pienas

Dėl maisto kokybės pirkėjai apsisprendė

Atliktos apklausos rodo, kad dauguma Lietuvos pirkėjų renkasi vietos gamintojų produkciją, nes ji jiems atrodo kokybiškesnė bei natūralesnė. Kai kuriais atvejais tai patvirtina ir atliekami tyrimai.

Praė­ju­sių ­me­tų­ pa­bai­go­je­ pre­ky­bos tink­lo „Ma­xi­ma“ ­už­sa­ky­mu bend­ro­vė­ „Spin­ter“ ­at­li­ko apklau­są, ku­ri­ pa­ro­dė, ­kad, ­esant ­ga­li­my­bei,­ be­veik ­treč­da­lis ­Lie­tu­vos­ gy­ven­to­jų ­ren­ka­si ­tik ­mū­sų ­šalies gaminto­jų ­pro­duk­ci­ją.

Dau­giau ­nei ­pu­sė ­(55 ­proc.)­ ją ­per­ka­ daž­nai,­ o ­14­ proc.­ ­kar­tais.­ Daž­niau­siai­ nu­ro­do­mos ­dvi ­prie­žas­tys:­ no­ras­ pa­lai­ky­ti­ sa­vo­ ga­min­to­jus ­ir ­eko­no­mi­ką ­(taip ­tei­gė­ 50 ­proc. ­apk­laus­tų­jų) ­bei ­įsi­ti­ki­ni­mas,­ kad ­šie­ pro­duk­tai­ yra ­švie­žes­ni ­(49 ­proc.).

Ne­ga­na ­to, ­net ­58 ­pro­cen­tai ­apk­lau­sos ­da­ly­vių ­tvir­ti­no ­pa­si­ren­gę­ už­ lie­tu­viš­kus­ ga­mi­nius­ mokėti­ dau­giau.

Reklama iškart užkliuvo

Ru­dens­ pra­džio­je ­šur­mu­lio ­su­kė­lė ­pre­ky­bos ­cent­ro ­„Lidl“ ­rek­la­mos ­kam­pa­ni­ja,­ ku­rios ­šū­kis ­bu­vo ­„Pa­ra­šy­ta ­„Pi­los“, bet ­pa­gamin­ta ­Lie­tu­vo­je!“.

Aky­les­ni ­pir­kė­jai ­net­ru­ko ­pas­te­bė­ti, ­kad­ pie­no, ­ku­ris ­žy­mi­mas­ šiuo ­ženk­lu,­ kil­mės ­ša­li­mi­ neretai­ nu­ro­do­ma ­Len­ki­ja.

Pre­ky­bos­ tink­lo­ ats­to­vai­ tuo­met ­aiš­ki­no,­ kad ­rek­la­mo­je ­įsi­vėlė ­žmo­giš­ko­ji ­klai­da ­ir ­lau­ko stenduo­se­ iš­ tie­sų­ bu­vo­ pavaiz­duo­ta­ lit­ro ­pie­no ­pa­kuo­tė, ­ku­rios ­ga­min­to­jas­ –­ Len­ki­jos­ įmo­nė,­ o­ ki­ti ­rek­la­muo­ja­mi ­ga­mi­niai ­yra ­lie­tu­viš­kos ­kil­mės.

Ta­čiau­ gal­būt­ pre­ky­bi­nin­kai,­ teig­da­mi,­ kad­ vi­sas­ pie­nas­ yra­ vie­no­das,­ yra­ tei­sūs?­ Net­ ir­ dėl­ pie­no­ spal­vos­ ky­la­ gin­čų ar­ bent­ jau­ dėl­ jos­ ats­pal­vių.­ O­ ty­ri­mai­ ro­do, ­kad ­ko­ky­bi­nių ­skir­tu­mų ­nere­tai ­bū­na ­di­de­lių.

Lyderis – aiškus

Šį­met­ vie­nas ­ša­lies ­uni­ver­si­tetų ­at­li­ko ­net ­32 ­pie­no ­pre­kės ­ženk­lų, ­ku­rių ­ga­li­ma ­įsi­gy­ti ­Lie­tu­vos­ par­duo­tu­vė­se, ­ty­ri­mą. ­Aukš­čiau­siai ­bu­vo ­įver­tin­tas ­įmo­nės ­„Pieno ­žvaigž­dės“ ­ga­mi­na­mas „Dva­ro“­ pie­nas.

