LKL džiaugsmai ir kančios: intriguojantis Vilniaus derbis, nesibaigiančios klubų skolos ir opi legionierių problematika

Palyginus su praėjusiu sezono finišu, vyriausius trenerius pakeitė net 6 klubai – lygiai pusė čempionato komandų. Ilgiausiai prie klubo vairo stovi Virginijus Šeškus, kuris Jonavos klubui vadovauja jau nuo 2020–2021 m. sezono. Tiesa, tuomet klubas dar varžėsi Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL). 56-erių V. Šeškus yra ir vyriausias LKL klubo treneris. Jauniausias – 34-erių metų „Gargždų“ treneris Laimonas Eglinskas.

LKL per tris dešimtmečius turėjo vos tris prezidentus – 1993–2002 m. šias pareigas ėjo Šarūnas Marčiulionis, 2002–2013 m. – Šarūnas Kliokys, o nuo 2013 m. lygai vadovauja Remigijus Milašius.

Šio sezono starte daugiausiai legionierių (6) turi Kėdainių „Nevėžis“.  Šeši klubai – Mažeikių „M Basket-Delamode“, Pasvalio „Pieno žvaigždės“, „Šiauliai“, Vilniaus „Wolves“, Jonavos „Cbet“ ir Kauno „Žalgiris – turi po 5 legionierius. Po keturis – „Gargždų“, Utenos „Juventus“, Klaipėdos „Neptūno“ ir Vilniaus „Ryto“ gretose. Šiuo požiūriu yra išskirtinai lietuvišką komandą surinkęs Panevėžio „Lietkabelis“, kurio ekipoje – vos du legionieriai.

LKL čempionate po ilgos pertraukos dirba net 3 specialistai iš užsienio. Tiesa, du jų – iš kaimyninės Latvijos. „Lietkabeliui“ vadovauja Robertas Štelmaheris, „Šiauliams“ – Nikolajus Mazuras, „Juventus“ – serbas Oliveris Kostičius.

Jau pirmajame ture čempionas „Žalgiris“ nušlavė „Gargždus“ ir tai padarė nepadoriu rezultatu – 107:55.

„Gargždai“ LKL čempionate žaidžia vos antrąjį sezoną, tačiau debiutinio sezono užteko, kad klubas nugrimztų į rimtų skolų liūną. Naujienų portalo tv3.lt žiniomis, dar liepos mėnesį klubo skolos krepšininkams ir treneriams siekė apie 80 tūkstančių eurų. 

Tai nesutrukdė „Gargždams“ įveikti licencijavimo barjero ir pirkti naujus krepšininkus. Šiuo metu skolos yra kiek aptirpusios, tačiau išlieka reikšmingos.

Maža to, „Gargždai“ antrus metus iš eilės žais ne savo arenoje, nes jų sporto salė tiesiog neatitinka LKL reikalavimų. Praėjusiais metais klubas namų rungtynes žaidė Palangoje, o šiemet tai daro Klaipėdoje.

Tas pats pasakytina apie Mažeikių klubą, kuris savo namų rungtynes žaidžia Telšiuose.

Tuo metu šeštas pagal dydį Lietuvos miestas Alytus, kuris turi Europos čempionato kanonus atitinkančią areną, vėl dingo iš LKL žemėlapio.

Naujienų portalas tv3.lt su buvusiu krepšinio specialistu L. Kvedaravičiumi kalbėjosi apie ne vieną klubą slegiančias skolas, svetimas arenas, abejones keliantį gausų legionierių skaičių, Vilniaus derbį ir aptarė kitas lygos aktualijas.

L. Kvedaravičius 1986–1992 m. žaidė Vilniaus „Statyboje“, o 1992–1998 m. buvo Vilniaus „Sakalų“ krepšininkas. Baigęs karjerą L. Kvedaravičiui teko eiti ir „Sakalų“ sporto direktoriaus pareigas. 

Pradėkime nuo „Gargždų“ situacijos. Klubas jau po debiutinio sezono skendi skolose, tačiau jam vis tiek leidžiama žaisti. Tai – įstatų ar LKL politinės valios trūkumas?

