Dėl maisto kokybės pirkėjai apsisprendė

Praė­ju­sių ­me­tų­ pa­bai­go­je­ pre­ky­bos tink­lo „Ma­xi­ma“ ­už­sa­ky­mu bend­ro­vė­ „Spin­ter“ ­at­li­ko apklau­są, ku­ri­ pa­ro­dė, ­kad, ­esant ­ga­li­my­bei,­ be­veik ­treč­da­lis ­Lie­tu­vos­ gy­ven­to­jų ­ren­ka­si ­tik ­mū­sų ­šalies gaminto­jų ­pro­duk­ci­ją.

Dau­giau ­nei ­pu­sė ­(55 ­proc.)­ ją ­per­ka­ daž­nai,­ o ­14­ proc.­ ­kar­tais.­ Daž­niau­siai­ nu­ro­do­mos ­dvi ­prie­žas­tys:­ no­ras­ pa­lai­ky­ti­ sa­vo­ ga­min­to­jus ­ir ­eko­no­mi­ką ­(taip ­tei­gė­ 50 ­proc. ­apk­laus­tų­jų) ­bei ­įsi­ti­ki­ni­mas,­ kad ­šie­ pro­duk­tai­ yra ­švie­žes­ni ­(49 ­proc.).

Ne­ga­na ­to, ­net ­58 ­pro­cen­tai ­apk­lau­sos ­da­ly­vių ­tvir­ti­no ­pa­si­ren­gę­ už­ lie­tu­viš­kus­ ga­mi­nius­ mokėti­ dau­giau.

Reklama iškart užkliuvo

Ru­dens­ pra­džio­je ­šur­mu­lio ­su­kė­lė ­pre­ky­bos ­cent­ro ­„Lidl“ ­rek­la­mos ­kam­pa­ni­ja,­ ku­rios ­šū­kis ­bu­vo ­„Pa­ra­šy­ta ­„Pi­los“, bet ­pa­gamin­ta ­Lie­tu­vo­je!“.

Aky­les­ni ­pir­kė­jai ­net­ru­ko ­pas­te­bė­ti, ­kad­ pie­no, ­ku­ris ­žy­mi­mas­ šiuo ­ženk­lu,­ kil­mės ­ša­li­mi­ neretai­ nu­ro­do­ma ­Len­ki­ja.

Pre­ky­bos­ tink­lo­ ats­to­vai­ tuo­met ­aiš­ki­no,­ kad ­rek­la­mo­je ­įsi­vėlė ­žmo­giš­ko­ji ­klai­da ­ir ­lau­ko stenduo­se­ iš­ tie­sų­ bu­vo­ pavaiz­duo­ta­ lit­ro ­pie­no ­pa­kuo­tė, ­ku­rios ­ga­min­to­jas­ –­ Len­ki­jos­ įmo­nė,­ o­ ki­ti ­rek­la­muo­ja­mi ­ga­mi­niai ­yra ­lie­tu­viš­kos ­kil­mės.

Ta­čiau­ gal­būt­ pre­ky­bi­nin­kai,­ teig­da­mi,­ kad­ vi­sas­ pie­nas­ yra­ vie­no­das,­ yra­ tei­sūs?­ Net­ ir­ dėl­ pie­no­ spal­vos­ ky­la­ gin­čų ar­ bent­ jau­ dėl­ jos­ ats­pal­vių.­ O­ ty­ri­mai­ ro­do, ­kad ­ko­ky­bi­nių ­skir­tu­mų ­nere­tai ­bū­na ­di­de­lių.

Lyderis – aiškus

Šį­met­ vie­nas ­ša­lies ­uni­ver­si­tetų ­at­li­ko ­net ­32 ­pie­no ­pre­kės ­ženk­lų, ­ku­rių ­ga­li­ma ­įsi­gy­ti ­Lie­tu­vos­ par­duo­tu­vė­se, ­ty­ri­mą. ­Aukš­čiau­siai ­bu­vo ­įver­tin­tas ­įmo­nės ­„Pieno ­žvaigž­dės“ ­ga­mi­na­mas „Dva­ro“­ pie­nas.