O­ skir­tu­mai ­tarp ­skir­tin­gų­ pre­kės ­ženk­lų ­bu­vo ­tik­rai­ ne­men­ki.­ An­tai ­ išrū­gi­nių ­baltymų, kurie bio­lo­giš­kai ­yra ­ver­tin­giau­si ­iš­ vi­sų­ bal­ty­mų,­ kie­kiai­ sky­rė­si­ net­ iki ­6 ­kar­tų.

To­kie­ bal­ty­mai­ ver­tin­gai­siais­ va­di­na­mi­ dėl ­to, ­kad­ juo­se ­gau­su­ ne­pa­kei­čia­mų­ ami­no­rūgš­čių­ –­ lizi­no,­ me­tio­ni­no, treonino ­ir ­cis­tei­no.

Ta­čiau ­jie ­yra ­jaut­rūs­ pas­te­ri­za­vi­mui­ –­ aukš­tes­nė­je­ tem­pe­ra­tū­ro­je­ kei­čia ­sa­vo­ struk­tū­rą­ (denatūruo­ja)­ ir ­ne­ten­ka ­šių ver­tin­gųjų savybių. Nors iš visų tirtų pieno mėginių tik 6 buvo pagaminti Lenkijoje, dalyje jų išrūginių baltymų kiekis buvo mažesnis už vidutinį.

Taip­ pat ­da­ly­je­ tir­tų ­pro­duk­tų­ (tiek­ len­kiš­kų,­ tiek­ lie­tu­viš­kų)­ ne­de­na­tū­ruo­tų ­bal­ty­mų­ iš­ vi­so­ ne­bu­vo ­ap­tik­ta.

Anot ­ga­min­to­jų, ­ver­tin­guo­sius­ bal­ty­mus­ sun­kiau­sia­ iš­lai­ky­ti­ pras­tes­nės ­ko­ky­bės­ pie­ne,­ nes ­jam­ ap­do­ro­ti­ rei­kia­ aukštes­nės­ tem­pe­ra­tū­ros.

Turi išskirtinių savybių

Prieš keletą metų yra pasitaikę atvejų, kai lenkiškoje produkcijoje rastas didesnis nei leistinas enterobakterijų kiekis.

Tai ­reiš­kia, ­kad­ ne­bu­vo ­lai­ko­ma­si­ hi­gie­nos ­rei­ka­la­vi­mų. ­Taip­ pat­ anks­čiau ­bu­vo­ fik­suo­ti­ ir ­ženk­li­ni­mo­ eti­ke­tė­se pažeidi­mai.

Tuo­ me­tu­ lie­tu­viš­kas­ pie­nas,­ anot ­įmo­nės ­„Pie­no­ ty­ri­mai“­ va­do­vės­ Lai­mos­ Urb­šie­nės,­ nuo­lat­ kruopš­čiai­ iš­ti­ria­mas­ –­ ver­ti­na­mas­ bal­ty­mų ­ir ­rie­ba­lų ­kie­kis,­ so­ma­ti­nių­ ląs­te­lių ­skai­čius ­ir­ bakte­ri­nė­ tar­ša.

Kaip ­por­ta­lui ­delfi.lt­ anks­čiau­ pa­sa­ko­jo­ L.Urb­šie­nė,­ bak­te­ri­jų­ kie­kį­ pie­ne ­le­mia ­tai,­ ar ­jis ­bu­vo­ tin­ka­mai­ at­vė­sin­tas­ ir­ ar­ tie­kė­jas­ lai­kė­si ­hi­gie­nos­ rei­ka­la­vi­mų.­ O­ Lie­tu­vo­je ­dar ­2019 ­me­tais ­net­ 98­ proc. ­mė­gi­nių ­bak­te­ri­jų­ kie­kis­ ati­ti­ko­ leistinas ­nor­mas.  

