Baltijos jūros suvienyti

Į paplūdimį atvykę žmonės nešėsi šiukšlių maišus ir rinko Baltijos pajūryje paliktas šiukšles.

Visus juos vienijo bendras tikslas - išsaugoti Baltijos jūrą.

Baltija - tai namai 90-iai milijonų žmonių ir nesuskaičiuojamai daugybei gyvūnų ir augalų. Jūra mus džiugina ir jungia jau daugiau nei 10 tūkstančių metų.

Tačiau ta pati Baltija rikiuojasi tarp penkių labiausiai užterštų jūrų.

„Nesitikėjau, kad bus tiek daug šiukšlių. O kiek daug jau pririnkom mažų plastiko dalelyčių“, - stebėjosi doktorantūros studentė Eglė Stonkė.

Paklausus kodėl dalyvauja šioje akcijoje, pašnekovė išskyrė bendrystės jausmą.

„Yra labai smagu, kai pamatai, kiek daug susirenka žmonių, kurie daro gerą darbą, daro tą patį ir prisideda prie iniciatyvų“, - sakė E. Stonkė.

Visi susirinkusieji įprasmino ne tik bendrystės svarbą, bet ir kartu prisiminė pirmąjį rugsėjo savaitgalį minimą Baltijos jūros dieną.

Jos ištakos siekia 1988-ųjų metų rugsėjį, kai žaliųjų bendrija „Atgaja“ ir Sąjūdis surengė akciją „Baltijos apkabinimas“, kurios metu iš visos Lietuvos prie Baltijos jūros atvykę žmonės susikibo rankomis. Gyva rankų grandinė nusitęsė ir per Latviją bei Estiją.

Taip siekta atkreipti dėmesį į kritišką Baltijos jūros ekologinę padėtį.

„Tikrai džiaugiuosi, kad žmonės dalyvauja minint Baltijos jūros dieną ir aplinkosaugos šventėse.

Smagu, kad susitelkiam ir nepamirštam, jog tai yra atsakomybė ne tik savivaldybių ir komunalinių įmonių, bet ir kiekvieno iš mūsų", - teigia talkoje dalyvavusi aplinkosaugininkė Ieva Budraitė.

„Šiukšlės paliktos palei upes ir šalia vandens telkinių nepasilieka vienoje vietoje. Jos keliauja ir keliaudamos paskui save palieka taršos pėdsaką, ar tai būtų mikroplastikas, ar cheminė tarša.

Mūsų nepatingėjimas, pasiryžimas pakelti tą daiktą gali sustabdyti ištisą grandinę neigiamų procesų, kurie paveiks ne tik mus pačius, bet ir gamtą, aplinką", - neabejojo I. Budraitė.

Dalis susirinkusiųjų išskyrė savanorystės veiklų trūkumą Klaipėdoje ir žmonių pasyvumą.

„Klaipėdai labai trūksta tokių savanoriavimo galimybių. Man labai nepatinka, kad ganėtinai mažai žmonių reaguoja. 

Manau reikėtų ir pačiai Vyriausybei stipriau žiūrėti į tokius renginius, labiau juos paremti“, - dėstė paplūdimį švarinęs Simonas Kaminskas.

Keliauja apie Baltiją

Ekologinė etika, tausojimo kultūra, bendrystė, sąmoningumas - šias vertybes akcentuoja ir minėtą akciją organizavusi ekspedicijos „Išsaugokime Baltiją“ komanda, pėsčiomis einanti aplink Baltijos jūrą. Šiuo metu ji yra Suomijoje.

Baltijos jūros dieną žygeiviai pažymėjo kartu su vietos bendruomene, švarindami Baltijos pajūrį Hellnäs paplūdimyje.

6 000 kilometrų vardan Baltijos jūros išlikimo žygiuojančios ekspedicijos iniciatorius visuomenininkas Giedrius Bučas atvirauja, jog yra labai svarbu parodyti, kad kiekvienas gali prisidėti prie Baltijos jūros išsaugojimo.

„Mes galime pakeisti situaciją. Ir nesvarbu, ar gyvenu prie jūros, ar kitam mieste prie upės, kuri teka į Baltijos jūrą. 

Svarbu pakviesti žmones bendrystei, pokyčiams ir tai padaryti aplink visą Baltijos jūrą, visose šalyse“, - sakė G. Bučas.

Įtaka Baltijos jūrai

G. Bučas pasakoja, kad yra nemažai nerimą keliančių Baltijos jūros problemų. Pirmiausiai - istorinė tarša: paskendę laivai, amunicija.

„Deja, mes nieko čia negalime padaryti. Nebent kaip piliečiai kartkartėmis paskatinti, paraginti savo Vyriausybę, politikus, kad imtųsi veiksmų, priemonių sutvarkymui. 

Tačiau ką mes galime - sustabdyti eutrofikaciją, kuri yra didžiausia Baltijos jūros problema“, - teigė G. Bučas.

Eutrofikacija - uždumblėję jūros plotai, kuriose kaupiasi dumbliai. Jie suvartoja deguonį ir tose vietose niekas neauga bei negyvena.

Tokie plotai dydžiu jau prilygsta visos Lietuvos teritorijai ir vis plečiasi.

„Kada nors gali atsitikti taip, jog visa Baltijos jūra uždumblės. Tai gali įvykti ir po dvidešimties, trisdešimties ar daugiau metų, bet jūra gali atrodyti kaip pelkė“, - tikino G. Bučas.

Aplink Baltijos jūrą yra išsidėsčiusios devynios šalys, kurios yra ekonomiškai išsivysčiusios. Jos turi didelę pramonę, žemės ūkį, o visa tarša patenka į Baltijos jūrą.

Didžiulę įtaką Baltijos jūrai daro ir šalia jos gyvenantys apie 85 milijonai žmonių.

„Įsivaizduokite - jeigu, tarkim, nuo rytojaus, kažkas tiesiog paimtų ir pakeistų agresyvų indų ploviklį į ekologišką ir naudotų jo mažiau - tai būtų postūmis. 

Baltijos jūros būklė pradėtų stabilizuotis“, - pažymi G. Bučas.