O­ skir­tu­mai ­tarp ­skir­tin­gų­ pre­kės ­ženk­lų ­bu­vo ­tik­rai­ ne­men­ki.­ An­tai ­ išrū­gi­nių ­baltymų, kurie bio­lo­giš­kai ­yra ­ver­tin­giau­si ­iš­ vi­sų­ bal­ty­mų,­ kie­kiai­ sky­rė­si­ net­ iki ­6 ­kar­tų.

To­kie­ bal­ty­mai­ ver­tin­gai­siais­ va­di­na­mi­ dėl ­to, ­kad­ juo­se ­gau­su­ ne­pa­kei­čia­mų­ ami­no­rūgš­čių­ –­ lizi­no,­ me­tio­ni­no, treonino ­ir ­cis­tei­no.

Ta­čiau ­jie ­yra ­jaut­rūs­ pas­te­ri­za­vi­mui­ –­ aukš­tes­nė­je­ tem­pe­ra­tū­ro­je­ kei­čia ­sa­vo­ struk­tū­rą­ (denatūruo­ja)­ ir ­ne­ten­ka ­šių ver­tin­gųjų savybių. Nors iš visų tirtų pieno mėginių tik 6 buvo pagaminti Lenkijoje, dalyje jų išrūginių baltymų kiekis buvo mažesnis už vidutinį.

Taip­ pat ­da­ly­je­ tir­tų ­pro­duk­tų­ (tiek­ len­kiš­kų,­ tiek­ lie­tu­viš­kų)­ ne­de­na­tū­ruo­tų ­bal­ty­mų­ iš­ vi­so­ ne­bu­vo ­ap­tik­ta.

Anot ­ga­min­to­jų, ­ver­tin­guo­sius­ bal­ty­mus­ sun­kiau­sia­ iš­lai­ky­ti­ pras­tes­nės ­ko­ky­bės­ pie­ne,­ nes ­jam­ ap­do­ro­ti­ rei­kia­ aukštes­nės­ tem­pe­ra­tū­ros.

Turi išskirtinių savybių

Prieš keletą metų yra pasitaikę atvejų, kai lenkiškoje produkcijoje rastas didesnis nei leistinas enterobakterijų kiekis.

Tai ­reiš­kia, ­kad­ ne­bu­vo ­lai­ko­ma­si­ hi­gie­nos ­rei­ka­la­vi­mų. ­Taip­ pat­ anks­čiau ­bu­vo­ fik­suo­ti­ ir ­ženk­li­ni­mo­ eti­ke­tė­se pažeidi­mai.

Tuo­ me­tu­ lie­tu­viš­kas­ pie­nas,­ anot ­įmo­nės ­„Pie­no­ ty­ri­mai“­ va­do­vės­ Lai­mos­ Urb­šie­nės,­ nuo­lat­ kruopš­čiai­ iš­ti­ria­mas­ –­ ver­ti­na­mas­ bal­ty­mų ­ir ­rie­ba­lų ­kie­kis,­ so­ma­ti­nių­ ląs­te­lių ­skai­čius ­ir­ bakte­ri­nė­ tar­ša.

Kaip ­por­ta­lui ­delfi.lt­ anks­čiau­ pa­sa­ko­jo­ L.Urb­šie­nė,­ bak­te­ri­jų­ kie­kį­ pie­ne ­le­mia ­tai,­ ar ­jis ­bu­vo­ tin­ka­mai­ at­vė­sin­tas­ ir­ ar­ tie­kė­jas­ lai­kė­si ­hi­gie­nos­ rei­ka­la­vi­mų.­ O­ Lie­tu­vo­je ­dar ­2019 ­me­tais ­net­ 98­ proc. ­mė­gi­nių ­bak­te­ri­jų­ kie­kis­ ati­ti­ko­ leistinas ­nor­mas.  