Sunku vertinti. LKL turi savo taisykles, kurių turi būti laikomasi. Jeigu žaidėjams už praėjusio sezono įsiskolinimus yra sudaryti skolų atidavimo grafikai, jeigu yra kažkokios garantijos, LKL dėl klubo dalyvavimo čempionate sprendžia remdamasis savo teisės aktais. Jeigu „Gargždams“ leido startuoti, problema, matyt, yra išspręsta. Aišku, tas startas gerokai prisvilęs. Senokai LKL čempionate nemačiau 50 taškų skirtumo. Bet tai tik sezono pradžia. Manau, kad „Gargždai“ savo pergales gali pasiekti, tik, žinoma, ne rungtynėse prieš „Žalgirį“ (šypsosi).

Pernai su skolų kupra nesusitvarkė Prienų klubas, kuris galop iškrito iš lygos ir paskelbė bankrotą. Ar šie faktai suponuoja to, kad Lietuvai neverta šiuo metu turėti 12 komandų aukščiausioje lygoje?

Tai yra dvejopa problema. Visur yra lyderiai ir autsaideriai, kurie patiria tam tikrus nepatogumus. Tai yra natūralu. Reiktų pasveikinti LKL, kad ji tapo atvirta lyga ir vietoj paskutinę vietą užėmusios komandos į jos vietą gali ateiti kita. Tai leidžia tikėtis, kad „Gargždai“ darys viską, kad neliktų paskutiniai.

Kita vertus, jeigu pirmųjų pergalių reiks laukti ilgai, labai kris žaidėjų motyvacija ir žiūrovų susidomėjimas. Šitoje vietoje ne tik „Gargždai“ turėtų pasitempti, bet ir kiti keli mažesni LKL klubai. Bus įdomus čempionatas, kuris turėtų skaidytis į tris grupes – lyderių, vidutiniokų ir autsaiderių. Be abejo, lyderių ir autsaiderių dvikovos bus neintriguojančios.

Kokia jūsų nuomonė apie tai, kad šį sezoną net du klubai – Mažeikiai ir „Gargždai“ – savo miestuose neturi reikalavimų atitinkančių arenų, todėl savo „namų“ rungtynes žaidžia kitur?

Regionuose neturint klubo pastatyti areną yra labai sudėtinga. Iš krepšinio pasaulyje aktyvių žmonių atsiranda iniciatyva suburti klubą su ambicija žaisti LKL. Tai yra smagu ir kartu tai gali būti paskata tame miestelyje atsirasti ir sporto arenai. Klubo žaidimas svetimoje arenoje gali būti spaudimas politikams pastatyti LKL reikalavimus atitinkančią areną.

Važinėti į kitą miestą nėra smagu, nes visada žaidi svečiuose. Ar tas stimulas suveiks – čia yra klausimas. Jeigu viskas klojasi gerai, areną galima pastatyti per 1–2 metus ir belieka tikėtis, kad jūsų minėti klubai su miesto politikais spėriai spręs šiuos klausimus.

Logiškai projektuojant LKL geografiją, atrodytų, kad komandos reiktų ne tik Alytuje, bet ir Marijampolėje. Bet Marijampolė arenos neturi ir į lygą nesiveržia...

Galbūt Marijampolė skaičiuoja pinigus ir galimybes. Galbūt tiesiog laukia geresnių laikų. Manau, kad Marijampolė, kaip miestas, ateityje tikrai turi potencialo grįžti į LKL. Kodėl gi ne?

Čia jau pereiname į NKL lygmenį ir šiuo metu ten atsiranda Palangos „Olimpo“ ambicijos. Gedvydo ir Jono Vainauskų projektas gali išsivystyti į kažką tokio. Matysime, kaip jiems seksis. Ten yra finansinės galimybės, arena ir žiūrovai, kurie jau pripratę prie krepšinio. Kol kas visos žvaigždės rodo, kad šita komanda gali būti viena iš realesnių pretendentų žaisti LKL jau kitą sezoną.

Kodėl pas mus tiek mažai klubų skiria dėmesį tęstinumui? Pavyzdžiui, ketvirtąją vietą užėmusiame Jonavos klube, išskyrus Edviną Šeškų, pasikeitė visi žaidėjai.

