Drevernos uostas ateityje priims beveik 200 laivų

„Įplaukos kanalo neužneša iš naujo, nes jame nėra smėlio, tik kietas dumblas, kuris nekeliauja. Pas mus ne taip kaip Svencelėje, kur užnešimas yra problema Nr.1, nes didesnės audros viską užlygina, kas iškasama. Ten smėlis keliauja“, - „Vakarų ekspresui“ sakė samdomas Drevernos uosto administratorius Admontas Samalius, šiame uoste dirbantis nuo 2010 metų.

Vietų Drevernos uostelyje pradėjo trūkti jau pernai rudenį. Šiuo metu jame telpa 104 kateriai. Uosto projekte buvo numatytos 75 vietos, bet prieš trejus metus jis buvo praplėstas, pastatyti papildomi pontonai pakrantėje.

Koncesininko ieškota ilgai

Klaipėdos rajono savivaldybei ilgą laiką nepavyko surasti koncesininko, lėšų įplaukos kanalui gilinti. Bandymų buvo įvairių. Situacija gerokai pasikeitė, kai 2017 metais koncesijos 20 metų konkursą laimėjo UAB „Hortivita“, užsiimanti pastatų rekonstrukcija ir įrankių nuoma. Šis sezonas, kai ji yra uostelio operatorė, bus jau šeštas. Bendrovė investavo į jį. Prieš penkerius metus pasamdė žemsiurbę ir išvalė visą įplaukos kanalą.

"Iš pradžių čia buvo nedidelis uostelis: nendrynai, keliukas į pamarį ir daugiau nieko. Nebuvo nė apžvalgos bokšto.

Ir laivelių daug nebuvo. Nė į galvą neatėjo, kad kada nors gali trūkti vietų jame.

Norėjome, kad kuo daugiau laivelių atsirastų, o jų vis nebuvo ir nebuvo. O prieš dvejus metus, per pandemiją, kad pasipylė jų gausa, kad pradėjo žmonės juos pirkti ir plaukioti... Vidaus vandens kelių direkcija pradėjo tvarkyti kelius, atidarinėti maršrutus", - pasakojo uosto administratorius.

Labai gera vieta

Drevernos upe galima išplaukti į Vilhelmo kanalą, kuris prasideda už Drevernos tilto, per Lankupių šliuzą patekti į Miniją, plaukti į Mingę, į Atmatą, Nemunu į marias.

„Geografinė vieta tikrai labai gera. Iškart išplaukę sukame dešiniau - už 8 km yra Juodkrantė, piečiau maždaug už 29-30 km - Nida. Galima pasiekti Mirusias kopas, Preilą, Pervalką. Iki Uostadvario irgi 29-30 km. Vilhelmo kanalu gali pasiekti ir Klaipėdą - ji už 15 kilometrų, bet toliau Malkų įlankos nenuplauksi. Plaukdamas pamatai visokių grožybių. Minijos krantai labai gražūs“, - džiaugėsi ponas Admontas.

A. Samalius sakė, kad Drevernos upėje, netoli visai neseniai atidaryto resorano „Strikis“, planuojama uosto plėtra, ketinama pastatyti papildomus pontonus. Norima padaryti apie 80 papildomų vietų laiveliams. Taigi ateityje Dreverna galės jų priimti beveik 200.

Plečiamasi būtų ne į marių, o į upės pusę, Vilhelmo kanalo link, nes daugiau jau nėra kur Drevernoje, nebent antroje upės vagos pusėje, kas būtų itin problemiška.

„Už tų nendrių kitoje pusėje iš karto eina pylimas. Čia žemės yra apipylimuotos, kad vanduo neužsemtų, o polderiai pumpuoja vandenį į marias, kad būtų išlaikomi tinkami žemdirbystei plotai. Aplinkui Dreverną visur padaryti polderiai“, - pasakojo uosto administratorius.

Drevernos šliuzo nepaplatinsi

Pasak A. Samaliaus, didžiausias trukdis plaukiant į Vilhelmo kanalą yra Drevernos šliuzas, tiksliau, jo plotis. „Su didesniais uosto laivais negalime praplaukti, tik su siauresniais, kurių plotis - 3 metrai. Su savo laivu “Pašvaistė„ niekaip nepraplaukiame, nes jo plotis - 3,3 metro, tik su “Vilu" plaukiame.

Vidaus vandens kelių direkcija šiemet šiek tiek prakasė Lankupių šliuzą, kuris buvo visiškai „užlygintas“, negalėjome išplaukti, kadangi išplaukimo vietoje buvo tik 25 centimetrai vandens.

Bet tą šliuzą dar reikėtų kasti ir valyti. Tai darė ne žemsiurbė, o įvažiavęs ekskavatorius iškasė siaurą kanalą, kuris bus greitai užneštas. Minijoje yra toks posūkėlis, ten smėlis ridenamas. Joje pakils vanduo, bus aukštesnis lygis ir užlygins. Tam šliuzui reikia nuolatinės priežiūros", - aiškino Drevernos uosto administratorius.

Paklaustas, ar nebūtų galima to Drevernos šliuzo kaip nors paplatinti, jis atsakė: „Reikėtų išgriauti, o ten yra sudėtingas įrenginys. Žinau, nes pats stačiau. Norint nugriauti, reikalingas didžiulis sprogimas - ten toks objektas kaip atominė elektrinė. Ta problema taip ir liks, kol aplinkosaugininkai neleis prakasti tos kilpos dėl trečiosios Klaipėdos vandenvietės. Pasakymas, kad sūrus vanduo pateks į Vilhelmo kanalą, yra visiška nesąmonė. Jis net į uostą neateina, į marias - taip, bet į vidų nepatenka.“

Plaukiant Drevernos upe yra aukštos įtampos laidai. Laiveliai jau du kartus juos buvo nutraukę. Prieš kelias savaites pastatytas ženklas, tai dabar plaukti saugiau.

