James Webb teleskopas rado „nykstančią“ galaktiką iš visatos

Jūs žiūrite į labai neryškų, labai dulkėtą kosmoso gyventoją, kurio vardas yra tik skaičių ir raidžių eilutė. Jis netgi sėdi taip toli nuo Žemės, kad slysta iš įvairių teleskopų akių. Vaizdas, užfiksuotas galingu Jameso Webbo kosminiu teleskopu, apšviečia galaktiką AzTECC71, tačiau stebina tai, kad AzTECC71 matome tokį, koks jis buvo praėjus vos 900 milijonų metų po Didžiojo sprogimo. Tada visata įsijungė pirmąsias savo žvaigždes, absoliučius eonus prieš mūsų saulės sistemos gimimą.

James Webb kosminio teleskopo vaizdas į šią galaktiką kaip miglotą šviesos dėmę yra toli nuo daugelio kitų šlovingų galaktikų ir galaktikų spiečių vaizdų jo repertuare. Tačiau net ir ši dėmė turi svarbių pamokų mūsų supratimui apie ankstyvąją visatą.

„Faktas, kad net kažkas tokio ekstremalaus vos matomas jautriausiame mūsų naujausio teleskopo vaizde, mane taip jaudina“, – sakoma tyrimo autoriaus Jedo McKinney iš Teksaso universiteto Ostine pranešime. „Tai gali mums pasakyti, kad nuo mūsų slepiasi visa galaktikų populiacija".

Tai gali reikšti, kad ankstyvoji visata buvo daug dulkėtesnė, nei manyta anksčiau, teigia mokslininkai ir šiek tiek paaiškina, kaip ji išsivystė po Didžiojo sprogimo, įvykusio maždaug prieš 13,8 mlrd.

AzTECC71 kaip nesuprantamą šviesos dėmę pirmą kartą pastebėjo James Clerk Maxwell teleskopas Havajuose. Vėliau jį matė ir radijo teleskopas ALMA Čilėje. Tačiau tada atrodė, kad jis išnyko Hablo kosminio teleskopo nuotraukose.

„Šis dalykas yra tikras monstras“, - sakė McKinney. „Nors tai atrodo kaip maža dėmelė, iš tikrųjų kiekvienais metais ji formuoja šimtus naujų žvaigždžių.

Vykdydami tarptautines pastangas nustatyti ankstyviausias visatos struktūras (dangaus gabale, kurio dydis prilygsta trims mėnulio pilnačiams, žiūrint iš Žemės), McKinney ir jo kolegos JWST surinktuose duomenyse ieškojo galaktikos. Šios observatorijos galinga, precedento neturinti infraraudonųjų spindulių akis gali žiūrėti į dulkių storio debesis, paplitusius ankstyvojoje visatoje.

Prieš JWST šių galaktikų buvo beveik neįmanoma ieškoti. Gimstančių žvaigždžių šviesą, slypinčią giliai dulkėmis apgaubtose galaktikose, pačios dulkės sugeria optiniais bangų ilgiais ir vėl išspinduliavo silpnais, ilgesniais bangos ilgiais, kuriuos JWST gali užfiksuoti. Viena iš penkių tokių galaktikų liko nematoma Hablo ir sudarė grupę astronomų vadinamų „tamsiųjų Hablo galaktikų“.

„Tai reiškia, kad mūsų supratimas apie galaktikų evoliucijos istoriją yra šališkas, nes matome tik neuždengtas, mažiau dulkėtas galaktikas“, – sakė McKinney.

Netolimoje ateityje McKinney ir jo komanda planuoja atskleisti daugiau silpnų, paslėptų galaktikų, naudodamas JWST duomenis, kurios gali ne tik „žiūrėti atgal į tolimiausius visatos kampelius, bet ir pramušti storiausius dulkėtus šydus“.

Šis tyrimas aprašytas dokumente, paskelbtame spalį „The Astrophysical Journal“.

Parengta pagal: www.livescience.com