Šitoje vietoje reiktų atsisukti į klubo vadovus. Branduolys yra labai svarbus ir mes matome, kad „Žalgiris“, „Rytas“ savo branduolį išlaikė. „Lietkabelis“ padidino lietuvių skaičių.

Šitie klubai supranta, kad savo kiemo berniukas atneša pridėtinę vertę.

Visada smagiau žiūrėti į savame mieste išaugusį ar 5 metus čia jau žaidžiantį krepšininką. Pavyzdžiui, tas pats „Sakalų“ simbolis Rolandas Matulis klube praleido 20 sezonų ir dėl jo į salę rinkdavosi aibė žiūrovų. Ne visi klubo vadovai tą supranta ir jie keisdami žaidėjus bando siekti trumpalaikių rezultatų. Mano manymu, tai klaidingas požiūris.

Kiek yra tiesos, kad šalia pajėgesnių legionierių pasitempia ir vietiniai žaidėjai?

Manyčiau, kad tai daugiau stereotipas. Klubai pirkdami legionierius bando laimėti loterijoje ir kartais vaikosi nežinia ko.

Bet labai sudėtinga laimėti, kai apie krepšininką sprendi iš vaizdo įrašų santraukų ar agentų atsiliepimų.

Tu nežinai jo charakterio, nežinai, kaip jis adaptuotis prie komandos ir miesto. Gal jį kankina mažo miesto sindromas ir po kelių mėnesių jam čia prasidės depresija  ir spjaudysis sakydamas, ko jis čia atvažiavo.

Reikia pripažinti, kad čia yra bėda ir netgi giluminė problema. Jeigu žiūrėtume visą krepšinio piramidę, RKL, manyčiau, atlieka savo misiją. Ten savo karjeras nepersistengdami ir žaisdami savo malonumui gali užbaigti praeityje žinomi krepšininkai, jaunimas tobulėja, siekia savo tikslų, visa tai teikia džiaugsmą vietos bendruomenėms.

Bet kai ateiname į NKL, matome, kad ten atvažiuoja tikrai ne pirmo ryškumo legionieriai ir net nežinau, kodėl jie čia turėtų važiuoti. Tuo metu mūsų jauni krepšininkai negauna šanso ir išvažiuoja. Aišku, piniginę atidarę NCAA  universitetai mums padarė meškos paslaugą. 

Toje Amerikos masėje daugelis lietuvių tiesiog prapuola ir iškyla tik vienetai. Kodėl čia nesudarome jiems galimybių atsiskleisti? Ypač NKL čempionate?

Manau, kad čia turėtų įsikišti Lietuvos krepšinio federacija (LKF), kuri turėtų už stalo susodinti visų lygų atstovus ir nutarti, kaip užtikrinti jaunų žaidėjų ugdymą ir integraciją į vyrų krepšinį, kad Lietuvos rinktinė niekada nepristigtų aukšto lygio žaidėjų.

Ar kaip krepšininkas, žaidęs pirmuosius šešis LKL istorijos sezonus, šiandien lygoje pasigendate tam tikrų klubų ar miestų?

Vystymasis yra visoje Lietuvoje ir tas džiugina. Regionai stengiasi prisivyti didžiuosius miestus, kurie turi arenas, pastatytas 2011 m. vykusiam Europos čempionatui. Tai smarkiai prisidėjo prie bendros lygos kokybes. Per dešimtmečius yra padarytas milžiniškas darbas. Aišku, gaila, kad iš lygos iškrito Prienai, kurie turėjo savo tam tikrą šarmą ir aurą. Vieni išeina, kiti ateina ir tai yra natūralus vystymasis.

„Sakalų“ komandos atitikmens netrūksta? 

Vilniuje krepšinio situacija dabar yra įdomi. Trims sostinės komandoms vietos LKL tikrai nėra. „Wolves“ klubui turiu palinkėjimą – kuo greičiau įgauti identitetą, kieno komanda ji yra. Alytaus, Vilniaus, Dubajaus ar Londono. Kažkoks blaškymasis yra ir bus įdomu stebėti, ar klubo vadyboje įvyks virsmas. Ar jie supras, kad klubui reikalingi savi sirgaliai, kuriuos reikia užsiauginti, pripratinti ir gauti tą palaikymą rungtynių metu, kas yra be galo svarbu. Bus labai įdomu stebėti jų vadybą ir tai, kaip jiems seksis įsitvirtinti Vilniuje.