ES­ mas­tu­ nus­ta­ty­ta,­ kad­ vie­na­me­ mi­li­lit­re­ pie­no­ ne­ga­li­ bū­ti­ dau­giau ­nei­ 100­ tūkst. ­bak­te­ri­jų.­ Prieš­ po­rą ­de­šimt­me­čių, kai ­bu­vo­ tik­ pra­dė­ti­ ža­lia­vos­ ty­ri­mai,­ šis ­ro­dik­lis­ siek­da­vo­ net­ 3–4­ mi­li­jo­nus,­ ta­čiau ­2018­ me­tais ­vi­dur­kis ­Lie­tu­vo­je­ bu­vo ­jau ­tik ­42­ tūks­tan­čiai.

„Pie­no­ ty­ri­mai“­ taip ­pat­ nus­ta­tė,­ kad­ lie­tu­viš­ka­me­ pie­ne­ yra­ dau­giau ­ne­so­čių­jų­ rie­ba­lų­ nei ­už­sie­ni­nė­je ­pro­duk­ci­jo­je,­o ­jie ­yra ­iš­ties­ nau­din­gi­ žmo­gaus­ or­ga­niz­mui. ­„Tai­ – ­vie­nas ­lie­tu­viš­ko ­pie­no ­pri­va­lu­mų.­ Ka­da ­nors ­jis ­bus­ la­bai­ įvertintas“,­ –­ tei­gė­ įmo­nės­ va­do­vė ­L.Urb­šie­nė.

Madas diktuoja pirkėjai

Iš­ ki­tų ­vals­ty­bių ­į ­Lie­tu­vą ­ga­be­na­mas­ ne­ tik ­pie­nas,­ bet­ ir­ daug­ mė­sos­ pro­duk­tų.­ Pa­vyz­džiui, didelė dalis kiaulienos atkeliauja iš Belgijos ar Vokietijos, paukštienos – iš Lenkijos.

Tačiau prekybininkai patys pastebi, kad pirkėjai dažniau renkasi lietuvišką produkciją. „Matome, kad pirkėjai teikia pirmenybę lietuviškai vištienai, – ­pa­ly­gin­ti su ankstesniais metais, mūsų prekybos tinkle jos parduodama daugiau.

Rea­guo­da­mi­ į­ pir­kė­jų­ po­rei­kį­ asor­ti­men­te ­di­di­na­me­ bū­tent­ lie­tu­viš­kos­ viš­tie­nos ­da­lį, ­sve­ria­mos­ švie­žios ­mė­sos­ vitrino­se ­pre­kiauja­me ­tik ­lie­tu­viš­ka ­viš­tie­na“, ­– ­vasa­rą­ „Lie­tu­vos ­ry­tui“­ pa­sa­ko­jo­ prekybos tinklo „Maxima“ atstovė ­Ind­rė­ Tra­ki­mai­tė–­Šeš­ku­vie­nė.

Tuo­ me­tu­ „Ri­mi“­ iš ­vi­so ­ne­par­da­vi­nė­ja ­už­sie­ni­nės­ paukš­tie­nos.­ „Itin­ ver­ti­na­me­ lo­ka­lu­mą ­ir­ dar­nų­ vys­ty­mą­si,­ tad­ prekiau­ja­me­ tik­ Lie­tu­vo­je ­užau­gin­ta­ viš­tie­nos­ pro­duk­ci­ja.

Pas­te­bi­me, kad­ ir ­mū­sų ­klien­tams­ svar­bi ­šios­ pro­duk­tų­ ka­te­go­ri­jos­ kil­mės ­ša­lis,­ taip ­pat­ matome ­ir­ ko­ky­bi­nius ­jos skir­tu­mus,­ pa­vyz­džiui, ­spal­vos, ­sko­nio.­ Taip­ pat­ ti­ki­me, ­kad,­ no­rint­ plė­to­ti ­tva­rų­ vers­lą­ ir ­puo­se­lė­ti­ ap­lin­ko­sau­gą, svar­bu, ­jog­ pro­duk­tai­ bū­tų­ kuo­ švie­žes­ni­ ir­ at­vež­ti­ iš­ ne­to­lie­se­ esan­čių ­ūkių“, ­– tei­gė ­„Ri­mi ­Lietu­va“­ ry­šių ­su ­vi­suo­mene ir korporatyvinės atsakomybės vadovė Eglė Krasauskienė.

