UAB Birių krovinių terminalas verčia naują savo istorijos puslapį

2022-aisiais BKT, klestinti Klaipėdos uosto įmonė, kurios atlyginimų pavydėjo visi uostininkai, ištvėrė didžiausią išbandymą Lietuvai vasario 1 d. sustabdžius baltarusiškų trąšų tranzitą per šalį.

Dėl to terminalas prarado visą savo krovinį.

Ne daug kas tikėjo, kad jis atsigaus ir pradės krauti kitus krovinius.

Dėl šio krovinio praradimo nukentėjo ne vien tik BKT, bet ir visas Klaipėdos uostas, kuriame baltarusiškos trąšos sudarė 32 proc. visų jo krovinių, geležinkelininkai, konteinerinės linijos, ekspeditoriai ir kt.

Buvo įmonė Nr. 1

1997 metais įsteigtas BKT specializavosi mineralinių trąšų krovos srityje. Terminalas priima geležinkelio vagonus ir iškrauna krovinį į laivus arba priima laivus ir krauna krovinį iš laivo į vagonus.

Dar beveik prieš dvejus metus BKT buvo pirmaujanti Klaipėdos uoste kompanija pagal metinę krovinio apyvartą, siekiančią apie 11 mln. tonų krovinių, uostui duodanti 30 proc. visų jo pajamų.

Buvo sutvarkyta visa infrastruktūra, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos užsakymu rekonstruotos krantinės.

Vienu metu bendrovė galėjo krauti tris „Panamax“ tipo laivus, kurių grimzlė - 13,8 metro.

Per dieną joje buvo priimama ir iškraunama po 7 geležinkelio sąstatus, o piko momentais - ir iki 10 sąstatų, t. y. 640 vagonų.

Terminalas nuolat augo. Į jo plėtrą pagrindinis akcininkas nuo bendrovės įkūrimo investavo apie 130 mln. eurų, įsigyta įrangos, pastatyta sandėlių.

Jo pajėgumas ir šiandien tebėra 16 mln. tonų per metus. Pagrindinė BKT klientė Baltarusijos trąšų gamintoja „Belaruskalij“, turinti 30 proc. terminalo akcijų, pradėjo didinti savo pajėgumus norėdama, kad Klaipėdoje būtų daugiau kraunama jos pagamintų trąšų.

„Po visų negatyvių įvykių kiti BKT akcininkai norėjo išpirkti akcijas iš “Belaruskalij„, tačiau nepavyko dėl nuo jų nepriklausančių priežasčių.

“Belaruskalij„, kaip akcininkės, teisės pagal Europos Sąjungos (ES) reglamentus yra apribotos arba, kitaip tariant, įšaldytos. Ji neturi teisės į dividendus, negali balsuoti akcininkų susirinkimuose ir pan.

Vykdome ir įgyvendiname sankcijas visa apimtimi“, - teigė dabartinis BKT generalinis direktorius Ruslanas Malininas.

Pagrindinė komanda nebuvo atleista

Buvęs ilgametis BKT vadovas Vidmantas Dambrauskas iš pareigų atleistas 2022 metų vasario 28 d.

Nuo pernai pavasario šiai įmonei vadovauja R. Malininas, joje dirbantis nuo 2004-ųjų, t. y. jau 20 metų, prieš tai ėjęs vykdomojo direktoriaus pareigas.

Paklaustas, kodėl buvo atleistas ankstesnis vadovas, šis atsakė trumpai: „Išėjo.“

Žiniasklaidoje buvo pranešama, kad nuo kovo 31 d. iki gegužės 31 d. bus atleisti 136 darbuotojai iš BKT tuo metu dirbusių 141.

R. Malininas sako, kad nebuvo visi darbuotojai atleisti, nes niekada nemanyta, kad įmonė nebedirbs.

"Nuo pat pradžių mes tikėjome, kad krovinių nebuvimas - tik laikinas momentas, reikia tik išgyventi tą laikotarpį ir pasiruošti kitiems kroviniams, kitoms sąlygoms.

Žinoma, supratome, kad tas laikotarpis, kol tranzitinių krovinių srautas per terminalą nepajudės, truks ne vienerius metus.

Privalėjome keisti strategiją. Kalbėjome ir su Uosto direkcija, ir visiems pasakėme, kad mūsų terminalas nėra susijęs tik su tuo vienu kroviniu, kurio neliko, kad mes ateisime į rinką ir pasiūlysime Klaipėdos uoste savo kaip grūdų terminalo paslaugas, nes kito kelio nėra.

Tai niekam nebuvo maloni žinia, nes rinkoje atsirado dar vienas pajėgus konkurentas.

Norėdami kuo greičiau sulaukti pokyčių, davėme sau žodį, kad pagrindinės komandos neatleisime iš darbo niekada, t. y. 15 administracijos darbuotojų, ir 15 uosto darbininkų, dirbančių krantinėse prie laivų, sandėliuose.

Terminalas - didžiulis gyvas mechanizmas. Net jeigu kroviniai nekraunami, jo įranga - transporteriai, elevatoriai turi suktis. Reikėjo žmonių, kurie visa tai prižiūrėtų.

Per tą laikotarpį sugebėjome išlaikyti savo mechanikų, elektromechnikų ir krovėjų komandą.

Matydami, kad pragyvenimas brangsta, supratome, kad negalime jiems mažinti atlyginimų ir sakyti, kad jūs pakentėkite.

Bet kuriuo atveju mes siekiame išlaikyti terminalo profesionalumą ir reputaciją. Tai pagrindinė mūsų nuostata. Tiems žmonėms, kurie buvo atleisti dėl etatų mažinimo, išmokėjome itin dideles išeitines kompensacijas, viskas buvo daroma taip, kaip reikalauja įstatymai.