ES­ mas­tu­ nus­ta­ty­ta,­ kad­ vie­na­me­ mi­li­lit­re­ pie­no­ ne­ga­li­ bū­ti­ dau­giau ­nei­ 100­ tūkst. ­bak­te­ri­jų.­ Prieš­ po­rą ­de­šimt­me­čių, kai ­bu­vo­ tik­ pra­dė­ti­ ža­lia­vos­ ty­ri­mai,­ šis ­ro­dik­lis­ siek­da­vo­ net­ 3–4­ mi­li­jo­nus,­ ta­čiau ­2018­ me­tais ­vi­dur­kis ­Lie­tu­vo­je­ bu­vo ­jau ­tik ­42­ tūks­tan­čiai.

„Pie­no­ ty­ri­mai“­ taip ­pat­ nus­ta­tė,­ kad­ lie­tu­viš­ka­me­ pie­ne­ yra­ dau­giau ­ne­so­čių­jų­ rie­ba­lų­ nei ­už­sie­ni­nė­je ­pro­duk­ci­jo­je,­o ­jie ­yra ­iš­ties­ nau­din­gi­ žmo­gaus­ or­ga­niz­mui. ­„Tai­ – ­vie­nas ­lie­tu­viš­ko ­pie­no ­pri­va­lu­mų.­ Ka­da ­nors ­jis ­bus­ la­bai­ įvertintas“,­ –­ tei­gė­ įmo­nės­ va­do­vė ­L.Urb­šie­nė.

Madas diktuoja pirkėjai

Iš­ ki­tų ­vals­ty­bių ­į ­Lie­tu­vą ­ga­be­na­mas­ ne­ tik ­pie­nas,­ bet­ ir­ daug­ mė­sos­ pro­duk­tų.­ Pa­vyz­džiui, didelė dalis kiaulienos atkeliauja iš Belgijos ar Vokietijos, paukštienos – iš Lenkijos.

Tačiau prekybininkai patys pastebi, kad pirkėjai dažniau renkasi lietuvišką produkciją. „Matome, kad pirkėjai teikia pirmenybę lietuviškai vištienai, – ­pa­ly­gin­ti su ankstesniais metais, mūsų prekybos tinkle jos parduodama daugiau.

Rea­guo­da­mi­ į­ pir­kė­jų­ po­rei­kį­ asor­ti­men­te ­di­di­na­me­ bū­tent­ lie­tu­viš­kos­ viš­tie­nos ­da­lį, ­sve­ria­mos­ švie­žios ­mė­sos­ vitrino­se ­pre­kiauja­me ­tik ­lie­tu­viš­ka ­viš­tie­na“, ­– ­vasa­rą­ „Lie­tu­vos ­ry­tui“­ pa­sa­ko­jo­ prekybos tinklo „Maxima“ atstovė ­Ind­rė­ Tra­ki­mai­tė–­Šeš­ku­vie­nė.

Tuo­ me­tu­ „Ri­mi“­ iš ­vi­so ­ne­par­da­vi­nė­ja ­už­sie­ni­nės­ paukš­tie­nos.­ „Itin­ ver­ti­na­me­ lo­ka­lu­mą ­ir­ dar­nų­ vys­ty­mą­si,­ tad­ prekiau­ja­me­ tik­ Lie­tu­vo­je ­užau­gin­ta­ viš­tie­nos­ pro­duk­ci­ja.

Pas­te­bi­me, kad­ ir ­mū­sų ­klien­tams­ svar­bi ­šios­ pro­duk­tų­ ka­te­go­ri­jos­ kil­mės ­ša­lis,­ taip ­pat­ matome ­ir­ ko­ky­bi­nius ­jos skir­tu­mus,­ pa­vyz­džiui, ­spal­vos, ­sko­nio.­ Taip­ pat­ ti­ki­me, ­kad,­ no­rint­ plė­to­ti ­tva­rų­ vers­lą­ ir ­puo­se­lė­ti­ ap­lin­ko­sau­gą, svar­bu, ­jog­ pro­duk­tai­ bū­tų­ kuo­ švie­žes­ni­ ir­ at­vež­ti­ iš­ ne­to­lie­se­ esan­čių ­ūkių“, ­– tei­gė ­„Ri­mi ­Lietu­va“­ ry­šių ­su ­vi­suo­mene ir korporatyvinės atsakomybės vadovė Eglė Krasauskienė.

