Prasideda krepšinio karštligė: nuo ašarų iki rinktinės švyturių

Lietuvos rinktinės Europos krepšinio čempionato dvikovas tiesiogiai transliuos TV3 televizija.

Europos krepšinio čempionate ir prie žydrųjų ekranų Lietuvos krepšininkų žygį stebės ir vertins milijonai oranžinio kamuolio gerbėjų ir specialistų. Po rungtynių valandų valandas namuose, gatvėse, darbe ir pasilinksminimo vietose vieni su šypsena, kiti su liūdesiu veide aptarinės krepšininkų žaidimą, skaudžiausias klaidas, įspūdingiausius metimus ar gražiausius varžybų epizodus.

Krepšinio sirgaliai rungtynių metu atsidurs tarsi kitame pasaulyje - sustings laikas, darbo reikalai ir šeiminės problemos taps antrarūšiais, bus okupuoti barai ir lažybų punktai, liesis emocijos, pyktis ar džiaugsmas.

Neabejotina, kad po kiekvienos menkiausios klaidelės kandžių replikų ar keiksmų nepagailės net krepšinio taisyklių neišmanantys piliečiai. Suprantama, juk Lietuvoje beveik visi - krepšinio „ekspertai“.

Šįkart „Vakarų ekspresas“ nusprendė giliau paanalizuoti minėtų Vlado Knašiaus krepšinio mokyklos auklėtinių A. Butkevičiaus ir R. Jokubaičio kelią iki Lietuvos rinktinės, su jų gyvenime gilų pėdsaką palikusiais treneriais ir tėveliais prisiminti vaikystės epizodus ir įdomesnes gyvenimo detales.

Jų kelias iki rinktinės nebuvo rožėmis klotas: teko išlieti ir ašarų, ir pajusti daugybę sunkumų, bet, kaip sakoma, per kančias - į žvaigždes. Dabar mes juos galime vadinti mūsų miesto didvyriais ir Lietuvos krepšinio švyturiais.

Paauglį „uždengė“ Klaipėdoje

Ar žinojote, kad pastaraisiais metais garsiajame „Barcelona“ krepšinio klube žibantis įžaidėjas Rokas Jokubaitis paauglystėje nuolat migravo tarp gimtųjų Mažeikių ir Klaipėdos, o vienas iš pirmųjų jo talentą pastebėjo ir į uostamiestį pasikvietė treneris Alfredas Kaniava?

Roko tėtis Aivaras Jokubaitis - taip pat žinomas krepšininkas, karjerą pradėjęs gimtojoje Klaipėdoje. Čia jis vilkėjo ir „Neptūno“ ekipos marškinėlius, baigė Vlado Knašiaus krepšinio mokyklą.

"Vieną dieną mano treniruojama komanda Vlado Knašiaus krepšinio mokykloje žaidė prieš tuomet dar trylikamečio Roko Jokubaičio atstovaujamą Plungės komandą. Rokas su tėčiu prieš rungtynes užsuko pas tuometį Vlado Knašiaus krepšinio mokyklos direktorių Stasį Kaupį į darbo kabinetą pasikalbėti. Buvau ir aš.

Tada Roko tėtis man pasakė: „Mano sūnus vienas pats apžais jūsų komandą, pamatysite.“ O aš su savo žaidėjais aptariau planą, kad būtinai turime uždengti Roką Jokubaitį. Ir mums pavyko: Rokas nepelnė nė dešimties taškų.

Tuomet jo renkamų taškų vidurkis būdavo per 40", - smagią istoriją prisiminė dar prieš kelias dienas Vlado Knašiaus krepšinio mokyklos direktoriaus pareigas ėjęs A. Kaniava.

Pastarasis iškeitė direktoriaus kėdę į trenerio kelią - ėmėsi treniruoti „Neptūno“ dublerius - „Neptūno-Akvaservis“ ekipą.

Tuomet, kai susikirto keliai su Roku, A. Kaniava buvo eilinis V. Knašiaus krepšinio mokyklos treneris, tačiau jis greitai rado raktą į dabar jau krepšinio žvaigžde laikomo R. Jokubaičio širdį.