Nėra kokybės lyderė

Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktorius Gytis Kauzonas teigė suprantantis, kodėl verslas įsileidžia lenkišką produkciją – ji tiesiog yra pigesnė. „Tačiau Europoje būdama žemiausios kainos lyderė Lenkija nėra kokybės lyderė“, – sakė jis.

Aso­cia­ci­jos­ va­do­vas­ pri­mi­nė,­ kad,­ prie­šin­gai ­nei ­dau­giau­sia ­ES­ viš­tie­nos­ užau­gi­nan­čio­je­ Lenki­jo­je,­ Lie­tu­vo­je­ vi­si salmo­ne­lės ­ti­pai ­yra ­lai­ko­mi ­ža­lin­gais.

„Mū­sų ­ga­min­to­jų ­į ­rin­ką ­tiekia­ma­ viš­tie­na ­ati­tin­ka­ aukš­tus,­ Skan­di­na­vi­jo­je­ įp­ras­tus ­ko­ky­bės­ stan­dar­tus.­

Rei­kia ­sup­ras­ti ­ir ­tai, ­kad­ Lie­tu­vo­je­ daž­nai­ re­mia­ma­si­ už­da­ra­ ga­my­bos ­gran­di­ne,­ kai­ ga­min­tojas­ at­sa­ko ­už ­vi­sus ­jos etapus,­ įs­kai­tant­ ir ­paukš­čių ­augi­ni­mą.

O­ Len­ki­jos­ paukš­tie­nos­ ūkiai­ yra ­de­cent­ra­li­zuo­ti ­– ­da­lis ­įmo­nių­ mė­są ­tik ­per­dir­ba, ­bet ­jos neaugina.­ Tai­gi­ to­kie­ perdirbė­jai­ ne­ga­li­ už­tik­rin­ti­ at­se­ka­mu­mo,­ o­ už ­siū­lo­mų­ są­ly­gi­nai­ mažesnių­ kai­nų­ daž­nai­ sly­pi ­pras­tes­nės ­paukš­čių­ augi­ni­mo ­ir ­jų ­mė­sos ­ap­do­ro­ji­mo­ są­ly­gos“, ­– ­tei­gė ­G. Kau­zo­nas.

Tuo­ me­tu­ Lie­tu­vos ­mė­sos ­perdir­bė­jų­ aso­cia­ci­jos ­di­rek­to­rius­ Egidi­jus ­Mac­ke­vi­čius­ „Lie­tu­vos ­ry­tui“­ pa­sa­ko­jo, ­kad mūsų­ ša­lies­ ūkiuo­se ­užau­gin­tos ­kiau­lės ­par­duo­da­mos netgi brangiau, nei siekia­ Euro­pos­ kai­nų­ vi­dur­kis,­ ta­čiau­ pak­lau­sa­ yra.­ Nors­ di­de­lę­ da­lį­ kiau­lie­nos­ per­dir­bė­jai­ atsiga­bena­ iš­ ki­tų­ ša­lių,­ bent­ jau­ len­kiš­kos­ jie­ ven­gia.

„Ga­min­to­jai­ ver­ti­na­ išei­gą, ­nes­ ne­ vi­sų ­sker­de­nų ­ko­ky­bė ­yra ­vie­no­da.­ Len­ki­jos­ ūkiuo­se užaugin­tų­ kiau­lių­ sker­de­na­ yra šla­pes­nė,­ ne­re­tai­ ne­sub­ren­du­si,­ ga­mi­nant­ iš­sis­ki­ria­ daug vandens.

To­kia­ per­dirb­ti­ nė­ra ­tin­ka­ma,­ to­dėl­ ir ­per­ka­ma ­už­ tą ­pa­čią­ kainą ­ge­res­nės­ ko­ky­bės­ sker­de­na­ ki­to­se ­vals­ty­bė­se“,­ – paaiš­ki­no­ paš­ne­ko­vas.

Laukia savų daržovių

Parduotuvėse ir turgavietėse iki šiol tebėra gausybė sezoninių daržovių. Tačiau netrukus ateis tas metas, kai vitrinose gausės užsieninių pomidorų, o pirkėjai vėl ims skųstis, kad jie dažniausiai būna beskoniai.

