Aliarmas: norima sunaikinti Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą?

Pirmadienį Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas lankėsi Jūreivystės mokykloje norėdamas išgirsti jos bendruomenės nuomonę. Jo teigimu, ji dairosi į Vilnių.

Visų pirma reikia pasakyti, kad kol kas jokio Vyriausybės sprendimo nėra, dar tik zonduojama situacija. Švietimo, mokslo ir sporto viceministro Gintauto Jakšto teigimu, ekspertams atlikus Lietuvos kolegijų analizę tapo akivaizdu, kad mažosios kolegijos neturi šansų išlikti. Pasak jo, ministerija nėra davusi jokio nurodymo, prie ko konkrečiai kolegijos turi jungtis, jos pačios turi ieškoti būdų išlikti. Jo manymu, nieko nedarant mokykla išnyks savaime.

Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktorius Vaclavas Stankevičius tikina, kad pati mokykla iš Klaipėdos tikrai nebus iškraustyta į kitą miestą. Jo asmenine nuomone, geriausia ją būtų jungti prie Vilnius TECH (buvęs Vilniaus Gedimino technikos universitetas), nes ten rengiami transportininkai. Anot jo, prie KU mokyklai jungtis būtų netikslinga. Beje, jis neatmeta ir galimybės mokyklai išlikti savarankiškai. Jo teigimu, šiuo klausimu dar bus labai daug diskutuojama.

Klaipėdos universiteto (KU) rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas mano, kad Jūreivystės mokyklą jungti prie Vilnius TECH nebūtų geras dalykas, juo labiau kad KU jau turi šioje srityje reikiamos patirties. Jis įsitikinęs, kad ši mokykla savarankiškai egzistuoti ateityje neįstengs. Profesorius atkreipia dėmesį, kad ne tik Lietuvoje vyksta jungimo vajus, bet ir visoje Europoje.

Lietuvos jūrininkų sąjungos (LJS) tarybos narys Petras Bekėža sako, kad LJS iš esmės tam nepritaria. Klausimas bus dar kartą svarstomas sąjungos taryboje, priimti atitinkami nutarimai. Jo manymu, jungti Jūreivystės mokyklos prie KU negalima. Esą universitete jau daug visokių iniciatyvų buvo, bet viskas po kurio laiko išnyko. P. Bekėža sakė žinąs ir tų klaipėdiečių pavardes, kurie šioje situacijoje ieško sau naudos ar nori patenkinti savo ambicijas.

Lietuvos laivų savininkų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Lygnugaris abejojo, ar tai nėra kokie nors gandai. Jo manymu, jeigu vyktų toks jungimas, tai Jūreivystės mokykla turėtų būti jungiama tik prie KU. Kiti variantai, pasak jo, būtų mažų mažiausiai keisti.

Taigi, laukia ilgos ir labai sunkios diskusijos, sukelsiančios daug pykčio. Permainos turėtų vykti tik 2024-aisiais, tačiau Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla jau šiemet Kalėdas ir Naujuosius metus pasitiks su didžiuliu nerimu širdyje.

STUDENTAI. Apie Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos jungimą prie kokio nors universiteto ir taip ją sustiprinti, kalbama ne iš gero gyvenimo, o todėl, kad mažėja studentų, besirenkančių tokią specialybę, skaičius, kaip ir apskritai jaunų žmonių Klaipėdoje skaičius. Redakcijos archyvo nuotr.

Išsamiau apie šį uostamiesčiui labai skaudų klausimą skaitykite ketvirtadienio numerio pagrindinėje temoje.

Juozo LIEPUONIAUS, Jūrų kapitonų asociacijos pirmininko, mintys anksti ryte Malaizijos Klang uoste, esančiame tarp Pietryčių Azijos džiunglių

Bet kurios buvusios ar esamos valdžios valdininkai bando žingsnis po žingsnio naikinti jūrinę bendruomenę, jūrinę valstybę.

Tai daroma prisidengiant įvairiomis reformomis, reorganizacijomis. Nors visi deklaruoja, kad Lietuva - jūrinė valstybė, jų veiksmai yra priešingi. Kažkada, kai buvo „leista“ bankrutuoti bendrovei „Lietuvos jūrų laivininkystė“, sakiau, kad tęsiasi mūsų jūrinės valstybės naikinimas ir, jei nebūsite vieningi, ateis laikas ir kitoms jūrinėms organizacijoms. Ypač toms, kurios gerai tvarkosi, turi įdirbį jūriniame sektoriuje.

Dingo praktiškai visas žvejybos laivynas, „Lietuvos jūrų laivininkystė“, Jūrininkų centras, Klaipėdos laivininkų mokykla. „Valstiečių“ valdžia pirmu savo žingsniu panaikino Jūrinių reikalų komisiją Seime, iki minimumo sumenkino Jūrinės administracijos veiklą. Atėjo eilė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai etapais tapti AB. Paskui kažkam iš Vilniaus ar iš kitur prireiks krovos kompanijų krantinių.

O dabar jau laikas „pradingti“ ir Jūreivystės mokyklai. Manau, tai bus padaryta ne iš karto, o etapais ir pagaliau toje bendroje mokymo įstaigoje neliks nieko jūrinio. Ši valdančioji dauguma stengiasi nenusileisti „valstiečiams“, irgi kažką nuveikti šia linkme. Taip žingsnis po žingsnio jūrinė valstybė ir naikinama, kad ir kaip gaila, mūsų pačių rankomis. Taip ir bus sunaikinta, jei jūrinė bendruomenė nesusivienys ir tvirtai nepasakys „Ne“, užteks naikinti jūrinę valstybę.