyt, bus registruojami ir ateityje. Bet patogios vėliavos jau nebėra tokios, kokios buvo anksčiau, prieš kokius 30 metų. MLC konvencijoje numatyta labai nemažai reikalavimų laivo savininkui.

2016 metais buvo padaryti pakeitimai. Dabar laivo savininkas turi turėti draudimo fondą. Jeigu jis bankrutuotų, privalėtų būti išmokėti jūrininkams atlyginimai iki 4 mėnesių bei organizuota repatriacija, ir nesvarbu, ar savininko laivo vėliavos valstybė ratifikavo ar ne minėtą konvenciją.

Mūsų bendradarbiavimo atvejų su advokatais skaičius sumažėjo. Dabar uostuose uosto kontrolė gali stabdyti laivą. Mūsų šalyje tai gali daryti Lietuvos transporto saugos administracija. Jeigu yra nusiskundimų iš jūrininkų dėl neišmokėtų atlyginimų, jos atstovai gali sulaikyti laivą. Klaipėdoje buvo toks atvejis. Laivas nebuvo išleistas, kol jūrininkams nesumokėjo atlyginimų.

JŪRININKAI. Kadangi apie 90 proc. pasaulio prekių gabenama laivais, jūrininkai vaidina labai svarbų vaidmenį.

Ar pats dabar vykdote kokią nors misiją kaip ITF inspektorius, padedate kokiems nors jūrininkams?

Iki šiol bandau padėti jūrininkams. Londone sava specifika. Į ITF būstinę siunčiami įvairūs jūrininkų iš viso pasaulio užklausimai. Pavyzdžiui, Sudane netoli uosto apsivertė gyvulius plukdęs laivas ir žuvo beveik 16 tūkst. avių, tik 700 jų sugebėjo išgelbėti. Įguloje europiečių nebuvo, tik sudaniečiai ir egiptiečiai. Jūrininkams nebuvo sumokėta už beveik tris mėnesius. Bandome jiems padėti.

Būdamas inspektorius tikrinu laivus Klaipėdos uoste bei nagrinėju Lietuvos jūrininkų sąjungos narių pretenzijas. Pasitaiko ir neišmokėtų atlyginimų, problemų, susijusių su repatriacija ar kompensacija dėl ligos ar mirties.

Kaip gyveno jūrininkai pandemijos laikotarpiu?

Jūrininkams tas laikotarpis iki 2021 metų pavasario buvo tikrai labai sunkus. ITF Jūrininkų veiksmų skyriui Londone darbo gerokai padaugėjo, pradėta ieškoti padėjėjų, kurie padėtų dirbti. Labai padaugėjo kreipimųsi dėl įvairiausios informacijos. Reikėjo duoti labai daug patarimų, kaip elgtis vienu ar kitu atveju. Padaugėjo atvejų, kai reikėjo imtis ir veiksmų: bandyti arba areštuoti laivą, arba susisiekti su draudimo kompanijomis.

2020 metų vasarą buvo gausu prašymų, susijusių su repatriacija. Kai visame pasaulyje buvo uždaryta daug oro uostų, pasipylė įvairiausi apribojimai, jūrininkams buvo sunku palikti laivą. Kai kurie jų bijojo tai daryti, nes neaišku buvo, kaip reikės sugrįžti. Nemažai jūrininkų, ypač azijiečių, prašė pratęsti darbo sutartis.

Tarptautinė darbo jūroje konvencija (MLC) reikalauja, kad jūrininkas jūroje būtų ne ilgiau kaip 12 mėnesių, įskaitant vieną mėnesį atostogų. Per pandemiją kai kurios jūrinės organizacijos darė išimtis ir leido pratęsti buvimo laive laiką. Pasitaikė atvejų, kai jūrininkai laive išbūdavo keliolika mėnesių. Ir į Klaipėdą buvo atplaukęs laivas, kurio įgulos nariai kinai dirbo 14-17 mėnesių.