Tai lemia daugelis veiksnių, o vienas jų – ilga transportavimo grandinė. Anot dietologės Jūratės Dobrovolskienės, bėda ta, kad nuskynus daržovę joje palaipsniui mažėja vitaminų ir kitų organizmui naudingų maistinių medžiagų. Pavyzdžiui, vitamino C ar folio rūgšties pradeda mažėti nuo tos akimirkos, kai daržovė yra nuskinama.

Tad­ sa­vai­me­ sup­ran­ta­ma,­ kad,­ kal­bant ­apie ­mais­ti­nę ­ver­tę, ­lie­tu­viš­kos­ gė­ry­bės,­ ku­rios­ grei­čiau­ pa­ten­ka­ ant ­mū­sų stalo, ­yra ­ver­tin­ges­nės­ už ­at­vež­ti­nes.

Taip­ pat­ die­to­lo­gė­ pas­te­bė­jo,­ kad­ Pie­tų ­ša­ly­se ­augan­čioms ­daržo­vėms ­rei­kia­ dau­giau­ che­mi­nės­ ap­sau­gos­ nuo­ įvai­rių­ ken­kė­jų­ ir­ mik­roor­ga­niz­mų.­ Mat­ šil­tes­nė­mis ­kli­ma­to­ są­ly­go­mis ­jie veisiasi­ kur ­kas ­spar­čiau ­nei, ­tar­ki­me,­ mū­sų ­ša­ly­je.

Aso­cia­ci­jos ­„Crop­Li­fe ­Lie­tu­va“­ šiais ­me­tais ­at­lik­tas ­ty­ri­mas ­paro­dė, ­kad ­nors ­dau­gu­mą­ daržovių,­ vai­sių­ ir ­uogų­ šiandien ­ga­li­me ­įsi­gy­ti ­bet ­ku­riuo ­me­tų ­lai­ku,­ Lietu­vos ­gy­ven­to­jai­ itin ­lau­kia ­se­zo­ni­nio ­der­liaus ­– ­dėl ­ge­res­nio­ sko­nio, svei­ku­mo­ ir ­ma­žes­nių­ kai­nų.

„Net­ 38­ proc. ­apk­laus­tų­jų­ se­zo­ni­nių­ vai­sių,­ uogų ­ir ­dar­žo­vių­ lau­kia ­pir­miau­sia­ dėl ­to,­ kad­ jos ­pasi­žymi geresniu skoniu, kas penktas gyventojas – dėl jų sveikumo, o 15 proc. – dėl mažesnės kainos. Ir vos 5 proc. gyventojų nejaučia jokio skirtumo tarp sezoninių ir nesezoninių gėrybių“, – tyrimo duomenis komentavo „CropLife Lietuva“ direktorė Z. Varanavičienė.

Anot jos, apklausos duomenimis, gyventojai itin vertina Lietuvos ūkininkų išaugintos produkcijos kokybę – net 56 proc. kaip pagrindinį privalumą įvardija vietinės produkcijos šviežumą, kas trečias – geresnį skonį, saugumą ir sveikumą nei įvežtinių produktų.

