Independence

Ar įstatymai keičiami tik dėl dujovežio „Independence“?

Planuojamos įstatymų pataisos kelia aistras. Lietuvos laivų savininkų asociacija (LLSA) pasisako už tai, kad Prekybinės laivybos įstatymo nuostatos būtų taikomos visiems konvenciniams laivams, nedarant išimčių laivui-dujų saugyklai „Independence“. Lietuvos jūrininkų sąjungos (LJS) pirmininkui Aleksandrui Kaupui nesuprantama, kaip laivas gali plaukioti su Lietuvos vėliava, jeigu jame nėra nė vieno lietuvio.

Pasak LLSA vykdomojo direktoriaus Gintauto Kutkos, Lietuvos Vyriausybė priėmė sprendimą laivą „Independence“ registruoti Lietuvos jūrų laivų registre. Tam reikia pakeisti du įstatymus - Prekybinės laivybos ir Saugios laivybos. Ji pavedė Susisiekimo ministerijai iki rugsėjo 30 d. pateikti siūlymus. Įgulų formavimo Lietuvos laivuose klausimu, kuris palies ir „Independence“, kai jame bus iškelta Lietuvos vėliava, LLSA ir LJS nesutaria jau seniai, nerado kompromiso ir dabar.

Ko nori laivų savininkai?

LLSA nori, kad būtų peržiūrėtos Prekybinės laivybos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios laivo įgulos nacionalinę sudėtį, pagal kurias Lietuvos laivų savininkams leidžiama įdarbinti iki 50 proc. jūrininkų iš trečiųjų šalių, o visi kiti turi būti, trumpai tariant, Europos Sąjungos (ES) piliečiai. Ji nori, kad būtų leidžiama daugiau įdarbinti jūrininkų iš trečiųjų šalių, tą klausimą kelia jau seniai nuolatos diskutuodama su LJS.

Permainų šiuo klausimu LLSA tikėjosi, kai pasikeis LJS vadovybė. Tačiau, pasak LLSA vykdomojo direktoriaus G. Kutkos, kol kas muzika ta pati, nors iš LJS buvo tikėtasi šiek tiek šiuolaikiškesnio požiūrio. LJS pozicija - nieko nereikia keisti.

Anot G. Kutkos, švelninti reikalavimus įguloms norima todėl, kad dirbti linijiniuose laivuose, kuriuose kontraktai trumpesni, jūrininkus lengviau prisivilioti, o į trampinius, į žvejybos laivus rasti specialistų kuo toliau, tuo darosi sudėtingiau.

„Jūrininkų sąjunga sako, kad gina jūrininkus lietuvius, bet tai pseudogynimas. Mes juk galime samdyti, pavyzdžiui, jūrininkus bulgarus, ir tai daryti mums niekas netrukdo. Reikėtų kelti klausimą, ką daryti, kad Lietuvoje jūrininkų būtų daugiau“, - sako LLSA vykdomasis direktorius.

Pasak jo, jeigu laivų savininkas neranda kapitono europiečio, Olandijoje ar Belgijoje, ten yra galimybė kreiptis į jūrinę administraciją ir ji daro išimtį.

„LJS sako, kad turime mokėti jūrininkams daugiau. Tai suprantama, bet nelabai įgyvendinama. Žinoma, gali mokėti daugiau, bet tavo gyvavimas greitai baigsis. Mokesčius mes mokame tuos pačius, nepriklausomai nuo to, ar įdarbiname užsienietį, ar Lietuvos pilietį“, - teigia G. Kutka.

Dujovežių įgulų poreikis didės

LLSA vykdomojo direktoriaus manymu, šiuo metu yra iškilęs labai svarbus laivo „Independence“ registracijos klausimas. Jeigu jame bus iškelta Lietuvos vėliava, jam galios tas pats reikalavimas, kad iki 50 proc. įgulos turi būti ES piliečiai.