„Po minėtų rungtynių pasikalbėjome su Roko tėčiu ir pasiūliau jam treniruotis V. Knašiaus krepšinio mokykloje. Rokas gyveno Mažeikiuose, tačiau nuolat jį arba senelis, arba aš pats atsiveždavau į Klaipėdą. Tokiu pat principu keliaudavome ir atgal į Mažeikius. Klaipėdoje jis būdavo nuo ketvirtadienio iki sekmadienio. Tuomet jam buvo vos trylika metų, tad savaitgaliui apsistodavo pas mane namuose. Kai kiti paaugliai leisdavo laiką su draugais, mes savaitgaliais intensyviai treniruodavomės arba vykdavome į rungtynes“, - beveik 10 metų senumo istorijas „Vakarų ekspresui“ pasakojo A. Kaniava.

Taip kiekvieną savaitgalį Rokas leisdavo Klaipėdoje pas trenerį A. Kaniavą, o vėliau apsigyveno V. Knašiaus krepšinio mokyklos 1999 metais gimusiųjų komandos kapitono Pauliaus Piktuižio namuose.

„Rokas nuo pat paauglystės buvo labai draugiškas ir greitai pritapdavo prie kiekvieno kolektyvo. Pradėjo mokytis Vytauto Didžiojo gimnazijoje, buvo labai atsakingas ne tik sporte, bet ir moksluose - pažymių vidurkis buvo apie 9. Nuolat jį gyrė ir mokytojai“, - pabrėžė A. Kaniava, kuris nė kiek nesistebi, kad darbštus ir kovingumu išsiskiriantis jaunuolis po kelerių metų buvo pakviestas į Kauno „Žalgirį“, o vėliau Šarūnas Jasikevičius jį pasikvietė ir į „Barcelona“ klubą.

Vėliau, kai Rokas jau ėmė žibėti Klaipėdoje, į uostamiestį gyventi persikėlė ir jo tėvai bei seneliai. Drąsiai galima teigti, kad R. Jokubaitis svarbiausius paauglystės krepšinio pamatus padėjo būtent uostamiestyje.

„Smagu tai, kad Rokas, net ir jau tapęs svarbiu “Barcelonos„ žaidėju, nepamiršta tiek manęs, tiek buvusių savo Vlado Knašiaus krepšinio komandos draugų. Nuolat mus aplanko, į savaitę bent po kartą bendraujame telefonu, vasaromis kartu Klaipėdoje treniruojamės. Ne kartą komandos draugus kvietėsi pažiūrėti “Barcelona„ rungtynių bei pasigrožėti Barselonos miestu“, - pasakojo A. Kaniava.

VAIKYSTĖJE. Klaipėdietis Arnas Butkevičius, kai jam buvo devyneri metai. Jo tėveliai pamena, kad vaikystėje po vienos treniruotės jis apsiverkė ir pasakė: „Nebenoriu lankyti krepšinio, noriu žaisti futbolą.“ Asmeninio archyvo nuotr.

Ruošėsi tapti futbolininku

Kito Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės nario - puolėjo Arno Butkevičiaus kelias į rinktinę taip pat nebuvo rožėmis klotas.

Arno tėvelis Raimondas Butkevičius pamena, kaip dar septynerių metukų nesulaukusį sūnų nuvedė į Vlado Knašiaus krepšinio mokyklą pas trenerį Liną Kaziulionį. Šis krepšinio strategas kaip tik rinko 1992 metais gimusių vaikų grupę.

„Gerai pamenu, kad buvo rugsėjo mėnesio pirmosios dienos. Jam buvo šešeri metukai, o gimtadienis - spalio 22 dieną. Jis nuo pat pirmų dienų daug dirbo, tad viską pasiekė ne išskirtinio talento, o būtent juodo darbo, užsispyrimo ir disciplinos dėka“, - „Vakarų ekspresui“ sakė Lietuvos vyrų rinktinės nario tėvelis.