O tiems, kurie pasiliko ir dirba dar ir dabar, esame labai dėkingi už pasitikėjimą", - sako R. Malininas.

Darbuotojų iš ankstesnio laikotarpio yra likę šiek tiek mažiau negu pusė. Šiuo metu BKT turi beveik 40 uosto darbininkų ir 14 administracijos darbuotojų.

Terminalo gamybos ir technikos direktoriaus Vytauto Kauno teigimu, šiuo metu darbuotojus - ir elektromechanikus, ir mechanikus, ir krovėjus - vėl pradėta po truputį priimti atgal į darbą. „Priklausomai nuo to, kaip didės krovinių srautai, jie bus priimami atgal.

Dabar jau turime daugiau žmonių nei pačiu sunkiausiu laikotarpiu“, - sakė jis.

Kodėl nekraunami ukrainietiški grūdai

Krova BKT nevyko, tačiau Uosto direkcija neatleido nuo priimtų įsipareigojimų, tik davė patarimą ieškoti naujų krovinių. „Mums patarė, ieškokite, jeigu yra koks nors nepakrautas akmuo, pasiimkite ir kraukite“, - juokavo R. Malininas.

Kai BKT nusprendė krauti grūdus, labai aktyviai bendravo su Ukrainos žemės ūkio sektoriaus atstovais, informavo, kad terminalas yra pasiruošęs priimti iki 10 mln. tonų ukrainietiškų grūdų. "Tai buvo iššūkis ne tiek mums, kiek ukrainiečių grūdų savininkams.

Potencialūs klientai buvo arba grūdų pardavėjai, arba tarpininkai, o logistų ar transportininkų jų komandose buvo labai mažai.

Nuo to laiko, kai prasidėjo karas Ukrainoje, pagrindinis maršrutas, kuriuo grūdai galėjo būti atvežti į Klaipėdos uostą, - tranzitas per Baltarusiją. Tačiau jis buvo uždarytas.

Reikėjo ieškoti naujų sprendimų, kad geležinkeliu būtų atgabentas toks didelis kiekis ukrainietiškų grūdų, nes autotransportas yra pajėgus atvežti tik labai nereikšmingą kiekį.

Klausimą buvo būtina spręsti koordinuotai tarptautiniu lygiu, reikėjo, kad Lenkijos vyriausybė neprieštarautų ir kad patys Ukrainos eksportuotojai patikėtų, jog gali eksportuoti grūdus per Klaipėdos uostą.

Grūdų konteineriuose geležinkeliu į Klaipėdos uostą buvo atvežta tik 18 tūkst. tonų", - situaciją apibūdino BKT vadovas.

V. Kaunas pridūrė, kad per visus metus pernai Klaipėdos uoste krauta tik 54 tūkst. t ukrainietiškų grūdų, tiek jų atvažiavo iki mūsų uosto. Tokį kiekį gali išgabenti vienas „Panamax“ tipo laivas. Klaipėdos uoste per mėnesį pakraunami apie 5 tokie laivai lietuviškų grūdų.

R. Malinino teigimu, sprendimo, kaip ukrainietiški grūdai galėtų pasiekti Lietuvos uostą, iki šiol nėra. Be grūdų, Ukraina turi ir kitų krovinių, kuriuos eksportuodavo per savo uostus. Dabar visas jos eksportas arba nutrūkęs, arba apsunkintas.

„Manau, Lietuva įdėjo daug pastangų kurdama įvairius sprendinius, kaip padėti ukrainiečiams pargabenti jų krovinius į Klaipėdos uostą, tačiau tai neįvyko“, - teigia BKT vadovas.

Pasiruošimas krauti grūdus

Nors krovinio neturėjo, dar nebuvo pasirašyta nė viena sutartis, tačiau jau pernai buvo pradėti paruošiamieji BKT terminalo darbai grūdų krovai. Iš viso tam, kad terminalas būtų pritaikytas ir galėtų krauti grūdus, BKT investavo apie 2,5 mln. eurų.

Dabar BKT terminalas yra padalintas į dvi dalis - pusė jo yra skirta grūdams, o kita - trąšoms bei kitiems biriems kroviniams.

Krauna tik lietuviškus grūdus

V. Kauno teigimu, BKT krauna kol kas tik lietuviškus grūdus. Šiemet antrą pusmetį terminalas pasirašė kontraktus dėl grūdų krovos su dviem stambiais klientais.

2023-iaisiais į terminalą pasikrauti grūdų buvo atplaukę keturi „Panamax“ tipo laivai. Du jų pakrauti pilnai šiame terminale, o du dar pasipildė krovinį kituose terminaluose.

Šiemet tikimasi sulaukti dar vieno laivo. Dideliais laivais lietuviški grūdai gabenami po visą pasaulį, ne tik į ES.

Be grūdų, BKT ir toliau kraunamos įvairios trąšos. Pasak R. Malinino, anksčiau pagrindiniai tiekėjai buvo iš Rytų, su jais santykiai nutraukti, o dabar klientų trąšos į BKT važiuoja ir iš Vakarų, ir iš Tolimųjų Rytų, pvz., iš Kazachstano, Uzbekijos. „Dabar dirbame ir eksportui, ir importui, o anksčiau dirbdavome tik eksportui“, - teigia R. Malininas.

Pasak V. Kauno, kaip ir anksčiau, terminale kuriama daug pridėtinės vertės: fasuojama, markiruojama, paletizuojama, kraunama į konteinerius ir t. t.

„Neseniai iškraunamame laive buvo 4 rūšių trąšos. Vienas reikėjo paprasčiausiai pakrauti į sunkvežimius, kitas supakuoti į maišus ir t. t.

Turime fasavimo linijas“, - pasakojo jis.

BKT nuotraukos