„Dabar, kai visi bėga nuo “Gazprom„, laivų dujovežių labai daugėja, įgulų poreikis jiems bus didžiulis. Bendrovė “Klaipėdos nafta„ neturi patirties, ji tikriausiai skelbs tarptautinį konkursą dėl įgulų suformavimo paslaugos pirkimo. Su tokiais reikalavimais iki 50 proc. ta paslauga bus brangesnė. Todėl ir norime švelninti reikalavimus įguloms, kad jie visiems, žinoma, ir mums, būtų patrauklūs. Beje, kol nėra priimtos įstatymo pataisos “Klaipėdos nafta" negali skelbti įgulos formavimo konkurso, nors tai ji turėtų padaryti gerokai iš anksto.

Mums nesinorėtų, kad Vyriausybė nuspręstų padaryti išimtį „Independence“, jam netaikytų jokių reikalavimų dėl nacionalinės įgulų sudėties, ir viskas. Norime, kad jeigu bus kas nors daroma, jog tai būtų taikoma visiems laivams", - aiškino G. Kutka.

YRA. Lietuvos jūrininkų sąjunga tvirtina, kad Lietuvoje jūrininkų yra, o Lietuvos laivų savininkai nori samdyti jūrininkus iš trečiųjų šalių esą tam, kad galėtų jiems mokėti mažesnius atlyginimus.

YRA. Lietuvos jūrininkų sąjunga tvirtina, kad Lietuvoje jūrininkų yra, o Lietuvos laivų savininkai nori samdyti jūrininkus iš trečiųjų šalių esą tam, kad galėtų jiems mokėti mažesnius atlyginimus.

Ar Lietuva turi specialistų?

Paklausus, ar Lietuva turi specialistų, kurie galėtų dirbti laive „Independence“, G. Kutka atsakė, kad yra lietuvių jūrininkų, dirbančių tokiuose laivuose pasaulyje, bet iškiltų klausimas, kaip juos reikėtų privilioti į Klaipėdą. Jo manymu, suformuoti įgulą būtų sudėtinga.

„Čia susiduriame su problema, kad laivas “Independence" neplaukia. Laivavedžiams tai netinkamas variantas. Mechanikams - taip, skaičiuojamas stažas, o laivavedžiams tai būtų problema. Norinčiųjų tame laive dirbti nebus daug.

LJS sako, kad Lietuvos jūrininkų registre jūrininkų yra 5 000. Bet kas iš to, kad jų yra? Jie „nepririšti“ prie uosto vartų. Jie dirba įvairiose šalyse.

Kokia yra sekli mūsų darbo rinka, mes pajutome tada, kai bendrovė „DFDS Seaways“ dviem naujiems savo keltams turėjo suformuoti įgulas. Tada ir pamatėme, kaip sunku prisikviesti tuos jūrininkus. Nors sąlygos tuose laivuose gana palankios: jūrininkas mėnesį dirba, mėnesį laisvas."

Nori dirbti savo šalies laivuose

"Pirmiausia turi būti sudarytos sąlygos mūsų šalies laivuose dirbti jūrininkams lietuviams. Lietuvos laivų savininkų nėra labai daug. Kai kurių jų laivų įgulas sudaro 100 proc. Lietuvos piliečiai. Jie jų suranda. Kai kurie jūrininkai, net tada, jeigu laivų savininkas nemoka gero atlyginimo, sutinka gauti mažiau ir nori dirbti savo šalies laivuose. Ir tokių yra nemažai.

DFDS laivuose dirba beveik 800 mūsų jūrininkų. Juose daug jaunimo, kuris nesunkiai galėtų susirasti darbo užsienyje. Jį vilioja tai, kad tie laivai plaukioja su Lietuvos vėliava", - sako LJS pirmininkas A. Kaupas.

Pasak jo, Lietuva turi specialistų, galinčių dirbti ir laivuose dujovežiuose. „Galbūt per vieną dieną ir nepavyktų surinkti “Independence" įgulos, bet tokius kadrus buvo galima ruošti iš anksto, jeigu norime kelti lietuvišką vėliavą ant to dujovežio. Mano supratimu, jame turėtų būti lietuviška įgula. Juo labiau kad turime Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą, kuri rengia darbo dujovežiuose kursus.

Pasak Jūrų kapitonų asociacijos pirmininko Juozo Liepuoniaus, asociacijoje yra mažiausiai du kapitonai, kurie galėtų ir norėtų dirbti „Independence“. Net 5 asociacijos kapitonai dirba dujų tanklaiviuose. „Niekas iki šiol nepasidomėjo, ar yra tokių jūrininkų“, - sako J. Liepuonius.