Nėra kokybės lyderė

Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktorius Gytis Kauzonas teigė suprantantis, kodėl verslas įsileidžia lenkišką produkciją – ji tiesiog yra pigesnė. „Tačiau Europoje būdama žemiausios kainos lyderė Lenkija nėra kokybės lyderė“, – sakė jis.

Aso­cia­ci­jos­ va­do­vas­ pri­mi­nė,­ kad,­ prie­šin­gai ­nei ­dau­giau­sia ­ES­ viš­tie­nos­ užau­gi­nan­čio­je­ Lenki­jo­je,­ Lie­tu­vo­je­ vi­si salmo­ne­lės ­ti­pai ­yra ­lai­ko­mi ­ža­lin­gais.

„Mū­sų ­ga­min­to­jų ­į ­rin­ką ­tiekia­ma­ viš­tie­na ­ati­tin­ka­ aukš­tus,­ Skan­di­na­vi­jo­je­ įp­ras­tus ­ko­ky­bės­ stan­dar­tus.­

Rei­kia ­sup­ras­ti ­ir ­tai, ­kad­ Lie­tu­vo­je­ daž­nai­ re­mia­ma­si­ už­da­ra­ ga­my­bos ­gran­di­ne,­ kai­ ga­min­tojas­ at­sa­ko ­už ­vi­sus ­jos etapus,­ įs­kai­tant­ ir ­paukš­čių ­augi­ni­mą.

O­ Len­ki­jos­ paukš­tie­nos­ ūkiai­ yra ­de­cent­ra­li­zuo­ti ­– ­da­lis ­įmo­nių­ mė­są ­tik ­per­dir­ba, ­bet ­jos neaugina.­ Tai­gi­ to­kie­ perdirbė­jai­ ne­ga­li­ už­tik­rin­ti­ at­se­ka­mu­mo,­ o­ už ­siū­lo­mų­ są­ly­gi­nai­ mažesnių­ kai­nų­ daž­nai­ sly­pi ­pras­tes­nės ­paukš­čių­ augi­ni­mo ­ir ­jų ­mė­sos ­ap­do­ro­ji­mo­ są­ly­gos“, ­– ­tei­gė ­G. Kau­zo­nas.

Tuo­ me­tu­ Lie­tu­vos ­mė­sos ­perdir­bė­jų­ aso­cia­ci­jos ­di­rek­to­rius­ Egidi­jus ­Mac­ke­vi­čius­ „Lie­tu­vos ­ry­tui“­ pa­sa­ko­jo, ­kad mūsų­ ša­lies­ ūkiuo­se ­užau­gin­tos ­kiau­lės ­par­duo­da­mos netgi brangiau, nei siekia­ Euro­pos­ kai­nų­ vi­dur­kis,­ ta­čiau­ pak­lau­sa­ yra.­ Nors­ di­de­lę­ da­lį­ kiau­lie­nos­ per­dir­bė­jai­ atsiga­bena­ iš­ ki­tų­ ša­lių,­ bent­ jau­ len­kiš­kos­ jie­ ven­gia.

„Ga­min­to­jai­ ver­ti­na­ išei­gą, ­nes­ ne­ vi­sų ­sker­de­nų ­ko­ky­bė ­yra ­vie­no­da.­ Len­ki­jos­ ūkiuo­se užaugin­tų­ kiau­lių­ sker­de­na­ yra šla­pes­nė,­ ne­re­tai­ ne­sub­ren­du­si,­ ga­mi­nant­ iš­sis­ki­ria­ daug vandens.

To­kia­ per­dirb­ti­ nė­ra ­tin­ka­ma,­ to­dėl­ ir ­per­ka­ma ­už­ tą ­pa­čią­ kainą ­ge­res­nės­ ko­ky­bės­ sker­de­na­ ki­to­se ­vals­ty­bė­se“,­ – paaiš­ki­no­ paš­ne­ko­vas.