- Dar į atmintį įstrigo ir tai, kad dieną prieš vedant Arną į pirmąją krepšinio treniruotę man paskambino krikštasūnio tėvelis ir sako: „Rytoj vedu savo sūnų į futbolo treniruotes“ ir pasiūlė eiti kartu. Norėjo, kad pusbroliai kartu lankytų futbolo treniruotes, bet aš atsakiau: „Jau sutariau su treneriu Linu Kaziulioniu, girdėjau, kad jis yra geras treneris, ir savo planų nebekeisiu.“ Pats likimas viską sudėliojo į savo vietas", - džiaugėsi R. Butkevičius.

Jam antrino ir žmona, Arno mama Virginija.

„Pamenu, kad buvo ir trumpa abejonės akimirka: Arnui jau buvo septyneri metukai ir kartą jis namuose pradėjo verkti, sako: “Nebenoriu lankyti krepšinio, noriu žaisti futbolą."

Tačiau aš jį nuraminau ir pasakiau, kad dar pabandytų ir nieko nekeistų. Pavyko gražiai sutarti", - 20-ies metų senumo istoriją prisiminė Arno mama.

Raimondas šyptelėjo ir tarė: „Aš nieko nežinojau. Turbūt neišdrįso to tėčiui pasakyti. Dabar jis džiaugiasi, kad pasirinko krepšininko kelią ir mums dėkoja.“

Arnas iki 2002 metų augo Debreceno gatvėje, kur kiemo draugai dažniau žaidė futbolą, vėliau šeima persikraustė į Kalotę.

„Kai gyvenome Debreceno gatvėje, krepšinio kieme niekas nežaidė. Arnas krepšinį žaidė krepšinio mokykloje, dar su draugu nuolat treniravosi ir individualiai šalia piliavietės esančioje sporto salėje. Pamenu, kad dar senu telefonu draugas buvo nufilmavęs pirmąjį Arno dėjimą į krepšį. Tada sūnui buvo gal 14-15 metų“, - pasakojo Raimondas.

Tėtis prisimena ir tai, kad savo darbovietės kieme buvo pastatęs krepšinio stovą ir kartkartėmis su sūnumi pamėtydavo baudos metimus.

„Aš pats iki kariuomenės lankiau lengvąją atletiką. Su krepšiniu susijęs nebuvau, bet Lietuva gi krepšinio šalis - visi mėgsta pamėtyti į krepšį ar mėgėjiškai pažaisti tarpusavyje“, - aiškino Raimondas.

Arno mama teigė, kad tiek vaikystėje, tiek paauglystėje Arnas visada buvo geras ir disciplinuotas sūnus.

„Visada laikėsi režimo. Mokykla, miegas, treniruotės, pamokų ruošimas ir panašiai. Nieko versti per prievartą tikrai nereikėjo, pats buvo pavyzdingas ir atsakingas. Niekada neturėjome jokių problemų ir mokykloje. Vakarais anksti eidavo miegoti, tad dėl jo jaudintis niekada nereikėjo“, - džiaugėsi krepšininko mama.

TIKĖJIMAS. Lietuvos rinktinės vyr. treneris Kazys Maksvytis tikina, kad nacionalinė komanda yra gerai pasirengusi Europos čempionato iššūkiams. „Jei tuo netikėtume, nevažiuotume į čempionatą“, - prieš išvyką į Vokietiją žurnalistams sakė Kazys Maksvytis. LKF nuotr.

„Nuplaukė“ daug pramogų

Tėtis akcentuoja ir tai, kad profesionalumo sporte siekiantiems jaunuoliams reikia ir daug aukoti.

„Juk tokie vaikai ir paaugliai, galima sakyti, dėl sporto aukoja savo gražiausius metus. Klasės draugai savaitgaliais važiuoja į ekskursijas ar šiaip pramogauja, o tu turi važiuoti į krepšinio turnyrą ar treniruotes. Arnas niekada nepraleisdavo treniruočių, tad “nuplaukė„ ir daug pramogų. Jis visada buvo darbštus lyg arkliukas“, - gerąją sūnaus savybę įvardijo tėtis.

Raimondas lyg sutapimą pasakojo ir apie tai, kad visi šeimos nariai yra gimę olimpiniais metais.

