Baltijos jūros užterštumas mikroplastiku – didžiausias Europoje

Komandų surinktus vandens pavyzdžius iš Baltijos ir Viduržemio jūrų, taip pat Atlanto vandenyno pakrantės tyrinėjo ir vertino mokslininkai iš GEOMAR Helmholtz Vandenynų tyrimų centro bei Utrechto Universiteto – absoliučiai visuose surinktuose pavyzdžiuose buvo rasta mikroplastiko ir ypač – mikropluošto dalelių. Mokslininkų duomenimis iš 139 mikroplastiko dalelių kubiniame metre, net 83% sudarė mikropluošto dalelės.

„Duomenys aiškiai rodo, kad mokroplastikas yra smarkiai paplitęs vandenyse ir didžioji dalis to mikroplastiko yra mikropluošto dalelės. Ankstesni tyrimai labiau koncentravosi į kitokių dalelių nustatymą nei mikropluošto paieškas, tad nauji duomenys yra itin reikšmingi ir darkart pabrėžia, kokią svarbą turi bendradarbiavimas su tokiais partneriais kaip „The Ocean Race“, kurie padeda mums aiškiau nustatyti mikroplastikų sudėtį ir paplitimą vandenynų ir jūrų paviršiuje“,- teigia tyrimą koordinavęs vyresnysis tyrėjas Aaronas Beckas iš GEOMAR Helmholtz Vandenynų tyrimų centro.

Vienas labiausiai netikėtų atradimų mokslininkams buvo tai, kiek stipriai mikroplastiko dalelėmis užteršta Baltijos jūra. Viename kubiniame jos metre vidutiniškai buvo aptinkamos net 230 mikroplastiko dalelės, kas yra dvigubai daugiau nei raudonąja užterštumo zona laikomoje Viduržemio jūroje.

„Baltijos jūros ekologinė būklė yra kritinėje situacijoje ir šio tyrimo rezultatai tai tik dar kartą patvirtina. Tačiau Baltijos jūros taršos problema apima ne tik taršą mikroplastikais, bet ir perteklinį maistinių medžiagų naudojimą žemės ūkyje, jūros dugno ardymą, netvarią žvejybą.

Tai problemos, kurias turi spręsti visos regiono valstybės ir to imamasi: prieš du mėnesius sutarusios dėl 200 veiksmų plano, visos Baltijos regiono valstybės įsipareigojo iki 2030 metų pagerinti jūros aplinkosaugos būklę. Tai svarbus žingsnis mūsų jūros ateičiai ir labai svarbu, kad prie šio bendro tikslo prisideda ir sporto, verslo bei pakrančių bendruomenės“,- teigė Virginijus Sinkevičius, eurokomisaras aplinkai, vandenynams ir žuvininkystei bei „The Ocean Race Europe“ lenktynių globėjas.

„Ambersail-2“ globalios programos vadovo Regimanto Buožiaus teigimu, žinia apie tokį Baltijos užterštumą nuliūdino visą komandą, tačiau drauge įkvėpė dar tvirtesniam suvokimui, kad būtina imtis visų įmanomų veiksmų tokiai padėčiai ištaisyti.

„Žinia, kad mums artimiausia jūra tiek stipriai paveikta taršos plastiku kelia ir liūdesį, ir nerimą. Nepaisant to, labai džiaugiamės, kad ženkliai prisidėjome prie šių tyrimų įgyvendinimo: buvome vienintelė komanda, kuri padėjo surinkti vandens pavyzdžius Baltijos jūroje ir viena iš dviejų komandų tą dariusi kituose vandenyse lenktynių metu. Tvirtai tikime, kad toliau aktyviai bendradarbiaudami su „The Ocean Race“ jų tvarumo programoje, galime paskatinti pozityvius pokyčius ir prisidėti prie mūsų jūrų bei vandenynų išsaugojimo“,- teigia R. Buožius.

Pasak mokslininkų, mikropluoštas į vandenį patenka gaminant, plaunant bei yrant įvairiems sintetiniams audiniams, taip pat iš automobilių padangų, kurios išmetamos į vandens telkinius. Būtent ši mikroplastiko rūšis patenka į žuvų bei kitos jūrų gyvosios gamtos mitybos grandines ir kelia joms didelę grėsmę. Konkrečiai šis tyrimas, atliktas su „The Ocean Race Europe“ ir Prologo dalyvių pagalba padėjo mokslininkams išplėsti žemėlapį, identifikuojantį mikroplastikų pasiskirstymą bei judėjimą tirtuose vandenyse.

Tyrimo duomenys buvo renkami gegužės-birželio mėnesiais vykusio „The Ocean Race Europe“ ir Prologo metu. Startavęs Klaipėdoje Prologas vyko Baltijos jūroje aplankydamas Gdynę ir Stokholmą, tuo tarpu „The Ocean Race Europe“, startavęs Loriente, aplankė Kaškaišą, Alikantę ir Genują. Prologo metu duomenis rinkto „Ambersail-2“ komanda, „The Ocean Race Europe“ etapų metu prie Lietuvos įgulos prisijungė ir olandų „AkzoNobel Ocean Raceing“ komanda.

Tyrimo medžiagą bei duomenis galima rasti čia.