Laukia savų daržovių

Parduotuvėse ir turgavietėse iki šiol tebėra gausybė sezoninių daržovių. Tačiau netrukus ateis tas metas, kai vitrinose gausės užsieninių pomidorų, o pirkėjai vėl ims skųstis, kad jie dažniausiai būna beskoniai.

Tai lemia daugelis veiksnių, o vienas jų – ilga transportavimo grandinė. Anot dietologės Jūratės Dobrovolskienės, bėda ta, kad nuskynus daržovę joje palaipsniui mažėja vitaminų ir kitų organizmui naudingų maistinių medžiagų. Pavyzdžiui, vitamino C ar folio rūgšties pradeda mažėti nuo tos akimirkos, kai daržovė yra nuskinama.

Tad­ sa­vai­me­ sup­ran­ta­ma,­ kad,­ kal­bant ­apie ­mais­ti­nę ­ver­tę, ­lie­tu­viš­kos­ gė­ry­bės,­ ku­rios­ grei­čiau­ pa­ten­ka­ ant ­mū­sų stalo, ­yra ­ver­tin­ges­nės­ už ­at­vež­ti­nes.

Taip­ pat­ die­to­lo­gė­ pas­te­bė­jo,­ kad­ Pie­tų ­ša­ly­se ­augan­čioms ­daržo­vėms ­rei­kia­ dau­giau­ che­mi­nės­ ap­sau­gos­ nuo­ įvai­rių­ ken­kė­jų­ ir­ mik­roor­ga­niz­mų.­ Mat­ šil­tes­nė­mis ­kli­ma­to­ są­ly­go­mis ­jie veisiasi­ kur ­kas ­spar­čiau ­nei, ­tar­ki­me,­ mū­sų ­ša­ly­je.

Aso­cia­ci­jos ­„Crop­Li­fe ­Lie­tu­va“­ šiais ­me­tais ­at­lik­tas ­ty­ri­mas ­paro­dė, ­kad ­nors ­dau­gu­mą­ daržovių,­ vai­sių­ ir ­uogų­ šiandien ­ga­li­me ­įsi­gy­ti ­bet ­ku­riuo ­me­tų ­lai­ku,­ Lietu­vos ­gy­ven­to­jai­ itin ­lau­kia ­se­zo­ni­nio ­der­liaus ­– ­dėl ­ge­res­nio­ sko­nio, svei­ku­mo­ ir ­ma­žes­nių­ kai­nų.

„Net­ 38­ proc. ­apk­laus­tų­jų­ se­zo­ni­nių­ vai­sių,­ uogų ­ir ­dar­žo­vių­ lau­kia ­pir­miau­sia­ dėl ­to,­ kad­ jos ­pasi­žymi geresniu skoniu, kas penktas gyventojas – dėl jų sveikumo, o 15 proc. – dėl mažesnės kainos. Ir vos 5 proc. gyventojų nejaučia jokio skirtumo tarp sezoninių ir nesezoninių gėrybių“, – tyrimo duomenis komentavo „CropLife Lietuva“ direktorė Z. Varanavičienė.

Anot jos, apklausos duomenimis, gyventojai itin vertina Lietuvos ūkininkų išaugintos produkcijos kokybę – net 56 proc. kaip pagrindinį privalumą įvardija vietinės produkcijos šviežumą, kas trečias – geresnį skonį, saugumą ir sveikumą nei įvežtinių produktų.