Situaciją apsunkino ir karantinas, kurį sąlygojo tos šalies, kurioje buvo jūrininkas, vietiniai įstatymai. Pavyzdžiui, jūrininkas, atskridęs į Manilą (Filipinai) turėjo išbūti 14 dienų karantine, o nuvažiavęs į kitą tos šalies regioną - papildomai dar 14 dienų.

Mano draugas pasakojo, kad visą mėnesį įgula nebuvo išlipusi iš laivo, nė agentai nebuvo į jį atėję, buvo visiškai izoliuota. Bet kai laivas atplaukė į Klaipėdos uostą, ji vėl turėjo izoliuotis 14 dienų.

„ĮKALINTASIS“. Vienas prižiūrėjo laivo savininko pamestą laivą.

Ar taip ilgai dirbant laivuose nenutiko tragiškų įvykių?

Apie vieną įvykį girdėjau. 19 metų kadetui kinui sutriko sveikata: jis pradėjo mėtyti už borto savo daiktus, o paskui pats iššoko.

O kaip jūrininkai reaguoja į kylančias kainas? Ar jų atlyginimai irgi kyla?

ITF minimumo laivuose, t. y. nustatytos sumos, už kurią mažiau negalima mokėti, laivuose jau seniai nebėra. Kapitono minimumas - beveik 6 tūkst. JAV dolerių. Už kokį atlyginimą neis dirbti nei filipinietis, nei indusas. Mano praktikoje buvo du atvejai - įgulos iš Sirijos ir iš Kubos sutiko dirbti už mažesnius atlyginimus.

Žinoma, jeigu mokytojo vidutinis mėnesio atlyginimas Kuboje - 100 dolerių, o kadetas, vaikinukas, darantis pirmą reisą, laive gauna 300 dolerių, tai nieko keisto. Kuboje iki šiol dalijami specialūs daviniai. Sirijoje mokytojo atlyginimas - 200 dolerių. Yra laivų savininkų, kurie naudojasi tokia žmonių situacija.

Daugiausia uždirba dujovežių, tanklaivių įgulos. Kapitono atlyginimas juose - 15-16 tūkst. dolerių.

KOSMOPOLITAI. Laivų įgulas sudaro įvairių tautybių žmonės.

O kiek laivuose šiais laikais uždirba kvalifikuoti jūreiviai?

Įvairiai. Ir tai priklauso, deja, irgi nuo tautybės. Azijos jūreiviai gauna šiek tiek mažiau - 1 600-1 700 dolerių per mėnesį, neskaičiuojant viršvalandžių, papildomų darbų, su viskuo gal būtų 2 000 dolerių. O europiečiai - 1 700-1 900 dolerių be priedų.

Gal gaunate ir kokių nors juokingų klausimų?

Šiemet per pirmą pusmetį ITF Jūrininkų veiksmų skyriaus atstovai, dirbantys būstinėje Londone, gavo beveik 4 tūkstančius įvairių užklausimų. Kadangi šiuo metu labai daug ukrainiečių, „nusirašiusių“ iš laivų, negrįžta į Ukrainą, jiems iškyla įvairių klausimų. Kartais jie būna ir ne į temą. Pavyzdžiui, ukrainietis jūrininkas, gyvenantis Berlyne, rašo ITF Londone, kad iš jo vokiečiai reikalauja mokėti mokesčius, ir klausia, ar jis turintis tai daryti. Kitas jūrininkas prašo pagalbos dėl dingusio lagamino Vienos oro uoste.

Vieno jūrininko žmona, gyvenanti Anglijoje, prašė mūsų surasti jos vyrą, su kuriuo ji kartu negyvena, bet oficialiai neišsiskyrusi, nes nori iš jo atimti tėvystės teisę.

Ar suradote?

Ne. Ji nepasakė nieko: nei laivo, nei kompanijos pavadinimo.

ITF ir asmeninio archyvo nuotr.

2021 metų ITF statistika

Inspekcijų atlikta 7 265.

Užklausimų iš individualių jūrininkų gauta 1 861 (25,6 proc. nuo visų 7,265). Eilinių inspekcijų: 2 870 (39,5 proc. nuo visų 7,265).

Padedant ITF inspektoriams jūrininkams buvo išmokėta beveik 37 500 000 JAV dolerių.