„Mes su žmona gimėme 1956 metais - Melburno olimpiados metais, dukra Reda - 1980 metais - Maskvos olimpiados metais, Arnas - 1992 metais - Barselonos olimpiados metais. Gal todėl į mūsų kraują yra įaugęs sportas. Be to, visi esame gimę Beždžionės metais. Taip jau sutapo“, - šyptelėjo Lietuvos krepšinio rinktinės žaidėjo tėtis.

Arno tėveliai pabrėžė, kad visada palaiko savo sūnų per įvairias krepšinio rungtynes.

„Kai tik yra galimybė, vykstame į krepšinio rungtynes tiek Klaipėdoje, tiek Kaune ar Vilniuje. Tiek mes, tiek Arno žmona Laurita... Arno seneliai - ištikimiausi krepšinio sirgaliai. Mano žmona, Arno mamytė, net mintyse prieš rungtynes visada sukalba maldelę“, - teigė tėtis.

MŪSIŠKIAI. Arnas Butkevičius ir Rokas Jokubaitis krepšinio pamatus padėjo Klaipėdos Vlado Knašiaus krepšinio mokykloje, o dabar yra svarbūs Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės žaidėjai. LKF nuotr.

Trenerių štabe - klaipėdietiški akcentai

Lietuvos krepšinio rinktinėje artimą ryšį su Klaipėda jaučia ne tik šie du minėti krepšininkai, bet ir mūsų rinktinės vyriausiasis treneris Kazys Maksvytis bei asistentas Tomas Rinkevičius.

Abu gimė labai arti Klaipėdos: Kazys - Darbėnuose, o Tomas - Rietave, tačiau dar paauglystėje labai daug laiko praleisdavo būtent Lietuvos uostamiestyje ir čia vėliau su Klaipėdos „Neptūno“ komanda pasiekė pirmąsias skambias pergales klubiniame krepšinyje: iš pradžių pirmą kartą „Neptūno“ klubo istorijoje (2013 metais) pasipuošė bronzos medaliais, o vėliau ir iškovojo Lietuvos vicečempionų titulus (2014 metais) bei turėjo galimybę išbandyti jėgas prestižiškiausiame Senojo žemyno krepšinio turnyre - Eurolygoje.

Taigi, „Neptūnas“ K. Maksvyčio ir T. Rinkevičiaus dėka tapo trečia Lietuvos krepšinio komanda po Kauno „Žalgirio“ ir Vilniaus „Lietuvos ryto“, dalyvavusia šioje prestižinėje krepšinio lygoje.

Vėliau šie treneriai dar dukart iškovojo LKL bronzos medalius (2018 ir 2019 metais).

Per karjeros etapą „Neptūno“ klube T. Rinkevičius Klaipėdoje pasistatė namą ir čia gyvena jo žmona bei vaikai. Pastaraisiais metais T. Rinkevičius treneriu dirba Rumunijoje, tačiau kaskart, esant galimybei, grįžta į Klaipėdą pas šeimą.

K. Maksvytis yra vadinamas Klaipėdos „Neptūno“ komandos istorijos metraštininku, laimės kūdikiu, pritraukiančiu Klaipėdai sėkmę. Krepšinio sirgaliai labai nori, kad jis į sėkmės kelią grąžintų ir Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę.

K. Maksvytis ne kartą yra labai gražiai atsiliepęs apie Klaipėdą.

„Mažvydo alėjoje, esu praleidęs daugybę vasarų pas savo krikšto tėvus. Jie gyveno Vytauto gatvėje. Visos šios Klaipėdos vietos man labai artimos. Visada smagu grįžti į savo gimtąjį kraštą. Pačioje Klaipėdoje daug draugų, vaikystės ir jaunystės prisiminimų. Be to, Klaipėdoje krepšinio sirgaliai - vieni nuostabiausių“, - ne kartą yra minėjęs K. Maksvytis.

Trys dabartinės Lietuvos vyrų rinktinės žaidėjai - Jonas Valančiūnas, Arnas Butkevičius ir Rokas Giedraitis - yra iš auksinės jaunimo Lietuvos rinktinės. K. Maksvytis prieš kelerius metus su šiais žaidėjais tapo pasaulio ir Europos jaunimo čempionais.

