Kunigas Vaidas Vaišvilas – apie nepageidautiną dėmesį: nuo gėlių ar saldainių iki meilės raštelių

Priimti sprendimą tapti kunigu tikrai nėra paprasta. Itin sunkūs yra ir mokslai kunigų seminarijoje. Tačiau, anot V. Vaišvilo, būtent būti kunigu yra sunkiausia. Juk kartais šis darbas gali įgauti ir dar kitokių, netikėtų spalvų.

„Būti kur nors iškviestam naktį yra pavojinga. Gali būti išdurtas – to tikrai yra buvę. Todėl geriau yra susidaryti tokią tvarką, kad po vakarinių mišių – viskas baigta. Visais laikais žmonių buvo visokių. O kartais, galbūt, žmonės ir kokį bajerį nori padaryti. Jiems atrodo, kad tai – juokinga, bet tau taip gali neatrodyti. Todėl geriau sau nustatyti tvarką, kad po 19 valandos ilsimės ir niekur neiname“, – laidos filmavime kalbėjo jis.

O įvairių keistų situacijų tikrai pasitaiko. Štai vieną kartą kunigas sulaukė daugybės skambučių dėl ligoninėje neva mirštančios moters. Tiesa, atvykęs į ligoninę, jis pamatė kiek kitokią situaciją.

„Atėjau į ligoninę, atidariau palatos duris, ir ligonė, kuri, neva, miršta, sėdi ir valgo obuolį. Tuo metu, kai atėjau, dar pasakė: „Oi, atsiprašau, tuoj atsigulsiu“, – dabar su šypsena prisimins jis.

V. Vaišvilo tikrai nebūtų galima pavadinti įprastu kunigu. Pavyzdžiui, sporto salėje jis lankosi net 6 kartus per savaitę!

„Sportas labai gerai padeda pabėgti nuo rutinos ir neigiamų emocijų, kurių, kaip ir kiekvieno žmogaus gyvenime, yra labai daug“, – neslėpė jis.

Tiesa, tai – ne vienintelis jo hobis. Kunigas pripažino itin dievinantis ir keliones. O ateityje su tuo sieja net vieną savo svajonę.

„Man labai patinka keliauti, todėl mano svajonė būtų kada nors pakeliauti aplink pasaulį. Normaliai, su kuprine. Bet aš norėčiau aplankyti visą pasaulį – mes gyvename tik vieną kartą, tad absurdas nežinoti žemės, kurioje tu gyveni. Todėl kada nors gyvenime labai norėčiau atsijungti nuo visų žmonių, pasiimti kuprinę, išeiti ir po metų sugrįžti“, – sakė jis.

Neverta stebėtis, kad Druskininkuose kunigas V. Vaišvilas yra itin populiarus. Tiesa, su tuo ateina ir ne visuomet pageidaujamas dėmesys, o ypač – iš moterų.

„Yra buvę visko. Ir ant mašinos esu gėlių radęs, ir šokolado prie durų. O meilės raštelių aš neskaitau“, – pasakojo jis

Vis dėlto apie druskininkiečius laidoje V. Vaišvilas atsiliepė tik geriausiais žodžiais.

„Tie žmonės turi labai daug šviesumo, paprastumo ir netgi tokio dvasinio grakštumo, kurį daug kur sunkiai rastum. Jei dar turėtų daugiau drąsos“ – pasakojo kunigas.