Jūsų, kaip vilniečio, širdis priklauso „Rytui“?

Mano širdis priklauso krepšiniui. Tikrai sergu už vilniečių komandą, bet palaikau ir „Lietkabelį“, kuris šį sezoną turi lietuvišką sudėtį ir tai kelia malonią nuostabą, kad buvo pasukta tokiu keliu. Norėčiau palinkėti visoms komandoms parodyti viską, ką jos gali.

Kaip vertinate faktą, kad „Wolves“ krepšininkai​ treniruojasi Širvintose, kai už ASG sienų yra „Jeep“ arena, kuri puikiausiai atitiktų klubo poreikius treniruotėms ir daugeliui rungtynių. Jeigu klubai pasidalino ASG areną galbūt pasidalintų ir „Jeep“ areną?

Vilniaus miesto klubui treniruotis Širvintose yra įdomus sprendimas. Bet turbūt tai yra komercija ir klubo apsisprendimas. „Wolves“ nori statytis savo treniruočių bazę prie oro uosto ir nežinau, kaip jiems sekasi šiuo klausimu.

Manau, kad šitas klausimas bus išspręstas, nes ta žmonių grupė, kuri dabar investuoja į „Wolves“, suvokia, kad klubui reikia turėti treniruočių salę Vilniuje. Reikia turėti, jeigu tai iš tiesų yra Vilniaus komanda.

Širvintos yra laikinas sprendimas ir viskas susidėlios į savo vietas.

Kaip manote, „Wolves“ yra ilgalaikis Gedimino Žiemelio projektas?

Kai žmonės investuoja tokius pinigus ir pritraukia žinomus vardus, viską mesti po 2–3 metų būtų ganėtinai nesolidu. G. Žiemelis yra solidus verslininkas, kuris supranta, kad per metus pasaulis nepasistato. Reikia ilgalaikės kantrybės, investicijų, o sporte reikia ir sėkmės. Manau, kad šie faktoriai yra puikiai žinomi šį projektą vykdantiems žmonėms.

Žinoma, spaudoje buvo pamąstymai, kad po 7 metų klubo vertė gali būti išauginta iki 300 mln. eurų. Jeigu tai pavyktų pasiekti, tai būtų tikrai įspūdingas dalykas. Maža, kas gali atsitikti ateityje. Bendradarbiavimas su pasaulio finansų centrais taip pat yra sveikintinas ir belieka palinkėti jiems sėkmės. Vilniuje derbis tarp „Ryto“ ir „Wolves“ bus labai įdomus.

Galbūt miesto savivaldybė ateityje planuotų įsigyti ASG areną ir „Rytas“ galėtų pasekti „Žalgirio“ arenos administravimo pavyzdžiu?

Tokio politinio pamąstymo taryboje kol kas tikrai nesigirdi. Juolab, kad miestas orientuojasi į kitus objektus. Pavyzdžiui, Nacionalinio stadiono Šeškinėje ir kitų projektų statybas, kurie yra užtrukę žymiai per ilgai. Poreikio miestui įsigyti areną šiuo metu tikrai nėra.  

Žurnalistas Rolandas V. Eidvilas savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje suskaičiavo, kad net 8 iš 10 praėjusio sezono rezultatyviausi LKL krepšininkai persikėlė į Azijos lygas arba ne aukščiausios krepšinio divizionus. Tai turėtų kelti nerimą Lietuvos krepšinio vystymui?

Natūralu, kad legionieriai dažnu atveju vaikosi pigių taškų ir didesnių pinigų, nes profesionalo tikslas – per karjerą užsidirbti kuo daugiau pinigų.

Bet ką iš to gauna Lietuvos krepšinis? Čia yra didelis klausimas. Legionierių klausimas išlieka tikrai opus.

„Lietkabelis“ legionierių atžvilgiu šį sezoną yra maloni išimtis?

Martynas Purlys puikiai supranta rinką ir žino, kaip pasiekti gerą rezultatą su lietuviais. Su Martynu man teko daug metų dirbti kartu, todėl labai norisi jam linkėti didelės sėkmės šiame sezone.