Jis gerai juos pažįsta, žino jų psichologiją, stipriąsias ir silpnąsias vietas.

ISTORIJA. 2016 metais tuometis Vlado Knašiaus krepšinio mokyklos auklėtinis Rokas Jokubaitis (viduryje) su treneriais Alfredu Kaniava (kairėje) ir Tomu Rinkevičiumi (dabartinis Lietuvos rinktinės trenerių štabo narys) Europos jaunučių (iki 16 metų) vaikinų krepšinio čempionate su Lietuvos rinktine iškovojo sidabro medalius. Dabar R. Jokubaitis jau kilstelėjo savo reitingą ir yra tarp patikimų vyrų rinktinės žaidėjų. Eimanto CHACHLOVO nuotr.

Čempionato varžovai ir sistema

41-asis Europos krepšinio čempionatas vyks 2022 m. rugsėjo 1-18 d. Čempionatas turėjo būti surengtas 2021 m., tačiau dėl 2020 m. vasaros olimpinių žaidynių perkėlimo vieneriems metams buvo perkeltas ir Europos čempionatas.

Šis čempionatas žymės naują Europos krepšinio čempionatų erą - pirmą kartą nuo 2017 m. šios varžybos vyks po ketverių metų pertraukos.

Jis vyks keturiose valstybėse - Čekijoje, Sakartvele, Vokietijoje ir Italijoje.

Lietuviai su kitomis B grupės komandomis kovas pradės Kelne (Vokietija) beveik 20 tūkstančių žiūrovų talpinančioje „Lanxess Arena“ arenoje.

Lietuvių grupėje dar rungtyniauja Prancūzija, Slovėnija, Vokietija, Vengrija bei Bosnija ir Hercegovina.

Pirmąsias rungtynes rugsėjo 1-ąją lietuviai žais su Europos čempionais slovėnais, vedamais Lukos Dončičiaus bei Gorano Dragičiaus. Vėliau lauks akistatos su prancūzais (rugsėjo 3 d. 18.45 val.), šeimininkais vokiečiais (rugsėjo 4 d. 15.30 val.), vengrais (rugsėjo 6 d. 18.45 val.) ir bosniais (rugsėjo 7 d. 16.30 val.).

Visas rungtynes tiesiogiai transliuos TV3 televizija.

Į kitą etapą iš 6 grupės ekipų pateks 4 komandos.

Žinant tai, kad lietuvių grupėje varžosi tokios galingos krepšinio valstybės kaip Slovėnija, Prancūzija ir Vokietija, prasibrauti į grupės lyderių gretas ir kitame etape susidurti su sąlyginai silpnesniu varžovu bus labai sudėtinga. Ši grupė yra vadinama „mirtininkų“ grupe.

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės dvyliktukas: Įžaidėjai: Rokas Jokubaitis („Barcelona“), Lukas Lekavičius („Žalgiris“), Kristupas Žemaitis („Wolves“); Gynėjai: Marius Grigonis („Panathinaikos“), Rokas Giedraitis („Baskonia“); Lengvieji puolėjai: Ignas Brazdeikis („Žalgiris“), Arnas Butkevičius („Žalgiris“); Sunkieji puolėjai: Domantas Sabonis („Sacramento Kings“), Eigirdas Žukauskas („Wolves“), Mindaugas Kuzminskas (be klubo); Vidurio puolėjai: Jonas Valančiūnas („New Orleans Pelicans“), Martynas Echodas („Rytas“).

Lietuvos rinktinės B grupės rungtynių tvarkaraštis: Rugsėjo 1 d. (ketvirtadienis) 18.15 val. Lietuva - Slovėnija Rugsėjo 3 d. (šeštadienis) 18.45 val. Lietuva - Prancūzija Rugsėjo 4 d. (sekmadienis) 15.30 val. Lietuva - Vokietija Rugsėjo 6 d. (antradienis) 18.45 val. Lietuva - Vengrija Rugsėjo 7 d. (trečiadienis) 16.30 val. Lietuva - Bosnija ir Hercegovina. Visas Lietuvos rinktines rungtynes tiesiogiai iš Vokietijos transliuos TV3 televizija.