Nesaugus maistas: skaičiai ir kilmės šalys

Vals­ty­bi­nė­ mais­to­ ir ­ve­te­ri­na­rij­os­ tar­ny­ba ­(VMVT), ­vyk­dy­da­ma­ ofi­cial­ią ­im­por­tuo­ja­mų ­bei­ rin­kai­ tie­kia­mų­ mais­to­ pro­duk­tų­ ir­ pa­ša­rų ­kont­rol­ę, ­tei­kia­ in­for­ma­ci­ją ­apie ­nes­au­gius­ mais­to, ­su­ mais­tu ­be­sil­ie­čian­čius ­pro­duk­tus­ ir pašarus,­ nus­ta­ty­tus­ rin­kos­ kont­rol­ės­ ar ­im­por­to ­kont­rol­ės­ me­tu,­ apie ­ku­riuos­ pas­kelb­ta­ Sku­bių­ pra­ne­ši­mų ­apie ­ne­sau­gų­ maistą ­ir ­pa­ša­rus ­sis­te­mo­je. Europo­je­ daž­niau­siai­ mais­to­ sau­gos­ pa­žei­di­mai ­fik­suo­ja­mi­ vai­siuo­se­ ir ­dar­žo­vė­se ­(2022 m.­ –­ 832­ pra­ne­ši­mai),­ kiek ­ma­žiau­ pa­žei­di­mų­ mė­sos ­pro­duk­tuo­se­ (2022­ m.­ –­ 513­ pra­ne­ši­mų),­ mažiau­siai­ – ­pie­no produk­tuo­se­ (2022 ­m. ­– ­95 ­pra­ne­ši­mai). Lie­tu­vo­je ­daž­niau­siai­ pa­žei­di­mai­ fik­suoj­a­mi ­mė­sos­ pro­duk­tuo­se­ (2022 ­m.­ 38 ­pra­ne­ši­mai),­ ta­da­ vai­siuo­se ­ir ­dar­žo­vė­se­ (2022­ m.­ –­10­ pra­ne­ši­mų),­ ma­žiau­siai­ pie­no­ pro­duk­tuo­se­ (2022­ m.­ –­ 1­ praneši­mas). Ly­gin­ti­ Lie­tu­vos ­ir ­už­sie­nio ­įmo­nių­ pa­gal ­tai,­ kur­ dau­giau ­fik­suoj­a­ma­ pa­žei­di­mų, ­nė­ra ­tiksl­in­ga.­ Kiekviena­ šal­is­ atl­ie­ka­ sa­vo­ šal­ių­ įmo­nių­ ofi­cial­ią ­kont­rol­ę, ­VMVT­ neatl­ie­ka­ kit­ų ­šal­ių ­įmo­nių­ patikrinimų ir kontrolės.

Bendrai galima tokius duomenis suteikti apie visus pranešimus Europoje: per 2022 m. daugiausia skubių pranešimų skelbė Nyderlandai (537 pranešimai), Vokietija (535 pranešimai), Belgija (376 pranešimai), Ispanija (318 pranešimų), Len­kij­a ­(305­ pra­ne­ši­mai), ­Ital­ija (301­ pra­ne­ši­mas), ­Pran­cū­zi­ja­ (263­ pra­ne­ši­mai), ­Bul­ga­ri­ja­ (242­ pra­ne­ši­mai). Kal­bant ­apie ­pra­ne­ši­mus,­ su­si­ju­sius ­su Lie­tu­vos ­pro­duk­cij­a,­ per­ 2022­ m. ­dau­giau­sia ­sku­bių­ pra­ne­ši­mų­ gavome ­iš­ Lat­vij­os­ (19­ pra­ne­ši­mų),­ Len­kij­os ­(15­ prane­ši­mų),­ Ny­derl­an­dų ­(13­ pra­ne­ši­mų),­ Vokie­tij­os ­(11­ pra­ne­ši­mų), ­Suo­mi­jos­ (7 ­pra­ne­ši­mai), ­Es­tij­os ­(6 ­pra­ne­ši­mai).­ Pag­rin­di­niai­ fiksuo­ja­mi ­pa­žei­di­mai­ im­por­tuoj­a­muo­se ­pro­duk­tuo­se­ – ­pa­to­ge­ni­niai­ mik­roor­ga­niz­mai,­ pes­ti­ci­dai,­ sudėties­ nea­ti­ti­ki­mas, ­che­mi­nis ­už­terš­tu­mas,­ mi­ko­tok­si­nai. Per­ pas­ta­ruo­sius­ me­tus ­Euro­po­je­ iš­ vi­so ­2022­ m. ­bu­vo ­pas­kelb­tas­ 4351­ pra­ne­ši­mas,­ 2021­ m.­ –­ 4674­ pra­ne­ši­mai;­ Lie­tu­voj­e ­2022­ m.­ 292 ­pra­ne­ši­mai,­ 2021­ m.­ –­ 318­ pranešimų. 

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder