Baseinų istorija: treniravosi ir po atviru dangumi, ir po trupančiu tinku

Šia proga „Savaitės ekspresas“ nusprendė pasikapstyti po istoriją ir prisiminti įvairius Klaipėdos baseinus - net ir po atviru dangumi, kurių jau daugelis klaipėdiečių net nebepamena ir stebisi išvydę istorines nuotraukas.

Nedirbo devynis mėnesius

„Treji metai - lyg ir mažai, tačiau ką mes per tuos metus patyrėme ir išgyvenome - mums labai daug. Atrodo, kad jau praėjo visa amžinybė. Išgyvenome du karantinus, iš viso nedirbome net devynis mėnesius, tačiau džiugu, kad žmonės vėl grįžta į baseinus ir mėgaujasi mūsų teikiamomis vandens procedūromis“, - „Savaitės ekspresui“ sakė Klaipėdos baseino direktorė Ieva Vaičiurgė.

Ji pabrėžė, kad Vyriausybei leidus žmonės gali lankytis baseinuose ir be galimybių paso.

„Vasara nėra mūsų geriausias sezonas, tačiau svarbiausia, kad dirbame ir judame į priekį“, - sakė Klaipėdos baseino direktorė.

Ji pasidžiaugė, kad antrojo karantino metu Lietuvos plaukimo federacija treniruočių stovykloms pasirinko būtent Klaipėdą.

„Džiugu, kad mūsų infrastruktūra - patraukli plaukimo profesionalams. Per karantiną tapome Lietuvos plaukimo sostine“, - kalbėjo I. Vaičiurgė.

Olimpiečiai plaukikai Danas Rapšys (dešinėje) ir Andrius Šidlauskas ne kartą stovyklavo ir treniravosi Klaipėdos 50 m baseine ir teigė, kad čia - puikios sąlygos. „Man Klaipėdoje labai patinka. Klaipėdos baseinas - jaukus, šviesus, dideli langai. Ypač gerai saulėtą dieną - nėra niūru, kaip būna kituose baseinuose. Bokšteliai geri, viskas švaru, rūbinės - erdvios“, - įspūdžiais dalijosi universiados, pasaulio ir Europos čempionas D. Rapšys.

Po atviru dangumi

Būtent šiuo 50 m baseino atidarymu 2018 metais Klaipėdoje baigėsi baseinų nykimo era, kuri truko ilgus dešimtmečius.

Pasikapsčius po Klaipėdos baseinų istoriją, matyti, jog čia veiklos tikrai netrūko. Prieš kelis dešimtmečius Klaipėdoje vienu metu veikė net trys 25 m uždari baseinai, taip pat anuomet klaipėdiečiai galėjo mėgautis ir baseinais po atviru dangumi. Tad nenuostabu, kad per tą laikotarpį mūsų mieste buvo išugdyti ir sportinį kelią pradėjo olimpinis prizininkas Arsenas Miskarovas, olimpinėse žaidynėse dalyvavę Mindaugas Bružas ir Pavelas Suškovas.

Pastaraisiais metais viena iš ryškesnių mūsų plaukimo žvaigždžių - daugkartinis šalies rekordininkas, į olimpinių žaidynių kandidatų sąrašą įtrauktas Daniilas Pancerevas (pirmoji trenerė - Jandra Bogužienė).

Dar 1946 metais Smiltynėje, dabartinio Jachtklubo įlankoje, buvo 50 m ilgio baseinas po atviru dangumi. Klaipėdos sportininkų namų archyvo nuotr.

Istorijos šaltiniai ir nuotraukos atskleidžia, kad dar 1946 m. Smiltynėje, dabartinio Jachtklubo įlankoje, buvo 50 m ilgio baseinas po atviru dangumi.

„Būtent šiame baseine 1946 metų rugpjūčio 2-4 dienomis įvyko pirmasis pokario metų Lietuvos plaukimo čempionatas. Nuo 1934 iki 1938 metų kasmet per Jūros šventę vykdavo Klaipėdos ir Kauno plaukikų mačai. Tuo metu net 12 iš 13 Lietuvos rekordų priklausė klaipėdiečiams“, - dar 1984 m. išleistame leidinyje rašė beveik tris dešimtmečius Klaipėdos plaukimo sportą kuravęs ir vienu metu net dviejuose miesto baseinuose - „Neptūno“ ir „Gintaro“ - direktoriumi dirbęs klaipėdietis Romualdas Rosenas.

1957 m. prie tuometinės Kristijono Donelaičio mokyklos (dabar - Vytauto Didžiojo gimnazija) buvo pastatytas atviras miesto plaukimo baseinas. Čia dažnai treniruodavosi ne tik plaukikai, bet ir vandensvydininkai. Vėliau, 1969 m., šis atviras baseinas rekonstruotas į 25 m uždarą baseiną, pavadintą „Gintaro“ vardu.

Visuotinis plaukimo sportas Klaipėdoje pradėjo vystytis 1957 m., kai prie tuometinės Kristijono Donelaičio mokyklos (dabar - Vytauto Didžiojo gimnazija) mokytojo Jono Urvakio iniciatyva buvo pastatytas dar vienas atviras miesto plaukimo baseinas. Jame vykdavo ne tik plaukimo, bet ir vandensvydžio varžybos.

Vėliau, 1969-aisiais, šis atviras baseinas rekonstruotas į 25 m uždarą baseiną, kuris vėliau pavadintas „Gintaro“ vardu.

2011 m. jis buvo renovuotas iš pagrindų, pastatytas priestatas, įmontuota šiuolaikiška vandens valymo technika. Rekonstrukcija atsiėjo per 4 mln. litų. Tačiau miestiečiai jame gali lankytis tik tam tikromis valandomis - rytais ir kelias valandas šeštadienio bei sekmadienio vakarais. Visas kitas laikas skirtas nuolat treniruotes lankantiems „Gintaro“ sporto centro sportininkams.

1972 m. Klaipėdoje, Paryžiaus Komunos gatvėje, buvo pastatytas uždaras 25 m baseinas, pakrikštytas „Neptūno“ vardu. Nuotraukoje - baseino atidarymo šventė. 1995 m. jis buvo uždarytas dėl avarinės būklės ir nebeatvėrė durų. 2019 metais baseino pastatas kartu su Klaipėdos futbolo mokyklos administracinėmis patalpomis buvo nušluotas nuo žemės paviršiaus.

Ėmė byrėti tinkas

1972 m. Paryžiaus Komunos gatvėje buvo pastatytas dar vienas uždaras 25 m baseinas, pakrikštytas „Neptūno“ vardu. R. Roseno duomenimis, šiuose dviejuose baseinuose plaukimo abėcėlės mokėsi per 1 000 moksleivių.

1978 m. „Gintaro“ baseine buvo įsteigta specialioji karinio taikomojo plaukimo vaikų ir jaunių sporto mokykla, todėl plaukimo sportas buvo vystomas tik „Neptūno“ baseine, kuris 1995 m. vasarį buvo uždarytas dėl avarinės būklės, ir visi plaukikai grįžo treniruotis į „Gintaro“ baseiną.

„Nieko ten tokio baisaus nebuvo - nuo lubų nubyrėjo tinko gabaliukai. Valdžiai rašiau raštus, kad skirtų lėšų kosmetiniam remontui, bet tada buvo sunkūs laikai - pinigų nebuvo ir galiausiai nusprendė laikinai uždaryti baseiną“, - dar 2013 metais „Vakarų ekspresui“ sakė buvęs „Neptūno“ baseino direktorius.

„Tas “laikinai„ užsitęsė. Taip ir sunaikino “Neptūno„ baseiną, o jis, atlikus kosmetinį remontą, galėjo veikti dar daugybę metų. Labai dėl to skaudėjo širdį“, - pabrėžė R. Rosenas.

2019 metais apgriuvęs „Neptūno“ baseino pastatas kartu su Futbolo mokykla buvo nušluotas nuo žemės paviršiaus ir čia pastatyta šiuolaikiška Futbolo mokykla. Ji oficialiai duris turėtų atverti jau liepos mėnesį.

Per trejus metus Klaipėdos 50 m baseine vyko daugybė svarbių varžybų - įvairių amžiaus grupių Lietuvos čempionatų, Baltijos šalių pirmenybių ir įvairių tarptautinių turnyrų.

Pasiplaukiojimas kareivinėse

1975 m. sovietų kariauna buvo pasistačiusi 25 m ilgio trijų takų baseiną vadinamosiose raudonosiose kareivinėse (dabartiniame Klaipėdos universiteto miestelyje). Jame treniravosi tik kariškiai.

Kai 1993 m. į raudonąsias kareivines įsikraustė universitetas, baseino vanduo jau buvo išleistas, pati patalpa paversta kažkokiu laikinu sandėliu. Teigiama, kad jį prikelti gyvenimui buvo galima be didelių pinigų, bet šito darbo niekas nesiėmė.

Dar buvo baseinas - „varlinukas“ - šalia Danės upės esančiame vaikų darželyje. Jis buvo skirtas mažiems vaikams mokyti plaukti.

Beje, dar 1955-1956 metais netoli buvusio „Telekomo“ pastato Danės upėje plaukimo entuziastai buvo radę savadarbį baseinėlį - iš medžių buvo padarytos sienelės, ten vykdavo vandensvydžio varžybos.

Treniravosi policininkai

1976 m. Klaipėdoje, Gulbių gatvėje, buvo pastatytas uždaras 25 m „Dinamo“ baseinas. Tad tuomet vienu metu Klaipėdoje veikė trys baseinai - „Dinamo“, „Gintaro“ ir „Neptūno“.

Tiesa, tuomet „Dinamo“ baseinas priklausė sporto draugijai tokiu pačiu pavadinimu. Jame treniravosi Vidaus reikalų ministerijos atstovai, policijos auklėtiniai.

2007 m. šis baseinas pastatų mainų būdu buvo perduotas Klaipėdos valstybinei kolegijai.

Miestui šis baseinas niekada nepriklausė. Jis visą laiką buvo kitų rankose, tačiau miestiečiai, susimokėję pinigus, galėjo eiti pasiplaukioti savo malonumui. Deja, 2013 metų birželį šis baseinas buvo uždarytas ir neveikia iki šiol, nors šios sporto šakos entuziastai ir dėjo daug pastangų, kad jis visgi būtų atgaivintas.

Šiuo baseinu buvo susidomėjęs olimpinis vicečempionas penkiakovininkas Andrejus Zadneprovskis ir viešoji įstaiga „Plaukimas visiems“. Jie buvo pasiryžę nuomotis šį baseiną dešimčiai metų ir vykdyti sportinę veiklą. Visgi vėliau nusprendė kreiptis į specialistus ir atlikti detalesnę baseino būklės ekspertizę.

„Paaiškėjo, kad jo būklė gerokai sudėtingesnė nei manėme. Jei norėtume jį atidaryti ir eksploatuoti maždaug 10 metų, reikėtų investuoti apie 1,5 mln. litų. Tokių pinigų reikia jau tuoj pat, o iš privačių asmenų gauti tokių lėšų - sunkiai įmanomas dalykas“, - 2014 metais „Vakarų ekspresui“ kalbėjo A. Zadneprovskis.

Anot jo, nieko kito nebeliko, kaip tik nutraukti su kolegija pasirašytą sutartį. Taigi, Gulbių gatvėje nuo 1976 metų veikęs baseinas 2013 metais buvo uždarytas ir nebeatvėrė durų.

Prieš kelias dienas „Vakarų ekspresui“ susisiekus su Klaipėdos valstybinės kolegijos direktore Gražina Markvaldiene ir paprašius pakomentuoti apie šio baseino situaciją, ji patvirtino, kad pastato durys yra užrakintos ir jo eksploatuoti nebeketinama.

„Buvo norinčiųjų į jį investuoti, bet apžiūrėjus ir įvertinus situaciją, kad konstrukcijos yra supuvusios, šios idėjos atsisakyta“, - teigė direktorė.

Paprašius įsileisti „Vakarų ekspreso“ žurnalistus, kad būtų galima skaitytojams pateikti nuotraukas, kaip baseinas atrodo šiomis dienomis, G. Markvaldienė atsakė: „Dabar karantinas, ten nieko nevyksta, durys užrakintos, tad nėra prasmės kviesti darbuotojo, kad vyktų atrakinti šio baseino duris.“

Ji sakė, kad kol kas planuose nugriauti baseino pastatą nėra, kadangi ten dar yra ir Klaipėdos valstybinės kolegijos kineziterapijos ir grožio terapijos katedros auditorijos ir bendrabutis.

„Ateityje gali būti priimta ir kitokių sprendimų“, - sakė G. Markvaldienė.

Investavo per 16 milijonų

Šiuo metu Klaipėdoje veikia du 25 m baseinai. Vienas - „Gintaro“ (S. Daukanto g. 24) - priklauso miestui ir čia didžiąją laiko dalį jį užima biudžetinio sporto centro „Gintaras“ sportininkai, kitas 25 m baseinas yra privatus - „Impuls“ sporto klubo (Liepų g. 53A). Jame gali treniruotis visi norintieji miestiečiai.

Taip pat yra baseinas ir „Amberton Klaipėda“ viešbutyje esančiame „Central Gym“ sporto klube, tačiau jis yra šiek tiek trumpesnis - 22 m, tad varžytis profesionaliems plaukikams jis nėra tinkamas.

2018 metais birželio 26 dieną duris atvėrusio 50 m baseino statybos atsiėjo 16,6 mln. eurų. 11,6 mln. eurų projekto įgyvendinimui skirta iš ES struktūrinių fondų, 1 mln. eurų - iš valstybinių lėšų. Klaipėdos miesto savivaldybės indėlis - 4 mln. eurų.

Klaipėdos baseino su sveikatingumo centru statybos prasidėjo 2016 metų rugsėjo mėnesį.

Techninį baseino projektą parengė Olandijos kompanija „Slangen+Koenis International B. V.“ kartu su Lietuvos architektų biuru „Cloud architektai“. Projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros kaina - 509 tūkst. eurų.

Senjorai bei neįgalieji baseiną kartkartėmis lanko nemokamai - Savivaldybės lėšomis yra apmokėtos specialios programos.

Teigiama, kad 50 m Klaipėdos baseinas su sveikatingumo centru yra vienas laukiamiausių uostamiesčio socialinės infrastruktūros objektų. Dubysos gatvėje, šalia „Švyturio“ arenos, iškilęs trijų aukštų, 7 400 kv. metrų ploto daugiafunkcis centras yra suskirstytas į keturias zonas: plaukimo, nardymo, sporto ir SPA.

Centre integruotas 10-ies plaukimo takelių, 50 metrų ilgio ir 25 metrų pločio baseinas. Šiame baseine panaudotos pakeliamų dugnų technologijos, kurios leidžia baseiną padalinti į kelias dalis. Baseino zonas galima atskirti varstoma sienele, todėl atskirose zonose gali skirtis net vandens temperatūra. Kadangi specialus kilnojamas baseino dugnas leidžia reguliuoti baseino gylį, jį galima pritaikyti įvairiausioms rungtims ir vandens užsiėmimams.

Baseinas yra valdomas pagal koncesijos sutartį. Šis Klaipėdos baseinas tituluojamas moderniausiu baseinu visame Baltijos šalių regione.

Pauliaus MATULEVIČIAUS, Egidijaus JANKAUSKO ir Klaipėdos sportininkų namų archyvo nuotr.