NESUPRANTAMA. Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla kasmet išleidžia vos ne 100 laivavedžių ir mechanikų, tad laivų savininkų skundimasis, kad jie neranda specialistų, kurie dirbtų jų laivuose, Lietuvos jūrininkų sąjungai yra nesuprantamas.

NESUPRANTAMA. Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla kasmet išleidžia vos ne 100 laivavedžių ir mechanikų, tad laivų savininkų skundimasis, kad jie neranda specialistų, kurie dirbtų jų laivuose, Lietuvos jūrininkų sąjungai yra nesuprantamas.

Atpigs Lietuvos vėliava?

Pasak LJS pirmininko A. Kaupo, jūrininkams iš trečiųjų šalių mokami 2-3 kratus mažesni atlyginimai, jie sutinka dirbti sunkesnėmis sąlygomis, t. y. kai reisai trunka po pusę metų ar net 8 mėnesius. Anot jo, jeigu sąlygos būtų normalios, tikrai atsirastų jūrininkų dirbti ir Lietuvos laivuose.

„LJS pateikiami argumentai, kad mes siekiame sutaupyti priimdami į darbą pigią darbo jėgą, neatitinka tikrovės. Laivų savininkai turi laikytis 2006 metų Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos dėl darbo jūroje ir negali diskriminuoti jūrininkų nacionaliniu pagrindu, privalo užtikrinti jų repatriaciją į gyvenamąją vietą po laivo reiso, be to, Lietuvos mokestinė sistema be išlygų vienodai taikoma tiek ES/EEE, tiek trečiųjų šalių piliečių, dirbančių Lietuvos laivuose, atžvilgiu“, - sako LLSA vykdomasis direktorius G. Kutka.

"Laivų savininkai turėtų pateikti argumentus skaičiais. O jie kalba tik apskritai, kad jūrininkų mažėja ir t. t. Tai būna periodiškai: tai jų mažėja, tai daugėja. Šiemet į Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą įstojo mokytis daugiau studentų nei ankstesniais metais.

Registro duomenys rodo, kad yra 5 000 Lietuvos jūrininkų. Tai tikrai daugiau nei jų reikia mūsų šalies laivuose. Laivų savininkai nepateikia konkrečių skaičių, kiek kokių specialistų, kokiuose laivuose trūksta ar kiek jiems jų reikės ateityje. Beje, Baltijos šalių jūrininkai Europoje vertinami labai gerai", - sako A. Kaupas.

Pasak jo, jeigu būtų leidžiama daugiau samdyti jūrininkų iš trečiųjų šalių, atpigtų pati Lietuvos vėliava.

„Kaip gali būti Lietuvos laivas, jeigu jame nėra nė vieno lietuvio. Kas tada atstovaus Lietuvos vėliavai užsienio uostuose?“ - klausia LJS pirmininkas.

GALIMYBĖ. Niekas neįvardija konkrečiais skaičiais, kokių jūrininkų trūksta mūsų šalyje. Manoma, kad esant konkrečiam poreikiui Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla galėtų atsižvelgti į jį.

GALIMYBĖ. Niekas neįvardija konkrečiais skaičiais, kokių jūrininkų trūksta mūsų šalyje. Manoma, kad esant konkrečiam poreikiui Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla galėtų atsižvelgti į jį.

Ką rodo Latvijos pavyzdys?

Pasak LJS pirmininko A. Kaupo, latviai 100 proc. leido savo registre registruoti kitų šalių savininkų laivus ir rinkti bet kokias įgulas. Tad iš buvusių apie 50 laivų Latvijos laivų savininkų liko mažiau nei pusė. Didžioji jų dalis susirado dar pigesnes vėliavas.

„Dabar laivuose su Latvijos vėliava laivų įgulas sudaro lenkai, vokiečiai, laivų savininkai irgi iš tų šalių. Ar tokia turi būti tikroji nacionalinė vėliava?“ - klausia LJS pirmininkas.