Nesaugus maistas: skaičiai ir kilmės šalys

Vals­ty­bi­nė­ mais­to­ ir ­ve­te­ri­na­rij­os­ tar­ny­ba ­(VMVT), ­vyk­dy­da­ma­ ofi­cial­ią ­im­por­tuo­ja­mų ­bei­ rin­kai­ tie­kia­mų­ mais­to­ pro­duk­tų­ ir­ pa­ša­rų ­kont­rol­ę, ­tei­kia­ in­for­ma­ci­ją ­apie ­nes­au­gius­ mais­to, ­su­ mais­tu ­be­sil­ie­čian­čius ­pro­duk­tus­ ir pašarus,­ nus­ta­ty­tus­ rin­kos­ kont­rol­ės­ ar ­im­por­to ­kont­rol­ės­ me­tu,­ apie ­ku­riuos­ pas­kelb­ta­ Sku­bių­ pra­ne­ši­mų ­apie ­ne­sau­gų­ maistą ­ir ­pa­ša­rus ­sis­te­mo­je. Europo­je­ daž­niau­siai­ mais­to­ sau­gos­ pa­žei­di­mai ­fik­suo­ja­mi­ vai­siuo­se­ ir ­dar­žo­vė­se ­(2022 m.­ –­ 832­ pra­ne­ši­mai),­ kiek ­ma­žiau­ pa­žei­di­mų­ mė­sos ­pro­duk­tuo­se­ (2022­ m.­ –­ 513­ pra­ne­ši­mų),­ mažiau­siai­ – ­pie­no produk­tuo­se­ (2022 ­m. ­– ­95 ­pra­ne­ši­mai). Lie­tu­vo­je ­daž­niau­siai­ pa­žei­di­mai­ fik­suoj­a­mi ­mė­sos­ pro­duk­tuo­se­ (2022 ­m.­ 38 ­pra­ne­ši­mai),­ ta­da­ vai­siuo­se ­ir ­dar­žo­vė­se­ (2022­ m.­ –­10­ pra­ne­ši­mų),­ ma­žiau­siai­ pie­no­ pro­duk­tuo­se­ (2022­ m.­ –­ 1­ praneši­mas). Ly­gin­ti­ Lie­tu­vos ­ir ­už­sie­nio ­įmo­nių­ pa­gal ­tai,­ kur­ dau­giau ­fik­suoj­a­ma­ pa­žei­di­mų, ­nė­ra ­tiksl­in­ga.­ Kiekviena­ šal­is­ atl­ie­ka­ sa­vo­ šal­ių­ įmo­nių­ ofi­cial­ią ­kont­rol­ę, ­VMVT­ neatl­ie­ka­ kit­ų ­šal­ių ­įmo­nių­ patikrinimų ir kontrolės.

Bendrai galima tokius duomenis suteikti apie visus pranešimus Europoje: per 2022 m. daugiausia skubių pranešimų skelbė Nyderlandai (537 pranešimai), Vokietija (535 pranešimai), Belgija (376 pranešimai), Ispanija (318 pranešimų), Len­kij­a ­(305­ pra­ne­ši­mai), ­Ital­ija (301­ pra­ne­ši­mas), ­Pran­cū­zi­ja­ (263­ pra­ne­ši­mai), ­Bul­ga­ri­ja­ (242­ pra­ne­ši­mai). Kal­bant ­apie ­pra­ne­ši­mus,­ su­si­ju­sius ­su Lie­tu­vos ­pro­duk­cij­a,­ per­ 2022­ m. ­dau­giau­sia ­sku­bių­ pra­ne­ši­mų­ gavome ­iš­ Lat­vij­os­ (19­ pra­ne­ši­mų),­ Len­kij­os ­(15­ prane­ši­mų),­ Ny­derl­an­dų ­(13­ pra­ne­ši­mų),­ Vokie­tij­os ­(11­ pra­ne­ši­mų), ­Suo­mi­jos­ (7 ­pra­ne­ši­mai), ­Es­tij­os ­(6 ­pra­ne­ši­mai).­ Pag­rin­di­niai­ fiksuo­ja­mi ­pa­žei­di­mai­ im­por­tuoj­a­muo­se ­pro­duk­tuo­se­ – ­pa­to­ge­ni­niai­ mik­roor­ga­niz­mai,­ pes­ti­ci­dai,­ sudėties­ nea­ti­ti­ki­mas, ­che­mi­nis ­už­terš­tu­mas,­ mi­ko­tok­si­nai. Per­ pas­ta­ruo­sius­ me­tus ­Euro­po­je­ iš­ vi­so ­2022­ m. ­bu­vo ­pas­kelb­tas­ 4351­ pra­ne­ši­mas,­ 2021­ m.­ –­ 4674­ pra­ne­ši­mai;­ Lie­tu­voj­e ­2022­ m.­ 292 ­pra­ne­ši­mai,­ 2021­ m.­ –­ 318­ pranešimų.