Mokestis šiemet padidintas

Pasak uosto administratoriaus, sezonas Drevernoje prasideda tuojau, kai tik ištirpsta ledas, kai žmonės atsiveža laivelius. Žiemą iš Drevernos visi jie išvežami, o likę iškeliami ant kranto.

Laivukus Drevernos uoste laiko žmonės ir iš Vilniaus, ir iš Kauno, ir iš Panevėžio - iš visos Lietuvos. Su jais sudaroma sutartis, jie moka tam tikrą nustatytą mokestį.

A. Samalius sakė, kad šiemet pirmą kartą buvo padidintas mokestis už laivo stovėjimą. Už kateriuką iki 6 metrų ilgio reikia mokėti 650 eurų per metus, nuo 6 iki 9 metrų - 700 eurų, o jei ilgesnis nei 9 metrai - 800 eurų.

Tarp čia laikomų laivelių yra ir vienas kitas brangesnis, kainuojantis kelis tūkstančius eurų. Uostelio administratorius pasakojo, kad vienas kateriukas yra visai naujas, tik metų senumo. Žinoma, jis vienas toks, kiti senesni, nes naujų katerių lietuvaičiai dar, galima sakyti, neįperka.

„Laivelių pas mus vis daugėja ir daugėja. Esame paskyrę tarp lieptelių vietą dviem nedideliems laiveliams po 2,5-3 metrus pločio. O dabar visi laivai jau vis į plotį ir nebetelpa tose vietose. Tenka derėtis su laivelio savininku, kad įsileistų kitą platesnį laivą, reguliuoti, kad visi sutilptų“, - aiškino pokalbininkas.

Uostas turi 7 laivus

Jeigu neturi laivo, ne bėda. Drevernoje galima jį išsinuomoti. Tereikia užeiti į statinuką, ant kurio parašyta „Kelto bilietai. Uosto paslaugos“.

Drevernos uostas pats turi 7 laivus. Sezonas prasideda, t. y. laivai pradeda plaukti, birželio 1 d. Kateris „Benas“ plukdo maršrutu Dreverna-Juodkrantė ir kursuoja pagal grafiką. Ten žmonės plaukia ne tik Raganų kalno pažiūrėti, bet, jeigu geras oras, ir pasideginti pliaže. Pasak A. Samaliaus, geromis dienomis keltas „Benas“ per dieną perkelia po 300 žmonių į Juodkrantę ir tiek pat atgal į Dreverną.

Uostui priklauso greitaeigis kateris „Maxum“, didelis laivas „Vilhelmas“, kuriame įsikūrusi kavinė-restoranas. Plaukiančiame laive rengiami pokyliai, kartais ir vestuvės.

Kainos įvairios. Jeigu plaukiama lėtesniais laivais, valanda kainuoja 90 eurų, bet kadangi laivas, pavyzdžiui, plukdo 25 keleivius, tai ta suma jiems išdalinama. Greitesnių laivų kaina - 150 eurų, o didžiųjų laivų „Gilija“, gali plukdyti 50 žmonių, ir „Vilhelmas“ valanda kainuoja 160 eurų. Didesnės grupės paprastai laivą užsisako iš anksto.

Srautas sumažėjo perpus

Drevernos mažųjų laivų uostas turi savo atskirus padalinius: Drevernos kempingą, apie kurį pasakojome antradienį, „Beno“ laivyną.

Be Drevernos kempingo, kuriame jau yra 45 nameliai, pačiame uoste virš restorano „Dreverna“ yra motelis, didžiulė elingo pokylių salė, virš jos gyvenamosios patalpos, skirtos darbuotojams.

Sutvarkyta ir įrengta ne tik paties uosto, bet ir kranto infrastruktūra, pritaikyta pramogoms bei poilsiui. Privežta labai daug smėlio į pakrantę ir įrengtas pliažas vaikams, ten gylis iki kelių.

Tvarkoma aplinka prie krante įrengtų baseinų. Užpernai buvo netgi pasodinta palmių. Deja, šios žiemos jos neištvėrė. Buvo bandoma šildyti, bet vis tiek neatsilaikė.

A. Samalius sako, kad Drevernos uosto veiklos pradžioje buvo skaičiuojama, kiek žmonių atvyksta per sezoną, o paskui pasidarė nebeįmanoma. Drevernos uoste vyksta įvairios šventės, būna, automobilių kamščiai prasideda netgi Dituvoje. Ir laiveliais atplaukia daug svečių, iš Klaipėdos taip pat. Būna dešimtys tūkstančių žmonių.

Uosto administratoriaus manymu, dabar per metus čia aptarnaujama per 100 tūkst. žmonių, o anksčiau būdavo 35-40 tūkst.

Į Drevernos uostą atvyksta nemažai įvairaus amžiaus vokiečių, nes šis kraštas - buvusi jų giminių gyvenamoji vieta ir ji juos traukia. Nemažai jų atvyksta ir su kemperiais, dažnai plaukia su keltu.

Pasak administratoriaus, mėgstamiausia Drevernos uosto pramoga - baseinai ir keltas „Benas“, pritraukiantis labai daug žmonių. Tik šiemet jų žymiai sumažėjo. Gal ir dėl to, kad buvo šaltas pavasaris.

„Palyginti su tuo, kiek buvo pernai, ir kiek dabar yra žmonių, stebime kritimą beveik per pusę. Dabar mums užtenka laikytis oficialiai paskelbto kelto grafiko, o anksčiau neužtekdavo - per tarpus dar reikėdavo lėkti po du kartus“, - pasakojo A. Samalius.