Beje, ir kai kurie Lietuvos laivų savininkai renkasi vadinamąsias patogias vėliavas. „Galiu suprasti juos, tai verslas, reikia uždirbti pinigų. Bet negalima ignoruoti Lietuvos jūrininkų, kurie dėl įstatymų pakeitimo automatiškai neteks galimybės dirbti savo šalies laivuose“, - sako A. Kaupas.

LJS nuomone, bet koks dabartinio reikalavimo iki 50 proc. skaičiaus mažinimas susilpnintų lietuvišką laivyną ir mūsų šalies jūrininkų galimybes dirbti tuose laivuose.

Iki 2014 metų buvo reikalaujama, kad įgulas Lietuvos laivuose sudarytų du trečdaliai lietuvių. Tačiau tais pačiais metais, nesuderinus su LJS, buvo priimtas sprendimas, kad pakaks pusės. „Dabar Susisiekimo ministerija klausia mūsų nuomonės. Mes sakome: jūrininkų užtenka, jų yra. O laivų savininkai eina paprasčiausiu keliu, jie nori, kad būtų pakeistas įstatymas ir samdyti daugiau jūrininkų iš trečiųjų šalių. Jie net nesivargina bandydami sau augintis specialistus. Kitose šalyse laivų savininkai renkasi jūrininkus, vaizdžiai tariant, vos ne iš mokyklos suolo“, - teigia LJS vadovas.

Argumentus vertins ministerijos

LLSA vykdomojo direktoriaus G. Kutkos teigimu, kol kas galutinio sprendimo dėl įstatymų pakeitimo nėra. Paklaustas, kas bus toliau, jeigu tam reikalavimų dėl įgulų formavimo švelninimui nepritaria LJS, G. Kutka atsakė: "Čia, ko gero, lygiai tas pats kaip trišalėje taryboje, kai buvo svarstomas klausimas dėl minimalios algos. Suėjo darbdavių ir profsąjungų atstovai ir nesusitarė. Tada Vyriausybė pasakė, kad bus taip.

Pirmiausia žiūrės Susisiekimo ministerija, paskui Energetikos ministerija, nes „Independence“ jai priklauso. Jos svarstys, kieno argumentai stipresni, ir teiks kokį nors pasiūlymą. Kadangi tai yra susiję su laivo registracija, yra laiko ceitnotas. Negalime mes su Jūrininkų sąjunga diskutuoti amžinai. Tas procesas jau ir taip uždelstas. Dabar kamuolys yra ministerijų pusėje."

Saugios laivybos įstatymo pakeitimo projektas jau buvo pateiktas, jis sulaukė daugybės pastabų, jos analizuojamos. O Prekybos laivybos įstatymo pakeitimų projektas užstrigo.

Juozas LIEPUONIUS, Jūrų kapitonų asociacijos pirmininkas

Kai kurie Lietuvos laivų savininkai visiškai neturi lietuviško patriotizmo. Įstatymo pakeitimu suinteresuota tik dalis mūsų laivų savininkų, kurie ieško pigesnės darbo jėgos ir nenori investuoti į žmogų. Jie nori eiti seniai jau užmirštu 1990 metų keliu - samdyti kuo pigesnę darbo jėgą ir taip išgyventi. Manau, tai kelias į aklavietę. Reikia suinteresuoti žmones, kad jie dirbtų Lietuvos kompanijoms, jie turėtų būti ir atitinkamai skatinami. Niekas net nepasidomėjo, kokių jūrininkų turime. Meluojama, kad nėra jūrininkų, nes nenorima jų ieškoti čia, vietoje.

Europos transporto darbuotojų federacija (ETDF) įspėja, kad darbo jėgos trūkumas negali būti išspręstas pasitelkiant trečiųjų šalių darbuotojus. Užuot ieškant sprendimo, kaip išspręsti pagrindinę pramonės problemą - prastas darbo sąlygas, siūloma atverti ES darbo rinką trečiųjų šalių piliečiams, reaguojant į didėjantį darbo jėgos trūkumą ES. ETDF perspėja neatverti ES darbo rinkos trečiųjų šalių piliečiams, prieš tai nepagerinus darbo sąlygų transporto pramonėje. Kitoks elgesys - atviras kvietimas toliau išnaudoti transporto darbuotojus.

Vitos JUREVIČIENĖS ir redakcijos archyvo nuotr.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Sidebar placeholder