M. Purlio pasirinktas treneris Robertas Štelmaheris viešoje erdvėje dabar gauna daug karčių žodžių. Kaip vertinate šį specialistą?

Sunku vertinti. Jis turi labai daug krepšinio ir turi potencialo kaip treneris. Jis pats buvo geras krepšininkas, žaidė „Ryte“, Latvijos rinktinėje. Jam reikia laiko naujame vaidmenyje.

Šiuo metu LKL čempionate kone pusei klubų vadovauja lietuviai treneriai, kurie savo kelią pradėjo nuo moksleivių krepšinio. Kiek tai džiugina?

Trenerių kaita, kaip ir žaidėjų, yra natūrali. Daug kas užmiršta, bet Kazys Maksvytis yra geriausias pavyzdys, kaip iš moksleivių krepšinio trenerio gali tapti elitinio klubo ir pasaulyje reitinguojamu treneriu. Moksleivių treneriams linkėčiau įdėti daug darbo, nes jie turi į ką lygiuotis.

LKL čempionate jau seniai nematėme net trijų trenerių iš užsienio. Tiesa, du iš jų yra iš kaimyninės Latvijos. Vienas iš Serbijos. Kiek tai gali būti naudinga vystant Lietuvos krepšinį?

Matome jau tendenciją, kad į klubus atvyksta treneriai, kurie tikrai nėra pirmo ryškumo, yra dirbę asistentais, o jiems čia patikimos vyriausiojo trenerio pareigos. Tuo metu mūsų geri treneriai važiuoja į užsienį ir tai irgi atrodo keistoka tendencija. Pažiūrėsime, kiek tai duos naudos Lietuvos krepšiniui. Klausimas, kiek tie treneriai prisitaikys prie lietuviško krepšinio, kuris tikrai skiriasi nuo serbiško ar latviško.

Koks pirmasis įspūdis apie Aurimą Jasilionį, kuris daug metų mokėsi iš pačio Rimo Kurtinaičio?

Aurimo emocijos yra labai išreikštos ir galbūt jų reiktų mažiau. Žinių, be abejo, jis turi. Bet valdant komandą reikia žinoti labai daug aspektų. Reikia žinoti, kada žaidėją labiau paspausti, kada galima atleisti. Kada nereikia reaguoti į tam tikrus įvykius aikštėje. Palinkėčiau jam būti solidesniam ir jis tikrai gali tapti vienas iš įdomesnių trenerių Lietuvoje.

Už metų laukia LKF prezidento rinkimai. Dabartinė valdžia verta tęsti darbus? Matote kitų kandidatų, o gal ir pats norite grįžti į sporto vadybą?

Noras grįžti į sporto vadybą tikrai yra, nes joje praleista tikrai daug metų ir tas ateityje gali atsitikti.

Dėl federacijos darbo didelių priekaištų neturiu. Aišku, šiemet beveik visos jaunimo rinktinės čempionatuose apsiribojo patekimu į ketvirtfinalį ir tik „3x3“ krepšinyje buvo pasiekta solidžių rezultatų, kur puikų darbą atlieka Dainius Novickas.

Reiktų ieškoti geriausių trenerių ir būtent toms jaunimo rinktinėms tinkamiausių trenerių. Manau, kad tiek Mindaugas Balčiūnas, tiek Vydas Gedvilas supranta savo iššūkius ir galėtų tęstis darbus.  Kita vertus, konkurencija visada yra reikalinga ir turime išsirinkti pačius geriausius.

R. Milašius LKL lygai vadovauja jau nuo 2013 m. Ar jūsų manymu, turėtų būti įvesti kadencijų ribojimai, kad periodiškai vyktų atsinaujinimas?

Čia jau sprendžia patys klubai, kaip jie vertina prezidento darbą. Mano supratimu, R. Milašius dirba nuostabiai ir organizaciniu požiūriu lyga yra viena geriausių Europoje. Transliacijos nieko nenusileidžia vedančioms Europos lygos arba jas net lenkia. Kam keisti arklius perkėloje, jeigu jie gerai veža?

Visas LKL rungtynes kviečiame patogiai stebėti jums patogiu metu „Go3“ televizijoje.