Nuo pat senovės data nustatoma pagal bažnytinį Mėnulio kalendorių. Krikščionys Velykas švenčia pirmąjį sekmadienį po pirmos bažnytinės pilnaties dienos nuo pavasario lygiadienio. Ką tai reiškia? Štai jeigu pilnatis būna iki kovo 21 dienos (pavasario lygiadienio diena), tai kita pilnatis jau Velykos.
O jei Velykų pilnatis patenka į sekmadienį, tai Velykos yra švenčiamos kitą sekmadienį. Gali atrodyti kiek painu ir sunkiai apskaičiuojama, tačiau šiais laikais nebūtina to daryti patiems. Numatomą Velykų datą atskleis visagalis internetas ar kalendorius, užtenka žinoti, jog data kasmet skirtinga. Bet kokiu atveju ši šventė yra labai laukiama ir su džiaugsmu apskaičiuojama.
Šv. Velykos – džiaugsmo, šiesos ir pradžios šventė. Tokios asociacijos negimsta šiaip sau. Visu pirma, šventos Velykos švenčiamos pavasarį, kuomet atgimsta gamta, atsiranda daugiau spalvų.
Ką jau kalbėti apie Velykinį stalą, kuomet susirenka visa šeima ir ragauja skaniausią maistą, valgo „Velykų bobą“ ir džiaugsmingai ridena skirtingų spalvų margučius. Įvairios spalvingos, šviesios dekoracijos, staltiesės, stalo serviravimas, daugybė žalumos, skanių patiekalų ir vien gera aura, tai – Velykos.
Pasiruošimas Velykoms – taip pat džiaugsmingas ir gražus procesas, kuomet marginami margučiai, gaminamas maistas ir tiesiog vyrauja laukimas. Marginti kiaušinius mėgsta ir vaikai, ir suaugę.
Šiais laikais yra įvairiausių marginimo būdų, tačiau nuo senų laikų žinomi būdai taip pat itin mėgstami ir populiarūs dar ir šiandien (pvz. plonų pėdkelnių naudojimas ir t.t.). Kiekviena šeima pasirenka jai labiausiai tinkantį ir patinkantį metodą arba bando kelis, tačiau svarbiausia – pats procesas ir graži šventė.
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą